Jau sunku suskaičiuoti, kiek kartų Vokietijos disko metikas po triumfo susiplėšė marškinėlius.
R.Hartingas neabejoja, kad dar keletą metų turės progų atlikti šį ritualą, išreiškiantį gaivališką sportininko prigimtį.
Nors šiemet vokiečių atletui nepavyko atlikti tolimiausio metimo per visą sezoną, svarbiausiose varžybose R.Hartingas buvo karalius.
2013-ųjų sezono rekordą pasiglemžė lenkas Piotras Malachowskis, birželio 8-ąją Hengelo stadione nusviedęs diską 71 m 87 cm.
Tąsyk R.Hartingas liko antras, atsilikęs beveik dviem metrais.
Tačiau viso sezono rezultatų lentelėje vokiečiui priklauso 6 iš 7 geriausių rezultatų. Ketvirtas šiame sąraše – auksinis metimas pasaulio čempionate Maskvoje (69 m 11 cm).
Iš dešimties geriausių sezono rezultatų R.Hartingui priklauso septyni, likę trys – P.Malachowskio. Nors lenkas kartą aplenkė vokietį, svarbiausiose varžybose triumfavo R.Hartingas.
Nėra abejonių, kad kitąmet juodu pratęs savo ginčą.
Geriausias pastarųjų metų Vokietijos lengvaatletis interviu pasakojo apie kovą su dopingu, patirtą depresiją ir atskleidė asmeninio gyvenimo detalių.
– Šiemet lengvosios atletikos pasaulį sukrėtė ne vienas dopingo skandalas. Kokių minčių jums kilo po to, kai tokių žvaigždžių kaip jamaikietis Asafa Powellas ar amerikietis Tysonas Gay mėginiai dėl dopingo buvo teigiami?
– Neįtikėtinai geri pastarųjų metų sprinterių pasaulio rekordai jau anksčiau sukėlė daug kalbų dėl dopingo.
Bet šie atvejai mane suerzino, nes tai meta šešėlį ir įtarimus ant visų lengvaatlečių.
– Vokietijoje daug kalbama apie dopingo vartojimo atvejus, buvusius dar iki Berlyno sienos griuvimo. Ar tai jus nustebino?
– Ne, nes dopingo tema yra nuolatinė sporto palydovė, nuolat galima tikėtis tokių skandalingų pranešimų.
Mano nuomone, praeities nusižengimų dabar atskleisti studijose apie dopingą nereikėjo.
Neteisinga tai, kad paviešinamos kai kurios detalės, bet ne pavardės.
– Ar per svarbiausias varžybas, tokias kaip pasaulio čempionatas Maskvoje, atidžiau pažvelgiate į varžovus, ar jie turi dėmesį patraukiančių spuogų, yra išberti? Juk tai gali būti uždraustų anabolikų ar kitų hormonų vartojimo pasekmė.
– Žinoma. Iš odos ir stipraus bėrimo tikrai galima suprasti, kokių medžiagų buvo vartota.
Man pikta dėl to, jog, nepaisant nieko, šie įtartini atletai dalyvauja varžybose, nes nėra efektyvios antidopingo programos.
Aš tokiems apgavikams reikalauju mažiausiai penkerių metų draudimo dalyvauti varžybose – tai tikrai atbaidytų nuo dopingo vartojimo.
– Esate neabejotinas pasaulio disko metimo karalius: būdamas 29-erių jau turite visus titulus – nuo olimpinių žaidynių nugalėtojo iki Europos čempiono. Ar šiemet nesibaiminote, kad galite būti nuverstas nuo sosto?
– Baimintis? Aš nežinau baimės jausmo. Bent jau sporte.
Riziką visuomet suvokiu kaip man suteiktą šansą.
– Ar buvo sunku nuslopinti įtampą po to, kai iškovojote olimpinį titulą, apie kurį svajojote dar paauglystėje?
– Įdomiausia, kad tik po septynių mėnesių – 2013 metų kovą suvokiau, jog tapau Londono olimpinių žaidynių nugalėtoju.
Iki tol blaškiausi tarp šeimos, bundesvero, universiteto egzaminų, būtinų susitikimų su rėmėjais, treniruočių. Neturėjau laiko apie tai pagalvoti, susivokti.
– Kas po to įvyko?
– Tik po įnirtingų treniruočių padaręs pertrauką atsikračiau įtampos.
Ilsėdamasis įvertinau savo rezultatus treniruočių metu, ir mano vidinis balsas patvirtino: „Tu nusipelnei poilsio.”
– Kaip vėl susigrąžinote norą siekti naujų pergalių?
– Po apmąstymų padariau išvadas. Didysis tikslas pasiektas, bet atėjo metas pakartoti didžius laimėjimus.
Dėl to labai džiaugiuosi, kad savo laimėjimus įtvirtinau ir per pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Maskvoje.
– Ar jums reikia proto mankštos? Juk po 2011-ųjų pasaulio atletikos čempionato ir iki Londone iškovoto aukso kentėjote nuo depresijos.
– Ne kaip sportininkas, o tik kaip paprastas žmogus kreipiausi pagalbos į psichologą dėl įvairiausių asmeninių problemų.
Mano nuomone, depresiją sukelia ne išoriniai veiksniai, o vidinė savijauta. Aš juk nejaučiau tuštumos ar nuovargio.
– Ar jums, atletui, reikia psichologo pagalbos?
– Man, kaip sportininkui, nereikia jokios proto mankštos.
Taip pat manau, kad atletas iš prigimties arba turi varžyboms būtiną tvirtą psichiką, arba ne.
– Praėjusiais metais turėjote problemų, jus nuolat kamavo kelio skausmai. Ar šiemet diską mėtėte nejausdamas jokių negalavimų?
– Taip nebuvo, bet prie skausmų esu įpratęs.
Šie metai man buvo sunkūs – nebejaučiu kūno taip gerai, kaip anksčiau.
Nugalėti padėjo mintys. Prisipažinsiu, kad tarp mano kūno ir galvos nuolat vyksta lenktynės. Nemeluosiu, bėgant metams tęsti karjerą tampa vis sunkiau.
– Esate tvirtai sudėtas: 201 cm ūgio, beveik 130 kg svorio. Bet tuo pat metu daug laiko skiriate muzikai, akriliniais dažais tapote paveikslus, kuriate viešbučio kambarių dizainą, domitės architektūra, Berlyno menų akademijoje studijuojate komunikaciją. Ar priklausote tipui žmonių, kurie iš išorės atrodo šiurkštūs, o viduje yra švelnūs?
– Aukšto meistriškumo sportui reikia žmonių, turinčių labai tvirtas kraujagysles.
Tai sukuria šiurkštaus žmogaus paveikslą.
Turi ieškoti savo švelnių pusių. Laimė, kad privačiame gyvenime esu kūrybingas žmogus, progai pasitaikius tapau paveikslus, domiuosi įvairiais dalykais.
Bet jei net konstruočiau automobilių modelius, daugelis pasakytų, kad Robertas Hartingas – švelnus žmogus.
– Jūsų gyvenimo draugė Julia Fischer – taip pat disko metikė. Ar ji, irgi būdama aukšto meistriškumo sportininkė, gali be žodžių suprasti jūsų problemas, rūpesčius?
– Ne, tai nėra svarbiausia. Svarbiausia, kad ji – kvapą gniaužianti moteris.
Santykiai susiklosto, kai partneriai išklauso vienas kitą, o ne priešingai – kai nesikalba.
Mes niekada nenuobodžiaujame, ir aš esu labai laimingas.
– Po Londono olimpinių žaidynių sudarėte daug sutarčių su rėmėjais, bet jūsų metinės pajamos vis tiek skaičiuojamos šešiaženkliu skaičiumi.
– Sportas Vokietijoje, netgi futbolas, kuris pats save išlaiko, neturi lobistų.
Teigiamą mūsų šalies įvaizdį svetur kuria ekonomika, sėkmingas verslas, politinės pastangos dėl Europos ir jos finansų, bet tik ne sportas.
Tokioms šalims kaip Kroatija, Ukraina ar Uzbekistanas, kurios nėra pasiekusios tokio gerovės lygio kaip Vokietija, aukšto meistriškumo atletai yra geriausi ambasadoriai dėmesiui pritraukti. Ten egzistuoja milžiniškų premijų ir skatinimo programa.
– Ar Vokietijos olimpinis komitetas gerai atstovauja jūsų ir kitų vokiečių sportininkų interesams?
– Nelabai. Iš tikrųjų tai visiškai ne. Esama daug komisijų ir buvusių sportininkų, kurie ten posėdžiauja.
Bet daug svarbiau, kad girdėtųsi aktyvių sportininkų balsai ir būtų išklausyti tie, kurie tiksliai žino, ko jiems reikia.
– Buvęs Vokietijos olimpinio sporto vadovas Thomas Bachas tapo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentu. Ar jį laikote tinkamu žmogumi, kuris pajėgtų užglaistyti skirtumą tarp milijardinių IOC pajamų ir palyginti menko aukšto meistriškumo sporto skatinimo?
– Išnarplioti šį raizginį pavieniam asmeniui tiesiog yra neįmanoma.
Daugelį metų nuolat girdėti kalbos, kaip viršuje skirstomi milijardai už televizijos transliacijų teises, sutartis su rėmėjais ar kitokios pajamos, o į apačią nubyra tik trupiniai.
Todėl Th.Bachas, kaip IOC prezidentas, geriau turėtų pasirūpinti Pasauline antidopingo agentūra ir penkerių metų draudimu dalyvauti varžybose apgavikams. Tai reikia įgyvendinti nedelsiant.
– Jūsų 23-ejų brolis Christophas diską nusviedžia jau iki 65 metrų žymos. Ar gali jis pratęsti Hartingų dinastiją, kai nuspręsite pasitraukti?
– Apie tai dabar negalvojame. Mums labiau rūpi kitas klausimas: ar gali Hartingai, sunkiai ir kantriai treniruodamiesi, skinti pergales varžybose?
Tai mūsų planas, mūsų šeimos misija.
Parengė Ona Kacėnaitė
Lietuvio neliko elite
Legendinis Lietuvos disko metikas 42-ejų Virgilijus Alekna dėl persekiojusių traumų šiemet nebuvo rimtas konkurentas geriausiems pasaulio atletams.
Geriausias V.Aleknos rezultatas šiemet (64 m 66 cm) buvo pasiektas kovo mėnesį. Paskui lietuvį sustabdė nugaros trauma, ir jis jau nepajėgė atsigauti.
Toliau nei V.Alekna šiemet diską metė 26 sportininkai.
