– Kokios paramos sportas artimiausiu metu gali sulaukti iš Briuselio? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus Klemenso Rimšelio.
– Europos Komisija pasirengusi finansuoti ES šalių visuomenės sveikatinimo programas.
Fiziniam aktyvumui skatinti labai svarbi 2014–2020 metų programa „Erasmus+”, pagal kurią numatoma kiekvienais metais paskirstyti per porą šimtų milijonų eurų.
Be abejo, Lietuvos sporto organizacijos taip pat galės dalyvauti konkursuose siekdamos ES paramos savo projektams.
Bendroji ES sporto politika nukreipta žmonių fiziniam aktyvumui didinti, o didžiojo meistriškumo sportinė veikla reguliuojama nacionaliniu lygiu.
Iki bendrosios ES politikos lygio sportas buvo pakylėtas Lisabonos sutartyje. Įrodyta, kad fiziniam aktyvumui išleisti pinigai sumažina sveikatos apsaugos išlaidas.
Pavyzdžiui, sportas labai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Fizinis aktyvumas didina visuomenės konkurencingumą. Nemažai europiečių vargina nutukimas, o sportas – viena svarbiausių prevencijos priemonių.
Pastebėta, kad sportas padeda mažinti ir socialinę atskirtį. Tik reikia visiems žmonėms sudaryti geras sąlygas naudotis sporto infrastruktūra.
– Europos Sąjungos ministrų susitikime Vilniuje sportas įvardytas kaip svarbus ekonomikos sektorius, kuris net prisideda mažinant nedarbą.
Ar yra apskaičiuota šio sektoriaus ekonominė vertė?
– Sportas nėra kitų veiklos sferų išlaikytinis, jis suteikia stiprių impulsų ūkiui augti.
Viena Vilniuje svarstytų temų – didelių sporto renginių planavimas ir jų įtaka visai ekonomikai.
Šalių patirtis šiuo požiūriu labai skirtinga.
Antai Atėnai po 2004 metų vasaros olimpinių žaidynių iki šiol skendi didžiulėse skolose. O Londonas iš anksto gerai suplanavo, kaip naudos 2012 metų olimpiados statinius. Lietuva komerciniu požiūriu 2011 metais labai sėkmingai surengė Europos vyrų krepšinio čempionatą.
Visuose forumuose, kuriuose kalbama apie finansinį sporto renginių aspektą, šios varžybos minimos kaip sektinas pavyzdys.
– Teigiama, kad krepšinis per pastarąjį dešimtmetį prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prisidėjo 9 milijardais litų. Bet ar tai įmanoma objektyviai apskaičiuoti?
– Tai vieno banko tyrimo duomenys.
Europos Sąjunga yra parengusi savo skaičiavimo metodiką, kuri grindžiama vadinamąja sporto satelitine sąskaita.
Sporto indėlį kol kas skaičiuoja Austrija, Kipras, Olandija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, o nuo šių metų – ir Lietuva. Remiantis sporto ekonominį efektą skaičiuojančių šalių duomenimis, šis sektorius ES sukuria apie 2 proc. BVP – per 400 mlrd. eurų kasmet.
– Ar sporto įtaka mūsų ekonomikai prilygsta šio sektoriaus reikšmei kitose ES šalyse?
– Lietuvoje jau rengiama daug tarptautinio lygio sporto renginių. Tai daro didžiulę įtaką turizmo plėtrai, viešbučiams, reklamos rinkai.
Manau, sporto indėlis Lietuvoje vis didės.
Panašiai kalbama ir apie turistų pagausėjimą Panevėžyje 2011 metais.
Tuomet šiame mieste vyko Europos vyrų krepšinio čempionato grupės varžybos, kuriose žaidė Lietuva.
Lietuvos sporto bazes vis dažniau savo treniruočių vieta renkasi užsienio sportininkai.
Pavyzdžiui, Trakuose praėjusią vasarą treniravosi Rusijos ir Kinijos irklavimo rinktinės.
Iš viso net 17 valstybių irklavimo federacijos pareiškė norą čia rengti savo rinktinių treniruočių stovyklas.
Už visas paslaugos jos susimoka, o tai – nemenki pinigai.
Kelių šalių krepšinio rinktinės šįmet treniravosi Palangoje.
Užsienio sportininkus traukia ir Druskininkai, o dabar ten statome ir olimpinį sporto centrą.
Sporto satelitinė sąskaita leis šio sektoriaus finansavimą pagrįsti konkrečiais ekonominės naudos skaičiais.
Tuomet niekam neatrodys, jog ši sfera – tik kažkokia pinigus ryjanti praraja.
