Vartydama naująjį žurnalo „Olimpinė panorama“ numerį, nutviekstą žaižaruojančiomis olimpiečių nuotraukomis, ji pirštu beda į visus kurčiuosius olimpiečius – krepšininkus, stalo tenisininkus, paplūdimio tinklininkus, orientacininkus, – kurie sutelpa vos į vieną puslapį. Mat kiti puslapiai skirti „tikriesiems“ olimpiečiams.
Iš pasaulio kurčiųjų vasaros olimpiados, vykusios liepos 25-rugpjūčio 4 dienomis, Lietuvos sportininkai parsivežė 4 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos medalius.
Dėmesio nesulaukia
Nors sportininkai grįžo be jokių sutiktuvių, Larisa tvirtina ir vėl spalį pradėsianti ruoštis artėjančioms Europos ir pasaulio kurčiųjų lengvosios atletikos čempionatams. Larisai šie metai itin sėkmingi – ji Sofijoje iškovojo ir sidabro medalį rutulio stūmimo rungtyje. Tik ji grįžo kitaip nei kiti olimpiečiai – viena.
„Manęs niekas nepasitiko, tik pasakė, kad po poros dienų atvyks kurčiųjų krepšininkų delegacija, ir paprašė, kad ateičiau ir aš į oro uostą, tačiau net ir tą dieną krepšininkus pasitiko ir gėlių įteikė tik Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis“, – karčiais prisiminimais dalijosi olimpietė.
Nebuvo nei žurnalistų, nei gerbėjų, tik lengvaatletės treneris Jonas Vytautas Burakauskas, dėl prastos sveikatos negalėjęs lydėti sportininkės į olimpiadą, savo auklėtinę Vilniaus oro uoste pasitikęs su gėlių puokšte.
Larisa giria savo trenerį: „Jis juk didis talentas, turi būti ne tik treneris, bet ir aktorius. Visą techniką jis man parodo vizualiai: kaip mesti, pritūpti, atsispirti. Gaila, kad jis negalėjo manęs lydėti į Sofiją, bet aš jau pripratau varžybose būti viena.“
Treniruotės šaudykloje
Mergina kiekvieną dieną po tris valandas praleidžia treniruotėse, atlieka apšilimo pratimus, vėliau tobulina metimo, stūmimo techniką. Larisa turėjo du trenerius. Iš pradžių ją treniravo Austra Mikelytė, vėliau – J.V.Burakauskas.
Treniruotėse vienas jų didesnį dėmesį skyrė rankų technikai, o kitas – kojų: „Visuomet galvodavau, kad svarbiausia tik stumti rutulį. Kai pradėjau treniruotis pas Joną, supratau, kad būtina treniruoti ir kojų raumenis.“
Lengvaatletė prisimena, kad kai Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Aleksas Jasiūnas merginai pasiūlė stumti rutulį, Larisa persikėlė į Vilnių ir su girdinčiaisiais pradėjo lankyti rutulio stūmimo treniruotes.
Lengvaatletė treniruojasi Lietuvos policijos mokyklos šaudyklų komplekse Vilniuje, kuriame, anot jos, sąlygos labai prastos, prausyklos ir dušai įrengti po tribūnomis, trūksta erdvės, higienos.
– Ar nebuvo sudėtinga būti vienintelei kurčiajai tarp girdinčiųjų?
– Problemų nebūdavo, galėjau kalbėti. Žiūrėdama į kitų lūpas suprasdavau, ką kiti kalba. Kai jie treniruodavosi, tiesiog kartodavau judesius tarsi mėgdžiodama juos.
Bulgarijoje laimėtas auksas Larisai pirmasis, tačiau ji laurus skynė jau ir ankščiau – Europos ir Lietuvos varžybose. Iš jų mergina parsivežė keletą sidabro ir bronzos medalių.
„Kai gavau šį apdovanojimą – pritrūko oro, gaudžiau jį tarsi žuvis ištraukta iš vandens – žiopčiojau, riedėjo ašaros. Aplinkui visi mane sveikino, rankos ir kojos drebėjo“, – apie užklupusį jaudulį laimėjus pirmąją vietą pasaulio kurčiųjų vasaros olimpiadoje pasakojo čempionė.
Kalbėdama apie pasaulio kurčiųjų vasaros olimpiadą mergina prisimena ne itin linksmas jos akimirkas: „Prieš varžybas buvau nusiminusi, nes neturėjau palaikymo. Beveik visa delegacija nuėjo žiūrėti krepšinio, taigi likau praktiškai viena. Šalia nebuvo ir mano draugo.“
– Ar jus pasveikino šalies vadovai, juk įprastai jie sveikina olimpiečius?
– Asmeniškai nebuvau susitikusi su šalies prezidente Dalia Grybauskaite, tačiau man perdavė jos sveikinimus, įteikė padėkos raštą.
Mergina jaučia kitokį ne tik vadovų, bet ir visuomenės požiūrį į kurčiųjų vasaros ir žiemos olimpiadas ar parolimpines žaidynes. Merginos tvirtinimu, pasveikinti jos neatvyko net Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atstovai.
„Kai grįžau iš olimpiados, iš kurios parsivežiau porą olimpinių medalių, manęs niekas nepasitiko, tačiau kitą dieną parvykusią plaukikę Rūtą Meilutytę sveikino ne tik šalies vadovai, bet ir gausus būrys gerbėjų“, – apie diskriminacinį dėmesį kurčiųjų ir girdinčiųjų olimpiadoms pasakojo mergina.
Merginai už laimėtus aukso ir sidabro medalius bus įteikta 90 tūkst. litų premija. Pirma vieta pasaulio kurčiųjų vasaros olimpiadoje įvertinta 60 tūkst. litų, antra – 30 tūkst. litų. Tuo tarpu girdinčiųjų olimpiadose apdovanojimai skiriasi bene septynis kartus. Šiems už pirmąją vietą įteikiami 400 tūkst. litų, už antrąją – 200 tūkst. litų, už trečiąją – 150 tūkst. litų apdovanojimai.
L.Voroneckaja džiaugiasi ne tik aukso medaliu, bet ir renta, kurią ji gaus baigusi sportininkės karjerą. Tiesa, renta „tikriesiems“ olimpiečiams priklauso laimėjus bronzos, sidabro ir aukso medalius, tuo tarpu kurčiųjų olimpiados dalyviai tik pasidabinusieji aukso medaliu „užsitarnauja“ rentą.
