Tai kurgi slypi toji Lietuvos penkiakovininkų sėkmės paslaptis? Į šį klausimą lrytas.lt bandė atsakyti padedamas penkiakovės trenerio Jurijaus Moskvičiovo.
Sąlygos – tik patenkinamos
Sportininkai fechtuojasi, šaudo ir bėgioja manieže. Bėgti galima bet kur, bet fechtavimuisi ir šaudymui reikia išskirtinių sąlygų.
O fechtuotis Lietuvos penkiakovininkai praktiškai neturi su kuo. J.Moskvičiovo teigimu, špagas suremia geriausiu atveju maždaug 8 žmonės. Lyderiams trūksta lygiaverčių priešininkų.
Lengvosios atletikos manieže Vilniuje penkiakovininkai šaudo pačiame kamputyje šalia bėgimo tako įrengtoje šaudyklėlėje. Rimta šaudykla jos pavadinti neapsiverstų liežuvis.
Blogiausia situacija – su baseinais. Penkiakovininkai treniruojasi Vilniaus Lazdynų baseine, tačiau J.Moskvičiovui jis tik kelia šypseną.
„Neįsivaizduoju, kaip tas baseinas tiek metų dar apskritai stovi“, – juokėsi J.Moskvičiovas.
Vilniečiai ant balno sėda Belmonto žirgyne. Jį pasiekti ne taip jau paprasta. Vyresnieji tai daro automobiliais, tačiau vairuotojų teisių dar neturinčiam jaunimui nuo autobusų stotelės Olandų gatvėje tenka kulniuoti porą kilometrų. Žiemą įveikti tokį atstumą nėra taip paprasta. Dideli atstumai taip pat atima daug brangaus laiko.
Tuo metu kaimyninėje Lenkijoje vos pusantro tūkstančio gyventojų turinčiame Džonkuvo miestelyje įrengta moderni sporto bazė, kurioje penkiakovininkai gali ruoštis visoms rungtims. Erdvios fechtavimosi salės ir šaudykla, uždaras bei lauko baseinai. Lenkų penkiakovininkams – viskas po ranka.
O apibendrinant penkiakovininkų treniruočių sąlygas Lietuvoje, J.Moskvičiovui belieka juoktis su žodžiuose slypinčia neviltimi.
„Užsienyje sąlygos pasakiškos, o Lietuvoje jos nėra geros. Bet jeigu rezultatai tokie, reiškia galima kentėti“, – juokdamasis atsidūsta treneris.
Karjerą baigęs garsus penkiakovininkas Edvinas Krungolcas apie prastas treniruočių sąlygas Lietuvoje yra sakęs – „kuo sunkiau, tuo geriau“. J.Moskvičiovas šiuose žodžiuose įžvelgia nemažai teisybės. Anot jo, užsienio sportininkai kartais užliūliuojami komforto moderniuose sporto centruose.
Sužvejoti auksinę žuvelę
Nepaisant prastų treniruočių sąlygų, Lietuva jau išaugino ne vieną pasaulio čempioną. Tiesa, J.Moskvičiovas negali įvardyti sėkmės recepto ingredientų.
„Galbūt sugebame atsirinkti talentus, – bendraudamas su lrytas.lt, svarstė treneris. – Idealiomis sąlygomis Lietuvoje gali girtis tik viena kita sporto šaka. Tačiau talentų atsiranda. Pavyzdžiui, prieš daugelį metų iškilo tokie krepšininkai kaip Arvydas Sabonis ar Šarūnas Marčiulionis, nors treniruočių sąlygos nebuvo puikios. Visi mūsų treneriai geri, tiesiog viskas priklauso nuo to, koks sportininkas patenka į rankas. Reikia rasti tą auksinę žuvelę.“
J.Moskvičiovas taip pat sutinka, kad rasti ir užauginti supertalentą reikia labai didelės sėkmės. Bet panašu, kad žvejojant Lietuvos penkiakovininkus fortūnos netrūksta?
„Kol kas pavyksta rasti gerų sportininkų, bet kaip bus ateityje, pamatysime“, – su šypsena priėmęs klausimą, kiek niūrokai mintį užbaigė J.Moskvičiovas.
Potencialių „auksinių žuvelių“ penkiakovėje Lietuvoje – labai nedaug. Jaunimui ši sporto šaka nėra patraukli.
„Reikia susirgti penkiakove. O tai padaryti – nėra taip paprasta. Penkiakovė – ne pramoga. O kas ateina vien dėl pramogos, tai greitai ir išeina“, – lrytas.lt sakė J.Moskvičiovas.
Esą penkiakovės pozicijos silpnėja visame pasaulyje. Anot J.Moskvičiovo, dabar jaunimas mieliau renkasi kompiuterį, nei užsiima sportu. Ypač penkiakove.
Eilinį kartą klausys pažadų
Pasaulio čempionai L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir J.Kinderis į Lietuvą grįš vėlų pirmadienio vakarą. Aukso medalininkai sulauks daugybės sveikinimų. Dažnai šlovės akimirkose stengiasi įsiamžinti ir politikai.
J.Moskvičiovas pasirengęs eilinį kartą išklausyti valdininkų žarstomų pažadų.
„Bus kaip visada – įvairūs sutikimai ir panašiai, bet labai greitai viskas praeina ir užsimiršta, – lrytas.lt teigė treneris. – Jau kiek prezidentų žadėjo statyti baseiną arba tą vargšą stadioną. Su penkiakove – tas pats.“
O ar bus galima priprasti prie šventinių penkiakovininkų sutikimų? L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei tai jau tampa kasdienybe – pernai ji triumfavo Europos čempionate bei Londono olimpiadoje. Savo ruožtu, J.Kinderiui auksas Taivane buvo didžiausias karjeros laimėjimas.
„Sudėtinga laukti J.Kinderio dominavimo vyrų penkiakovėje, nes moterų ir vyrų varžybos labai skiriasi. Tarp vyrų konkurencija yra labai didelė. Laimi vis kitas sportininkas. Labai retai pasitaiko, kad kas nors pakartotų triumfą“, – tvirtino J.Moskvičiovas.
