Lietuvos lengvaatlečiai jau ketvirtą pasaulio čempionatą paeiliui liko be medalių.
Nors Lužnikų stadione pasirodė net 14 mūsų šalies atletų, aukščiausią vietą užėmusi disko metikė Zinaida Sendriūtė liko tik devinta.
„Negalime reikalauti, kad visi iškovotų tik medalius. Esame maža šalis, kurioje nėra nei sąlygų, nei galimybių normaliai treniruotis. Palyginti su kitomis valstybėmis, dar ne taip prastai pasirodome”, – grįžusi iš Maskvos „Lietuvos rytui” teigė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Rusijos sostinėje sekmadienį pasibaigusiose pirmenybėse triumfavo šeimininkai, laimėję komandinę įskaitą. Rusai iškovojo 7 aukso, 4 sidabro ir 6 bronzos medalius.
Nors JAV lengvaatlečiai laimėjo net 25 medalius (6 aukso, 14 sidabro, 5 bronzos), amerikiečius į antrąją vietą nustumė mažesnis aukso laimikis.
Apdovanojimus iš Maskvos iš viso parsivežė 38 valstybių atletai, tarp kurių buvo ir bronzą Estijai laimėjęs 2008-ųjų olimpinis čempionas disko metikas Gerdas Kanteris.
- Kaip vertinate Lietuvos atletų rezultatus Maskvoje? – N.Medvedevos pasiteiravo „Lietuvos rytas”.
– Visų keturiolikos vienu matu negali vertinti, nes vieni pasirodė geriau, kiti – prasčiau.
Aišku, laukėme daugiau iš lyderių. O kai jie neparodo savo rezultatų, nublanksta ir visi kiti.
Tikėjomės, kad Zinaida (Sendriūtė) užims bent 6-8 vietą, todėl šiek tiek nuvylė, kai ji finale liko už borto.
Niekam nekėlė abejonių, kad ir Virgilijus (Alekna) taip pat pateks į finalą. Tiesa, čempionato išvakarėse buvo negeras ženklas Londone, kai po ilgos pertraukos sugrįžęs į sektorių jis pasirodė nekaip.
Man sunku įvertinti jo formą, bet daugiau kaip mėnesį Virgis dėl traumos niekur nebuvo startavęs. Atrodo, kad jis tiesiog nespėjo laiku atsigauti ir įgyti reikiamos formos.
Tikėjomės, kad ir Airinė (Palšytė) pateks į pirmąjį aštuntuką. Galbūt kaip ir olimpinėse žaidynėse jai koją vėl pakišo kiek aukštokas pradinis aukštis (189 cm – Red.). Bet ji jau išaugo iš vaikų amžiaus, todėl turi pratintis prie tokių normatyvų.
Regis, stipriausi mūsų atletai nesugebėjo psichologiškai susitvarkyti su savo emocijomis. Ir Zinaida, ir Airinė be jokių problemų pateko į finalą, bet čia joms pritrūko ryžtingumo, drąsos ir sportinio pykčio.
– Maskvoje Eglė Balčiūnaitė bėgo 9 sek. prasčiau negu prieš mėnesį, kai Kazanėje laimėjo universiados bronzą. Kas nutinka, kad per svarbiausią sezono startą atletas atrodo tiesiog neatpažįstamai?
– Jos bėgimas mums visiems buvo didžiausia staigmena ir šokas.
Po finišo Eglė pati ilgai verkė. Iki šiol nei ji, nei treneris negali paaiškinti, kas atsitiko.
Žmogus gali prarasti sportinę formą, bet čia buvo visai kitokios priežastys. Ji pati prisipažino: prabėgus 300 m jai akyse buvo tamsa ir siena.
– Pirmąsyk per pastaruosius dvidešimt metų nuo 1993-ųjų čempionato Štutgarte nė vienam lietuviui nepavyko patekti į geriausiųjų aštuntuką. Lietuvos lengvoji atletika išgyvena krizę?
– Realiai patekti į pajėgiausių aštuntukus galėjo tik trys mūsų lyderiai.
Niekas nepaneigs, kad maratoninkės parodė labai gerus rezultatus. Ypač Diana (Lobačevskė). Maratone pasaulio čempionate mes dar niekuomet per istoriją nebuvome užėmę 12-os vietos.
Visos trys maratoninkės užėmė tikrai geras vietas.
Ėjikės eilę metų rodo panašius rezultatus, bet aukščiau pakilti joms nepavyksta. Tadas Šuškevičius nepateisino vilčių, ir jo vieta visiškai mūsų netenkina. Jau ketverius metus Tadas negali priartėti net prie geriausių savo rezultatų.
Bet mes negalime reikalauti, kad visi iškovotų tik medalius. Pažiūrėkime, ką mes turime ir kur treniruojamės? Lietuva nori medalių, bet ką mes duodam sportininkams?
Vilniuje jau visus metus neturime jokio stadiono. Aišku, tuo teisintis negali, bet atletams ir treneriams būtinos normalios darbo sąlygos.
Kita mūsų problema – treneriai. Gerus galim suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o jauni dar nesubrendo iki aukščiausiojo lygio. Bet jaunimą sunku prisikviesti, nes jie neišgyvena iš šio darbo.
Lietuva turi sporto universitetą, jo vadovai giriasi, kiek ten paruošia puikių trenerių. Bet per pastarąjį dešimtmetį pas mus iš ten neatėjo nė vienas.
Galbūt buvome įpratę prie pergalių, nes turėjome labai aiškų lyderį. Dabar reikia užauginti naujus jaunus lyderius. Reikia kantrybės ir laiko, nes talentingo jaunimo tikrai turime.
– V.Alekna rekordinį dešimtąjį kartą dalyvavo pasaulio čempionate, bet pirmąsyk po 18 metų vėl nepateko į finalą. Buvę jo bendražygis Vaclovas Kidykas įsitikinęs, jog legendiniam 41-erių atletui dar po Londono žaidynių reikėjo baigti karjerą. Ką Jūs po starto Maskvoje patartumėte tituluočiausiam visų laikų Lietuvos atletui?
– Nieko aš negaliu patarti – žmogus turi sprendimą priimti pats.
Dar pavasarį Virgis jautėsi gerai ir buvo užtikrintas. Ir niekas neplanavo, jog atsinaujins trauma.
Metai daro savo, ir atsistatyti dabar jam reikia 3-4 kartus daugiau laiko negu jaunam sportininkui.
Šį sezoną jis dar turės 3-4 startus. Bet tikrai negalim niekas sakyti – nei tu jau baik, nei tu sportuok. Reikėtų prieš Virgį nukelti kepurę vien už tai, kad jis jau dešimtą kartą dalyvavo tokiose varžybose, ir čia neliko nei 30-as ar 40-as.
Virgis pats tikrai nesitikėjo tokio rezultato. Neabejoju, kad jis tikrai turi ambicijų ir vargu ar norėtų baigti savo karjerą tokiu pasirodymu. Palaukime, ką jis pats nuspręs.
– Dar 1985-ųjų pasaulio žiemos čempionate esate iškovojusi bronzos medalį šuoliuose į tolį. Kurios rungties varžybos Maskvoje jums buvo įdomiausios?
Labai nustebino vyrų šuolio į tolį finalas, kuriame nušokęs 8 m 9 cm užėmė tik aštuntąją vietą. Dar prieš keletą metų tik vienetai sugebėdavo nušokti 8 m.
Vyrų šuolio į aukštį varžybose taip pat pribloškė aukšti rezultatai. Dar pernai 229 cm garantavo medalį, o čia tiek jau reikėjo peršokti atrankos varžybose.
Bet seniai nebuvo tokio pasaulio čempionato, kuriame nepagerintas nė vienas pasaulio rekordas.
Viskas žaibiškai keičiasi. Kenijos atletas ieties metime liko ketvirtas, tik po paskutiniojo bandymo praradęs medalį.
Konkurencija lengvojoje atletikoje milžiniška ir kasmet auga. Jeigu anksčiau 6-7 šalys buvo lyderės, dabar ant pjedestalo atsistoja žmonės net iš negirdėtų kraštų.
– Tris aukso medalius laimėjęs U.Boltas teigė, jog Lužnikų stadiono takai nebuvo greiti, o atletams skirtas maistas nepasižymėjo įvairumu. Kaip Jūs vertinate čempionato organizaciją?
- Tikrai lėtam take 8 m 50 cm vyrai į tolį nešoktų.
Bet organizacija tikrai galėjo būti geresnė, nes sportininkai buvo apgyvendinti nevienodomis sąlygomis.
Dar žiemą specialiai už savo lėšas keliavome į Maskvą, kurioje išsirinkome viešbutį netoli Lužnikų stadiono. Bet likus vos dviems dienoms iki čempionato rusai informavo, kad mums vietų jau nėra.
Teko gyventi "Kosmos” viešbutyje, kuriame maitinimas atletams buvo tiesiog tragiškas, o per kamščius iki stadiono tekdavo važiuoti daugiau negu po 1,5 valandos.
Šios kelionės tikrai išsekindavo. Man nereikėjo dalyvauti varžybose, bet po dviejų reisų pirmyn-atgal nuovargis vakare taip vertė iš kojų, kad jaučiausi visiškai išsekusi.
Turtingiausių ir įtakingiausių federacijų atletai gyveno geruose viešbučiuose greta stadiono. Nors “Kosmose” gyveno dauguma, bet tokių dalykų pasaulio čempionate tikrai neturėtų būti, nes sąlygos visiems privalo būti vienodos.
Aplink Lužnikų stadioną – milžiniškos erdvės, ten nebuvo jokių nuorodų, todėl varžybas baigę atletai neretai klaidžiojo, kol surasdavo autobusą. Pirmosiomis čempionato dienomis tikrai netrūko chaoso.
- 2015-ųjų čempionatas vyks Pekine. Kokie nauji Lietuvos atletai galėtų ten nustebinti?
- Tikėtis, kad per porą metų staiga įsižiebs nauja žvaigždė, nėra realu.
Z.Sendriūtė ir A.Palšytė Pekine privalo parodyti labai aukštus rezultatus ir kautis dėl aukštų vietų.
Iš jų po poros metų tikiuosi labai daug.
Šįmet Europos jaunimo čempionatuose turėjome visą grupę atletų, kurie pateko į pajėgiausiųjų aštuntukus. Medalių nebuvo, bet talentų tikrai turim.
Maskvoje negalėjo startuoti traumų nukamuota Dovilė Dzindzaletaitė. Jeigu 2010-ųjų pasaulio jaunimo vicečempionė išsikapstys iš bėdų, ji tikrai sulauks savo valandos.
Tie, kurie iškovoja medalius pasaulio jaunimo čempionatuose, paprastai niekur nedingsta.
Kitais metais vyks Europos čempionatas, kuriame šiek tiek lengviau negu pasaulio čempionate. “Gaudykite savo šansą Europoje”, – nuolat kartoju jauniems mūsų sportininkams.
Tik dalyvaudamas varžybose tvirtėji, o tau nedreba kinkos. Daugelis mūsų sportininkų turi per mažai rimtų varžybų, todėl norim, kad jie daugiau važinėtų ir susidurtų su didesne konkurencija.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas
Lietuvių rezultatai Maskvoje (vieta, atletas, rungtis, rezultatas, čempionas):
9.Zinaida Sendriūtė Disko metimas 62 m 54 cm S.Perkovič (67 m 99 cm)
12.Diana Lobačevskė Maratonas 2 val. 37 min. 48 sek. E.Kiplagat (2 val.25 min.44 sek.)
12.Airinė Palšytė Šuolis į aukštį 189 cm S.Školina (203 cm)
16.Virgilijus Alekna Disko metimas 61 m 91 cm R.Hartingas (69 m 11 cm)
20.Brigita Virbalytė 20 km ėjimas 1 val. 31 min. 58 sek. J.Lašmanova (1 val.27 min.8 sek.)
20 Živilė Balčiūnaitė Maratonas 2 val.41 min.9 sek. E.Kiplagat (2 val.25 min.44 sek.)
21.Kristina Saltanovič 20 km ėjimas 1 val. 32 min.11 sek. J.Lašmanova (1 val.27 min.8 sek.)
23.Agnė Šerkšnienė 400 m bėgimas 52,48 sek. C.Ohurougu (49,41 sek.)
25.Marius Žiūkas 20 km ėjimas 1 val.25 min.17 sek. A.Ivanovas (1 val.20 min.58 sek.)
28.Lina Grinčikaitė 100 m bėgimas 11,48 sek. Sh.Fraser-Pryce (10,71 sek.)
30.Remalda Kergytė Maratonas 2 val.47 min.30 sek. E.Kiplagat (2 val.25 min.44 sek.)
30.Eglė Balčiūnaitė 800 m bėgimas 2 min.8,77 sek. E.Sum (1 min.57,38 sek.)
38.Tadas Šuškevičius 50 km ėjimas 4 val. 1 min. 29 sek. R.Heffernanas (3 val.37 min.56 sek.)
41.Neringa Aidietytė 20 km ėjimas 1 val.34 min.32 sek. J.Lašmanova (1 val.27 min.8 sek.)
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Vieta Šalis Auksas Sidabras Bronza Medaliai"
Rusija 7 4 6 17
JAV 6 14 5 25
Jamaika 6 2 1 9
Kenija 5 4 3 12
Vokietija 4 2 1 7
Etiopija 3 3 4 10
Didžioji Britanija 3 0 3 6
Čekija 2 0 1 3
Ukraina 2 0 1 3
10.Prancūzija 1 2 1 4
33.Estija 0 0 1 1
