Apie R. Meilutytės rezultatus pokalbių laidoje pasakojo Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Gintautas Bartkus, plaukimo trenerė Birutė Statkevičienė, plaukikė Lina Kačiušytė bei Rūtos Meilutytės tėvas Saulius Meilutis.
„Ar jaudinotės, stebėdami, kaip finale plaukė R. Meilutytė?“, - paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė?
L. Kačiušytė: „Taip. Prisiminiau visus savo startus ir dar labiau jaudinausi. Širdis drebėjo, nors ir buvau užtikrinta jos pasirodymu. Netgi tikėjausi, kad bus dar vienas rekordas. Juk finale dažniausiai būna geresnis rezultatas, negu kvalifikaciniame etape. Rūta turėjo didžiulę konkurenciją, bet pasirodė idealiai“.
G. Bartkus: „Abejonių nekilo. Rūta plaukė užtikrintai. Nors jaudulys matėsi, pirmi 50 metrų buvo kaip visada“.
- Iš ko matosi, kad Rūta jaudinosi?
G. Bartkus: „Sunku pasakyti. Kiekvieno sportininko judesiai kitokie, šypsena kitokia“.
L. Kačiušytė: „Kitoks elgesys. Tai ranką ne taip laiko, oro daugiau įkvepia“.
- Kas jai pakišo koją pasiekti dar viena rekordą?
L. Kačiušytė: „Jaudulys. Bet juk viskas pasisekė puikiai. Idealiai nuplaukusi Rūta išgarsino Lietuvą“.
G. Bartkus: „Jos rezultatas – jos galimybės. Ji net ir susijaudinusi gali nuplaukti puikiai“.
- Pirma vieta – aukščiausias įvertinimas. Ar ji jau išlepino savo gerbėjus?
L. Kačiušytė: „Visada tikimės, kad plauks dar geriau“
G. Bartkus: „Jokių reikalavimų iškelta nebuvo. Ji pati siekia maksimalių tikslų. Jai buvo keliami tik pasiūlymai – du medaliai. Tad finale buvo tikslas laimėti, o rekordą galima pasiekti bet kada“.
Dukros pasiekimai nebestebina
- Ar Rūta apsiprato, kad ji – pasaulio čempione?
S. Meilutis: „Jau apsiprato“.
- Ar pasiekimai jus dar stebina?
S. Meilutis: „Ne, manęs jau nebestebina. Jos treneris dar balandžio mėnesį sakė, kad jei nepagerins rekordo, ji mane nemaloniai nustebins“.
- Trečiadienį Rūtai buvo laisva diena. Ką veikėte?
S. Meilutis: „Pabendravome su šeima, su federacijos atstovais. O Rūta dabar pakeliui į treniruotę“.
- Kokia jos savijauta?
S. Meilutis: „Ji sveika, žvali, ilgai miegojo“.
- Kaip Rūta nusiteikus kietiems plaukimams?
S. Meilutis: „Ji visiems plaukimams nusiteikusi vienodai“.
- Esat pasakojęs, kad ruošiate maistą dukrai. Tai ko ten pridedate? Parako?
S. Meilutis: „Ne ne, parako nepridedu. Tai maistas, atitinkantis jos poreikius, kaip paauglės merginos. Parakas jos prigimtyje, o ne maiste“.
Šiuo metu ribų neturi
- Kyla klausimas, ar yra riba, kur ji sustotų?
L. Kačiušytė: Šiuo metu ribų nėra, o ateitis parodys“.
G. Bartkus: „Kol Rūta turės džiaugsmo lankytis baseine, kol jai tai bus malonumas, tol ji tobulės“.
- Jos treneris teigė, kad gali būti geriausia plaukimo krūtine srityje?
G. Bartkus: „Ji jau beveik tokia ir yra“.
- Ar pasaulio rekordas - svarbiau, nei medalis?
L. Kačiušytė: „Rekordas yra didis pasiekimas. Juk pasaulyje niekas neplaukia greičiau“.
G. Bartkus: „Dar vaikystėje man sakė, kad pergalė yra svarbiau. Kad ir kas aplenktų tave, du metus vis tiek esi čempionas“.
Treneris – ir psichologas
- Ką manote apie trenerio darbą. Koks jo nuopelnas?
B. Statkevičienė: „Turi būti suderinamumas tarp mokinio, trenerio ir šeimos. Šie saitai turi būti sustyguoti. Jei nebus supratimo, nieko gero nepasieksi“.
- Ar treneris turi būti ir psichologas?
B. Statkevičienė: „Visų pirma, treneris turi būti autoritetas. Jei mokinys pasijus aukščiau už treneri, bus blogai. Treneris turi ir paguosti, ir paskatinti, reikiama žodį ištarti. Prieš startą - paskatinti“.
- Kaip susitvarkyti su jauduliu, kaip „neperdegti“?
L. Kačiušytė: „Kiekvienas daro, kaip išmano. Vieni medituoja, kiti muzikos klauso. Vieni jaudinasi, kiti – ne“.
- Ką sportininkai galvoja plaukdami?
G. Bartkus: „Sunku pasakyti, ką kas galvoja. Turi sugebėti atsiriboti nuo aplinkos. Laimi tie, kurie atsiriboja. Rūta, įšokusi į vandenį, mato tik plaukimo takelį“.
- Ar Rūtos startas – sėkmės garantija?
G. Bartkus: „Jos reakcija gera, lyg sprogstamoji jėga, jos geras atsispyrimas. Pagal reakciją ji lenkia net kai kuriuos vyrus. Pagal plaukimo greitį ji lenkia net ir kai kuriuos lietuvių plaukikus vyrus“.
- Ar dėkingi Rūtos fiziniai duomenys? Juk kažkas net jos kojų pavydi?
L. Kačiušytė: „Rūta turi dievo dovaną – savo kūną“.
- Vokiečiai suabejojo Rūtos sėkme, netiesiogiai kaltindami ją dopingo vartojimu. Ką apie tai manote?
L. Kačiušytė: „Vadinasi Rūtos rezultatai – geri. Juk ir Londono olimpiadoje kalbėjo tą patį“.
G. Bartkus: „Dopingo kontrolieriai tikrina dažnai – net treniruočių metu“.
