„Varžybose Utrechte parodė, kad labai sunku prognozuoti tokios amžiaus sportininkų rezultatus. Buvo atletų, iš kurių visi tikėjosi geresnių rezultatų, buvo ir tokių, kurie pasirodė geriau nei tikėtasi“, - lrytas.lt sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
LTOK vadovė pabrėžė, kad svarbiausias yra padaryti teisingas išvadas iš Utrechte gautų pamokų – ir sportininkams, ir treneriams, ir sporto šakų federacijoms.
„Visos delegacijos pasirodymą turbūt įvertinčiau aštuonetu, - sakė LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. - Tačiau kai kurioms federacijoms parašyčiau gerokai mažesnį pažymį.“
V. Paketūras teigė, kas EYOF rezultatai bus aptarti su federacijomis ir padarytos išvados dėl rengimosi kitiems festivaliams.
Didžiausią nerimą LTOK vadovams kėlė tai, kad keletas sportininkų buvo akivaizdžiai silpnai pasirengę techniškai, treneriai nežinojo kai kurių savo sporto šakos subtilybių, taip pat ir psichologiškai lietuviai nebuvo patys stipriausi.
Ypač trūko psichologinio tvirtumo dziudo kovotojams, kurie vienas po kito pralaimėjo pirmąsias kovas.
Tik vieną kovą iš septynių laimėjo tenisininkai.
Iš 12 plaukikų tik vienas pateko į finalą.
Lengvaatlečiai iškovojo auksą ir užėmė dvi penktąsias vietas, bet iš viso jų buvo net 18, o kai kurie rungtyniavo atvirai silpnai.
Dviratininkai netapo prizininkais, bet merginos abiejose rungtyse buvo pirmajame dešimtuke.
Gimnastas kiek netikėtai pelnė bronzos medalį, o kiti sportininkai savo meistriškumu buvo žemiau nei vidutiniokai.
„Palyginus su kitų šalių sportininkais Lietuvos jauniesiems atletams trūksta galingumo. Taip yra ir dėl to, kad lietuviai vėliau bręsta nei pietiečiai, ir dėl to, kad Lietuvos treneriai neturi tokio pasirinkimo, kaip didžiųjų šalių specialistai. Ten tarp sportininkų vyksta didelė atranka, o pas mus reikia branginti ir puoselėti kiekvieną talentą. Tačiau tai turi ir privalumų, nes treneriai gali geriau pažinti savo auklėtinius“, - kalbėjo Lietuvos olimpinės misijos Utrechte vadovas, LTOK vasaros olimpinių sporto šakų referentas Einius Petkus.
Utrechte pagal iškovotus medalius Lietuva užėmė 28-ąją vietą tarp 49 žemyno valstybių.
Prieš dvejus metus Trabzone buvo pelnyta net 10 medalių – 3 aukso, 4 sidabro, 3 bronzos. Tada lietuviai Europoje buvo dešimti.
„Jau vykdami į Utrechtą žinojome, kad pakartoti tokio rezultato neįmanoma, nes tokio sportininkės kaip Rūta Meilutytė (Trabzone laimėjo po vieną visų spalvų medalį. - Red.) šįkart neturėjome“, - teigė E. Petkus.
Kitais metais geriausi šio amžiaus sportininkai rungtyniaus 2-osiose pasaulio jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandžine.
„Tikimės, kad teisę vykti į Kiniją iškovos apie 20 sportininkų. Atskirų sporto šakų atrankos sistema yra skirtinga, ją nustato tarptautinės federacijos. Planuojame, kad Lietuvos rinktinėje bus lengvaatlečių, irkluotojų, plaukikų, penkiakovininkų, trijulių krepšininkų, galbūt buriuotojų, boksininkų, - vardijo LTOK olimpinio sporto direktorius Kazys Steponavičius. - Žaidynės vyks rugpjūtį, o atranka baigsis gegužę.“
