Nuo ryto Lietuvos edukologijos universiteto Sveikatos ir sporto fakulteto Panevėžio skyriuje sportininkai laikė paskutinius baigiamuosius egzaminus ir sužinojo savo pažymius.
Sportininkai galės atsikvėpti nuo studijoms skirtų bemiegių naktų, paskaitų konspektų bei mokslinių knygų.
Popiet dėstytojai, studentai bei fakulteto administracija keliavo į senąjį miesto parką, kur tradiciškai
universitetą baigiančiųjų kursas pasodino ąžuoliuką.
Maždaug po mėnesio jų pastangas universitete vainikuos įteiktas sporto bakalauro diplomas, studentai įgijo kūno kultūros mokytojo specialybę.
Kelias iki baigiamųjų egzaminų ir studijų baigimo nebuvo lengvas. Dviratininkės buvo priverstos imti akademines atostogas, šalia įtemptų treniruočių, varžybų grafiko laiko, studijoms jėgų beveik nelikdavo.
- Kaip sekėsi derinti studijas ir svarbius startus? - „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė Jurgita Kasperavičiūtė paklausė dviratininkės Simonos Krupeckaitės.
- Savo laisvalaikį skirdavau mokslams. Suderinti mokslus ir sportą yra labai sudėtinga.
Jau sportuojant gaunamas nemažas psichofizinis krūvis ir šalia įsisavinti naują informaciją studijoms yra sunku, sakyčiau, beviltiška.
Tik po svarbių varžybų, kai baigiasi didžiulis krūvis, sunkių treniruočių intensyvumas, tada galima mokytis.
- Praėjusiais metais intensyviai ruošėtės Londono olimpinėms žaidynėms, kaip sekėsi baigti paskutinius studijų kursus?
- Ruošiantis olimpiadai, visai nebuvo laiko, net nesinorėjo galvoti apie studijas. Sunku gerai suderinti du dalykus. Treniruotės vyko tris kartus per dieną. Galbūt buvo įmanoma kažkiek atrasti laiko mokslams, tačiau įsisavinti informaciją buvo beviltiška. Tokiomis sąlygomis mokytis beprasmiška, tai savęs kankinimas ir nėra jokios naudos.
Tačiau po olimpiados turėjau laiko mokslams. Būtent per paskutinį pusmetį pabaigiau poros metų disciplinas. Turėjau skolų iš ketvirto, iš penkto kurso. Visas problemas susitvarkiau. Visas laisvalaikis buvo skirtas mokslams.
Dabar prisimenant paskutinį pusmetį galiu pasakyti, kad buvo įdomus laikas - vaisingas, pelningas. Studijavau įdomioje grupėje, supo draugiški kolegos, kurie man padėjo renkant informaciją, pasidalino paskaitų konspektais.
Galbūt jie paskatino jie nebeatidėlioti mokslų baigimo ir studijas užbaigti šiemet.
- Ar buvo kilusi mintis mesti mokslus?
- Taip, nes turėjau daug problemų, kaip minėjau, kaupėsi neatsiskaitymai. Tiek daug informacijos įsisavinti per trumpą laiką buvo sudėtinga, tačiau sugebėjau viską atlikti gerai.
- Kuriuo paros laiku mokytis sekdavosi geriausiai?
- Ryte, tik atsikėlus, šviežia galva.
- Kuri disciplina buvo sunkiausia?
- Buvo keletas tokių, nenoriu labai išsiplėsti. Sporto medicinos disciplinos sukėlė didesnį norą domėtis jomis, netgi kyla minčių toliau gilinti žinias šioje srityje. Supratau, kad tai mano sritis, man įdomu. Galvoju toliau tęsti sporto medicinos studijas.
- Ar daug džiaugsmo suteikia faktas, kad universitetas jau baigtas?
- O taip, žinoma. Akmuo nuo širdies nukrito po tiek metų studijų tempimo. Dabar labai geras jausmas. Tiksliai nebeatsimenu, kada įstojau į universitetą, 2006-aisiais ar 2007-aisiais. Buvo didelių pertraukų prieš Pekino, prieš Londono olimpines žaidynes, prieš kurias laiko turėjau tik prieš varžybas ir treniruotes.
- Kodėl pasirinkote šį universitetą, šią specialybę?
- Todėl, kad tai mano sritis, sporto pedagogika. Juk pavyzdžiui, teisę studijuoti būtų kur kas sunkiau, sudėtinga.
- Galbūt pagalvojate, ką veiksite baigusi sportinę karjerą?
- Ne! Nenoriu dar apie tai galvoti (juokiasi).
Manau, kad dar ne kartą šturmuosiu sportines aukštumas.
- Po olimpinių žaidynių nusprendėte pailsėti nuo sporto, nedalyvausite varžybose, kaip bėga jūsų laikas šiuo metu?
- Būtent šis laikas ir buvo skirtas mokslams, įdomus periodas. Dabar ateina vasara, prasidės vėl treniruotės. Šaltuoju periodu laiką praleidau namuose, prie knygų.
Studijas ir sportą suderinti sunku, tačiau užduotis įmanoma
Kitoms garsioms šalies dviratininkėms studijų metai taip pat nebuvo kloti rožėmis. Tiek Aušrinė Trebaitė, tiek Gintarė Gaivenytė mokslus nutraukdavo išeidamos akademinių atostogų. Daugiau laiko sportininkės turėjo po praėjusių metų sėkmingų Europos dviračių čempionato startų. A. Trebaitė tapo Europos čempione komandinio persekiojimo rungtyje, G. Gaivenytė kartu su S. Krupeckaite pasipuošė komandinio sprinto rungties aukso medaliais.
„Iš viso mano studijos truko šešerius metus, buvau metams paėmusi akademines atostogas, - kalbėjo A. Trebaitė. - Neretai per sesijas būdavau išvykusi į treniruočių stovyklas ar varžybas. Kartais tekdavo prašyti dėstytojų, kad leistų vėliau atsiskaityti. Džiaugiuosi, kad dėstytojai buvo geranoriški, suprato mus sportininkes ir mūsų įtemptą treniruočių ir varžybų grafiką, norėjo padėti.“
Dar ilgiau studijų laikotarpis tęsėsi G. Gaivenytei, kuri trejus metus praleido akademinėse atostogose. Sportininkė prisipažino, kad nebuvo lengva vėl grįžti prie knygų. Artimiausiu metu ji neplanuoja studijuoti, tačiau ateityje norėtų dar siekti daugiau žinių.
Panevėžio „Ekrano“ puolėjas 37-erių Egidijus Varnas naujų mokslo aukštumų taip pat artimiausiu metu šturmuoti neketina. Penkeri studijų metai iš pradžių atrodė ilgas laiko tarpas, dabar – tarsi akimirksniu prabėgo. Futbolininko dienotvarkė pakankamai įtempta. Kartais per dieną vyksta dvi treniruotės, savaitgaliais varžybos, prieš sezoną – treniruočių stovyklos užsienyje.
Be to, reikia pasirūpinti šeima, sūnų palydėti į futbolo treniruotę. E. Varnas džiaugiasi, kad išvengė bemiegių naktų, svarbiausia – per studijas išvengta skolų.
Egzaminavo A. Poviliūnas
Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas turėjo vertinti studentų parašytus darbus ir parašyti jiems balus. Jis - LEU Sporto ir sveikatos fakulteto Kūno kultūros teorijos katedros docentas, egzaminų komisijos pirmininkas, teigiamai apibūdino sportininkus studentus.
„Džiaugiuosi dviratininkėmis, jos buvo puikiai pasiruošusios egzaminams. Tai didelio meistriškumo sportininkės, kovojančios dėl aukščiausių apdovanojimų tarptautinėse varžybose.
Galima sakyti, jos iškovojo medalį ir mokslų srityje. Aš labai džiaugiuosi dėl viso kurso. Man tai taip pat pirma patirtis būti neakivaizdinio skyriaus egzaminų komisijos pirmininku. Kolegos sakė, kad ši laida yra geriausia, gavo geriausius pažymius, džiaugiuosi dėl to. S. Krupeckaitei parašėme stiprų aštuonetą, manau ji turėtų būti patenkinta įvertinimu“, - senajame Panevėžio miesto parke džiugiai kalbėjo buvęs LTOK prezidentas A. Poviliūnas.
