Jis iki šiol vis dar gauna kvietimų į Europos futbolo klubų asociacijos (ECA) posėdžius.
Bet naujiems verslo partneriams A.Sakavickas jau įteikia ne Rygos „Skonto” generalinio direktoriaus, o dar dažais kvepiančią Gdansko „Olivia” prezidento vizitinę kortelę.
39 metų alytiškis po aštuonerių Latvijoje praleistų metų ryžosi esminėms karjeros permainoms. Krepšinio ir futbolo pasaulyje išgarsėjęs sporto vadybininkas šią žiemą persikėlė į kitą kaimyninę šalį, dar sykį pakeitė ir sporto šaką.
Nuo 2013-ųjų vasario A.Sakavickas Lenkijoje buria naują ledo ritulio superkomandą, kuri jau šį rudenį viliasi praverti Žemyninės ledo ritulio lygos (KHL) duris.
„Tai visiškai naujas nacionalinis projektas, kurį prižiūri šios šalies Sporto ministerija, Ledo ritulio federacija ir šalies Olimpinis komitetas”, – „Lietuvos rytui” pasakojo bendrą kalbą su lenkais suradęs dzūkas.
Prisiviliojo olimpinį čempioną
Gdansko klubas kol kas dar neturi nė vieno žaidėjo, bet puoselėja ypač ambicingus tikslus.
Siekdami žaisti KHL lenkai privalo surinkti bent 10 mln. eurų metų biudžetą.
Lietuvio vadovaujamas Lenkijos klubas jau sukirto rankomis su būsimais komandos treneriais.
Pagrindinę „Olivia” sudėtį treniruos dukart olimpinis čempionas Viačeslavas Bykovas, kurio vadovaujama Rusijos rinktinė 2008 ir 2009 metais tapo pasaulio čempione.
„Lenkai siekia vėl žaisti pasaulio čempionato A grupėje, – neslėpė A. Sakavickas. – Pagrindinis mūsų tikslas – padėti Lenkijos rinktinei grįžti į ledo ritulio elitą.
Į vieną komandą surinksime visus geriausius Lenkijos žaidėjus. Jie kartu žais visus metus ir taip geriau pasirengs pasaulio čempionato kovoms.
Tokiu pat principu bus kuriama ir mūsų klubo piramidė. Turėsime jaunimo iki 18 ir iki 20 metų komandas, kuriose kartu žais perspektyviausi jaunieji šalies talentai.”
Padeda lenkų Sabonis
Lietuvis neslėpė, kad kurti KHL klubą Lenkijoje buvo jo idėja, nusižiūrėta nuo Rygos „Dinamo” klubo.
„Latvijoje ne veltui praleidau net aštuonerius metus. Tai panašus į „Dinamo” projektas.
Bet stengsimės nekartoti latvių klaidų ir jas ištaisyti, – dėstė naujasis „Olivia” prezidentas. – Lenkams išsilaikyti stipriausioje pasaulio grupėje nežaidžiant KHL faktiškai būtų neįmanoma.
Nenorime, kad mūsų komandoje būtų daug užsieniečių, sieksime, jog žaistų vietiniai lenkų žaidėjai.”
Lietuvio dešiniąja ranka Gdansko klube tapo legendinis Lenkijos ledo ritulininkas Mariuszas Czerkawskis.
12 sezonų Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) praleidęs 40- metis yra vienintelis lenkas, 2000 metais dalyvavęs NHL Žvaigždžių rungtynėse.
„Jis yra lenkų ledo ritulio Sabonis, dirbęs ministro pirmininko patarėju sporto klausimais, – svaria bendražygio įtaka džiaugėsi „Olivia” prezidentas. – Lenkijos rinktinės žaidėjai dabar laukia tik mūsų signalo.
Jie nesirašo sutarčių su vietos klubais, nes svajoja kitą sezoną pradėti pas mus. Darome viską, kad KHL startuotume jau šį rudenį.
Jeigu tai nepavyktų, 2014–2015 metų sezoną ten žaisime 100 procentų.”
Lenkai neserga rusofobija
Šią žiemą A. Sakavickas ne kartą jau lankėsi Maskvoje, kur vedė derybas su KHL vadovais.
2008-aisiais įkurtoje KHL šį sezoną žaidžia 26 komandos.
Kartu su 20 Rusijos ekipų dėl pirmojo pasaulio kosmonauto Jurijaus Gagarino vardu pavadintos čempionų taurės dar kaunasi po vieną klubą iš Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Latvijos, Čekijos, Slovakijos.
Tačiau KHL, kaip ir Jungtinę krepšinio lygą, nuo pat pirmųjų dienų iki šiol persekioja imperinių Rusijos kėslų šešėlis. Ar rūpindamiesi sportu lenkai nebijo tapti politinio projekto įkaitais?
„Kai pradėjome kurti klubą, baimės iš tiesų buvo, – pripažino A. Sakavickas. – Bet jau po pirmojo pokalbio su Gdansko meru ir Pamario regiono maršalka supratau, kad Lenkijoje rusofobijos laikai baigėsi.
Lenkai būtent dabar stengiasi pritraukti kuo daugiau investicijų iš Rusijos. Gdanską ir Kaliningradą skiria 140 km, o kiekvieną savaitgalį apie 6 tūkst. rusų atvyksta į Lenkijos pajūrį papramogauti.
Neseniai šie miestai pasirašė bevizio perėjimo zonos sutartį.
Ji tikrai palengvins ir galimų ledo ritulio sirgalių keliones į mūsų rungtynes.”
Įtikino ir sporto ministrę
Lietuvis įsitikinęs, kad jo vadovaujamas Gdansko klubas taps visos Lenkijos komanda.
Gdansko ledo rūmuose per KHL pirmenybes „Olivia” ruošiasi žaisti tik 14 mačų. Kitos rungtynės turėtų vykti Varšuvoje, Torunėje, Lodzėje ir net Kaliningrade.
„Mes netgi naudosime „Olivia Polska” pavadinimą, kai nežaisime Gdanske”, – atskleidė A.Sakavickas.
Lenkijos sporto ministrė Joanna Mucha, regis, taip pat jau patikėjo pragmatiško sporto vadybininko iš Lietuvos idėjomis.
„Ledo ritulys Lenkijoje turi tikrai senas tradicijas, bet pastaruoju metu jo akcijos buvo nukritusios.
Ši sporto šaka pagal valstybės finansavimą buvo nustumta į antrąjį krepšelį. Bet po paskutinio mūsų susitikimo su ministre ši situacija turėtų pasikeisti”, – vylėsi „Olivia” prezidentas.
„Tai geriausias dešimtmečio projektas. Ir mes stengsimės jam padėti”, – lietuviui pažadėjo jo idėjų sužavėta 37-erių ministrė.
„Dabar turime užkurti visą mašiną, o paskui jau bus matyti, kaip seksis toliau”, – dėstė A. Sakavickas.
Karjerą pradėjo krepšinyje
Kodėl patyręs sporto vadybininkas lengviau susikalba su lenkais ir latviais, o ne Lietuvos sporto klubais?
„Savame kieme pranašu nebūsi, – seną lietuvių patarlę prisiminė A. Sakavickas, prieš 20 metų pradėjęs vadybininko karjerą Alytaus „Alitos” klube. – Lenkijos sporto pasaulyje mane daug kas pažįsta.
Buvau krepšinio agentas, Lenkijos futbolo rinkoje nemažai dirbau vadovaudamas „Skonto” komandai.
Lenkų kalbą moku taip pat gerai kaip ir lietuvių. Šioje šalyje turiu daug pažinčių, todėl čia susiradau bendraminčių, kurie ir pritarė mano projektui.”
Alytuje jis rūpinosi Darjušo ir Kšyštofo Lavrinovičių karjera, kartu su „Alitos” ekipa džiaugėsi laimėta NEBL Iššūkio taure ir dviem LKL pirmenybių bronzos medaliais, o po to ne vienam Lietuvos krepšininkui padėjo tęsti karjerą Lenkijos klube.
A. Sakavicko klientai buvo ir dabartinis Vilniaus „Lietuvos ryto” direktorius Martynas Purlys, ir Mariupolio „Azovmaš” sporto direktorius Rolandas Jarutis, ir trenerio karjerą Lenkijoje pradėjęs Dainius Adomaitis.
„Kai „Žalgiris” pernai paskelbė ieškąs generalinio direktoriaus, buvau nusiuntęs paraišką į šį konkursą.
Vladimiras Romanovas net nepakvietė pokalbio, o iš kauniečių tuomet nesulaukiau net mandagumo skambučio, – neslėpė A. Sakavickas. – Aišku, ir dabar norėtųsi grįžti į krepšinį – juk pirmiausia esu lietuvis. Bet Lietuvos sporto klubams esu nereikalingas.”
Įgijo daug vertingos patirties
Po „Alitos” bankroto A. Sakavickas persikėlė į Latviją, kur iš pradžių padėjo atkurti Rygos ASK krepšinio klubą, o nuo 2005-ųjų vadovavo Rygos „Skonto” futbolo komandai.
Tapęs dešiniąja Latvijos futbolo federacijos prezidento ir vieno turtingiausių Latvijos verslininkų Gunčio Indriksono ranka lietuvis sparčiai kopė karjeros laiptais.
Prieš keletą metų jis buvo išrinktas į ECA Rinkodaros ir komunikacijos komitetą, kuriame dirbo kartu su „Barcelona”, Miuncheno „Bayern”, „Porto” ir „Glasgow Rangers” klubų vadovais.
„Čia turėjau galimybę susipažinti su geriausiais Europos futbolo vadybininkais.
Darbas „Skonto” suteikė išskirtinės patirties. Išlaikyti struktūrą, kuri vienijo per 500 žmonių, buvo tikrai nelengva, – neslėpė su daugkartiniais Latvijos futbolo čempionais prieš šį sezoną atsisveikinęs lietuvis. – Džiaugiuosi, kad teko padirbėti ir su Vladu Garastu, Rimantu Endrijaičiu, kitais gerais treneriais.
Jie mane išmokė bendrauti su žmonėmis.”
