1974-aisiais jis tapo Europos čempionu, įveikęs į 222 cm aukštį iškeltą kartelę.
Po 39 metų su tokiu rezultatu 2013-ųjų Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų pirmenybėse K.Šapka vėl būtų iškovojęs aukso medalį.
„Sporto bateliai dabar tikrai geresni, bet šiuolaikinei lengvaatlečių kartai labiau trūksta kitų dalykų. Jeigu Lietuvoje mes iki šiol neturime normalių bazių sportuoti žiemą, kokių rezultatų galime tikėtis?“, -- retoriškai klausė K.Šapka, sulaukęs pasiūlymo paskolinti auksinius savo batelius dabartiniams atletams.
Vakar jis pirmąsyk grįžo į Geterborgo „Scandinavium“ areną, kurioje prieš 39 metus iškovojo pirmąjį lietuvių aukso medalį Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų pirmenybėse.
Šį kartą tituluotas 63-erių vilnietis į Švediją kaip Lietuvos rinktinės vadovas jau atlydėjo jaunąją šalies lengvaatlečių kartą. 32-ajame Europos uždarųjų patalpų čempionate ruošiasi startuoti 4 Lietuvos lengvaatlečiai.
„Medaliai labai panašūs į mano. Ant jų vėl išgraviruota ta pati Geteborgo arena, -- pervertęs „Team manual“ pastebėjo K.Šapka. -- Aišku, simboliška čia vėl apsilankyti. Kaip ir pernai Helsinkyje (1971-ųjų vasarą Suomijos sostinėje jis tapo Europos čempionu – Red.). Bet kuo toliau, tuo mažiau lieka tų sentimentų ir tos nostalgijos“.
2013-ųjų Europos žiemos čempionatas „Scandinavium“ arenoje šiandien prasidės rutulio smūmimo atrankos varžybomis, kuriose pasirodys pirmasis lietuvis Rimantas Martišauskas.
- Pirmąsyk sugrįžote į Geteborgą, kuriame tapote Europos žiemos čempionu. Ką prisimenate iš prieš 39 metus vykusių varžybų? - K.Šapkos vakar paklausė "Lietuvos rytas".
- Tais metais, regis, laimėjau viską, kur teko dalyvauti. Ir SSRS rinktinės mačą su JAV rinktine, ir geriausių pasaulio šuolininkų turnyrą Toronte.
Savo rungties elitui priklausiau nuo 1971-ųjų, todėl ir pasitikėjimo, ir įdirbio tikrai netrūko. 1971-ųjų vasarą laimėjau
Helsinkyje, todėl buvau jau išmokės išlošinėti.
Prisimenu, jog Geteborge 214 cm įveikiau tik trečiu bandymu, dar ir kartelę užkabinau.
Bet kai jau pralindau, toliau viskas sekėsi. Nedaug trūko, kad būčiau peršokęs 226 cm ir pasiekęs pasaulio rekordą.
- Europos čempionatą laimėjote ir vasarą, ir žiemą. Kurį titulą buvo sunkiau iškovoti?
- Skirtumas yra, su kuo varžytis, o ne kur.
Kiekvienose varžybose tais laikais reikėjo ne dalyvauti, o laimėti.
Antra vieta jau buvo vertinama kaip pralaimėjimas. SSRS rinktinei reikalingi buvo tik čempionai, todėl kitų vietų niekas neskaičiuodavo.
Kai laimėjau auksą Helsinkyje, gavau paskyrą butui. O po Geteborgo jau net neprisimenu, kokia premija buvo. Aukso medaliai iki šiol guli namuose. O kur juos daugiau dėti?
- Po šalies nepriklausomybės atkūrimo iš Europos žiemos čempionatų vienintelė Austra Skujytė parsivežė medalį. Kodėl juos dabar iškovoti mūsų lengvaatlečiams taip sunku?
- Lengvoji atletika – pamatinė sporto šaka visame pasaulyje.
Palyginkite krepšininką ir lengvaatletį – kurio pasirengimas geresnis? Nėra net jokių kalbų, nes visų sportininkų parengimas juk remiasi lengvąja atletika.
Nėra nė vienos šalies, kuri nekultyvuotų lengvosios, todėl konkurencija čia milžiniška.
Tik mes Lietuvoje gal kiek nukrypę į šoną, nes labiau rūpinamės ir daugiau lėšų skiriame kitoms sporto šakoms.
- Kas iš dabartinių Lietuvos lengvaatlečių turi daugiausiai galimybių pakartoti Jūsų triumfą?
- Čia klausimas tiems, kurie buria iš kavos tirščių. Ne man.
Bijau, kad tų naujų čempionų gali ir visai nebūti. Nuėjome į kitą pusę. Kažkada savo sporto bazėmis jau buvome pasiviję Europą, bet dabar kuo toliau, tuo labiau tolstam.
Jeigu nuo vaikų darželio visus versime žaisti tik krepšinį, visą kitą sportą galime pamiršti.
Jaunimo mentalitetas ir motyvai sportuoti dabar – visiškai kiti. Vaikai nori žaisti tik krepšinį ir futbolą, nes jiems nuo mažų dienų prieš nosį mojuojama pinigais.
Niekam nerūpi, kad jaunoji karta užaugtų sveika. Apie meistriškumą ir talentų ugdymą niekas negalvoja, nes visiems dabar rūpi tik komercija ir pinigai.
Žmonių lūkesčius ir norus diktuoja valstybės požiūris. Jeigu mūsų politikams atrodo, jog kitos sporto šakos gali gyventi taip pat turtingai kaip futbolas, tai atsiprašau. Tokią vietą ir užimsite, kaip mūsų futbolas.
- Geteborge šį kartą nestartuos Lietuvos rinktinės lyderiai. Ko tikitės iš naujosios kartos atletų?
- Būtina juos psichologiškai ruošti ateities startams.
Pagal amžių jų rezultatai yra tikrai aukšti. Visi atitinka olimpinį lygį. Ši žiema mums buvo sunki, nes stipriai maišė ligos. Tikriausiai nė vienas iš lengvaatlečių neišvengė gripo epidemijos.
D.Dzindzaletaitė į tolį net nešokinėjo, ir tik paskutinėmis dienomis atsistojo ant kojų.
Kas suspėjo pagauti kokią formą, netrukus pamatysime.
Prasideda naujas olimpinis keturmetis. Europos čempionatas yra pirmosios naujojo olimpinio ciklo varžybos. Visos valstybės čia apšaudys jaunimą.
Kokie bebūtų musiškių rezultatai Geteborge, visi keturi turėtų tapti olimpiečiais Rio de Žaneire.
Po stogu -- 6 medaliai
Europos lengvosios atletikos žiemos čempionatuose Lietuvos lengvaatlečiai yra iškovoję 6 medalius. Tiesa, net penki – atstovaudami SSRS rinktinei. Atkūrus šalies nepriklausomybę vienintelei Austrai Skujytei pavyko užkopti ant garbės pakylos. 2011-aisiais Paryžiaus “Bercy” arenoje penkiakovės varžybose ji iškovojo sidabro medalį.
Vieta Atletas Rungtis Rezultatas Metai Miestas
Auksas
1 Kęstutis Šapka Šuolis į aukštį 222 cm 1974 Geteborgas
1 Vladimiras Cepelevas* Šuolis į tolį 7 m 88 cm 1979 Viena
Sidabras
2 Austra Skujytė Penkiakovė 4706 tšk. 2011 Paryžius
2 Kęstutis Šapka Šuolis į aukštį 222 cm 1972 Grenoblis
Bronza
3 Remigijus Valiulis 400 m 46,75 sek. 1980 Zindelfingenas
3 Regina Čistiakova 3000 m 9 min. 1,72 sek. 1986 Madridas
Paaiškinimas: Baku gimęs V.Cepelevas Lietuvoje gyveno 1979–1983 metais. SSRS rinktinei atstovavęs atletas du kartus gerino Lietuvos šuolių į tolį rekordą.
Geteborge – keturi
Europos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate startuos 4 Lietuvos atletai.
2012-ųjų pasaulio jaunimo vicečempionė Dovilė Dzindzaletaitė pirmąsyk kovos suaugusiųjų varžybose. Trišuolio rungtyje kartu su 19-mete šiauliete varžysis 21 dalyvė.
23-ejų Dainius Aučyna ir 21-erių Tomas Vitonis dalyvaus šuolio į tolį varžybose (25 dalyviai). D.Aučyna dar varžysis trišuolio rungtyje (23 dalyviai).
26-erių Rimantas Martišauskas startuos rutulio stūmimo varžybose (26 dalyviai).
Europos žiemos čempionatas kovo 1–3 d. vyks Geteborgo „Scandinavium” arenoje. 32-ąjį kartą rengiamose varžybose ruošiasi startuoti 578 atletai (320 vyrų ir 258 moterys) iš 47 valstybių.
Prieš startus Geteborge geriausiai iš lietuvių buvo vertinamos T.Vitonio galimybės. Šią žiemą Kuldigoje (Latvija) 8 m 3 cm nušokęs 21-erių atletas Europos reitinge yra aštuntas.
Čempionato išvakarėse R.Martišauskas penktą kartą per karjerą tapo Didžiosios Britanijos studentų čempionu. Šefilde 26-erių lietuvis nustūmė rutulį 18 m 9 cm.
2013-ųjų Lietuvos žiemos pirmenybėse pirmąsyk šalies suaugusiųjų trišuolio čempione tapusi D.Dzindzaletaitė nušoko 13 m 40 cm, o jos pėdomis pasekęs D.Aučyna – 15 m 75 cm. Atletas Šiauliuose taip pat nugalėjo ir šuolio į tolį rungtyje – 7 m 62 cm.
