Tikslas - išsaugoti gražias tradicijas
Anot vieno lenktynių organizatoriaus, „Promo events“ direktoriaus Dariaus Jonušio, renginio tikslas – ne kurti naujoves, o puoselėti tradicijas.
„Pagrindinė mūsų užduotis - ne paruošti kažką revoliucinio ir technologiškai naujo, bet išsaugoti gražias tradicijas.
Svarbu suprasti, kad Sartų lenktynės – šimtametes tradicijas skaičiuojanti šventė.
Dėl to prieš porą metų pradėtos žemaitukų lenktynės. Sportas, žinoma, yra svarbu, bet reikia prisiminti, kad nuo seno tai buvo ir ūkininkų suvažiavimas, šventė, į kurią buvo atvykstama žirgais.
Tada ir prizai buvo kitokie: lašinių paltis, trąšų maišas ar tiesiog žiūrovų plojimai.
Laikas bėga, prizinis fondas didėja, tačiau kertinis tikslas – šimtamečių tradicijų puoselėjimas, jų išsaugojimas iš kartos į kartą. Tai ne tik sportas, bet ir graži mugė, riestainiai, lašiniai, karštas vynas ir puiki nuotaika.
Šie elementai ir prisideda prie renginio puoselėjimo. Tai didžiausia Lietuvos žiemos šventė“, - spaudos konferencijoje kalbėjo vienas renginio organizatorių Darius Jonušis.
Vadeliotojai varžysis 9 kategorijose
Tradiciškai Sartuose dėl svarbiausio apdovanojimo – „Didžiojo žiemos prizo“ – rungsis 10 aukščiausius reitingus turinčių žirgų ir jų vadeliotojų.
„Svečiai iš Latvijos, Estijos, Rusijos susikaus dėl trijų tarptautinių prizų. Pernai pirmą kartą Sartuose surengtos žemaitukų varžybos buvo labai smagios ir įdomios, tad jas rengsime ir šiemet. Iš viso apdovanojimai bus teikiami 9-iose kategorijose, o lenktynėse dalyvaus daugiau nei 70 vadeliotojų“, – sakė vienas iš šventės kuratorių Darius Grinbergas.
Padidėjo prizinis fondas
Šeštadienį Dusetose prie lenktynių starto iš viso išsirikiuos 73 ristūnai, išauginti ne tik visose trijose Baltijos šalyse, o taip pat ir Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje.
Juos vadelios geriausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.
Kasmet vis augantį šių lenktynių populiarumą liudija bendromis organizatorių pastangomis iki 65 tūkstančių litų išaugęs prizinis fondas. Pernai jis buvo 10 tūkstančių litų mažesnis. Didysis - 12 tūkstančių litų - piniginis prizas atiteks šių lenktynių pagrindinės organizatorės - Lietuvos žemės ūkio ministerijos steigiamo „Didžiojo žiemos prizo" nugalėtojui ir prizininkams.
Dėl šio apdovanojimo varžysis ir pernykštis šio prizo laimėtojas ir trasos rekordininkas, varėniškis Stanislovas Kėrys. Jis pernai su žirgu 1609 metrų distanciją įveikęs per kiek daugiau nei 2 minutes ir 3 sekundes (2 min. 3,219 sek.).
Toks laikas tapo nauju orientyru visiems sportininkams, šiemet atvykstantiems į Dusetas.
Išskirtinė lenktynių vieta
Valstybinio turizmo departamento vadovė dr. Raimonda Balnienė įsitikinusi, kad Sartų šventės sėkmę lemia ir dėkinga geografinė vieta, juk Zarasų kraštas garsėja vienais gražiausių rekreacinių vandens išteklių ir įspūdingu kraštovaizdžiu.
„Kai kas primiršta, kad keliauti po Lietuvą smagu ne tik vasarą, bet ir žiemą. Štai, Zarasai įvertinti EDEN apdovanojimu – patraukliausios Europos vandens turizmo vietovės titulu, o Sartų regioninis parkas yra vienas unikaliausių visoje šalyje, tad vykstant į ristūnų lenktynes verta apsidairyti po vietos gamtos grožybes, kitaip atsiskleidžiančias žiemos metu, aplankyti muziejus“, – pataria dr. R. Balnienė.
Turininga pramoginė dalis
Šimtmečius gyvuojančioje šventėje varžysis ne tik žirgų sporto žinovai, bet ir apie šimtą tautodailininkų, kultūrinio ir kulinarinio paveldo puoselėtojų.
„Mugės scenoje skambės Lietuvos šiaurės rytų krašto muzika, atspindinti šių apylinkių tradicijas, vyks varžytuvės tarp humoro artistų. Tautodailės mugės dalyviai taip pat bus įvertinti specialiomis nominacijomis. Atvykusius pakviesime ir į Dusetų dailės galeriją, vieną moderniausiai įrengtų, interaktyvių regioninių parkų lankytojų centrų.
Šventės popietę čia bus atidaryta tarptautinė paroda „Žirgas fotografijoje“, kurioje savo darbus eksponuos ne tik lietuviai fotografai, bet ir Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos menininkai. Sartų šventę vakarop užbaigs Juozo Erlicko ir jo draugų muzikantų Daumanto Slipkaus, Vytauto Mikeliūno bendras koncertas „Neregėta programa!“, – kultūrines atrakcijas vardijo Zarasų rajono savivaldybės kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė.
Ant Sartų ežero pirmą kartą žirgų lenktynės įvyko dar XIX amžiuje, o nuo 1905 m. jos rengiamos kasmet ir tapo svarbiausia Lietuvos žirgų sporto švente.
Dėl sudėtingų oro sąlygų lenktynės jau kurį laiką vyksta 1,6 km ilgio Dusetų hipodrome, greta Sartų ežero. 2009 m. Stasiui Kėriui iš Varėnos pavyko pasiekti kol kas vienintelį absoliutų rekordą – jis trasą su savo žirgu įveikė per kiek daugiau nei 2 min.
Kviečia atvykti iš anksto
Kad pirmąjį vasario šeštadienį Dusetas vėl užplūs dešimtys tūkstančių žirginio sporto entuziastų, neabejoja niekas. Tačiau ne vienam gali iškilti dilema, kokį kelią pasirinkti, kad be kliūčių atsidurtum šalia Dusetų esančio žirgyno hipodrome, kur vyks tradicinės žirgų lenktynės.
„Važiuokite tik mūsų rekomenduojamais, gerai valomais ir prižiūrimais keliais, venkite ne tokio intensyvaus eismo ar vietinės reikšmės keliukų, nekeliančių didesnių problemų vasarą ir galinčių tapti tikrais spąstais žiemą, ypač jei lenktynių išvakarėse snigtų ar pustytų“, - patarė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas.
Net ir padedant pulkams pareigūnų, spūstys savaime neišnyks, jei dešimtys tūkstančių žiūrovų į renginį patrauks vienu metu. Organizatoriai kviečia geriausias vietas lenktynėms stebėti užsiimti anksčiau. Juolab, pati šventė pradės šurmuliuoti žymiai anksčiau, jau nuo 8 val. ryto.
