Daug kam suprantama tada atrodė ir sumo imtynininko Mainoumi Shuhei auka. Norėdamas atitikti ūgio reikalavimus, devintajame dešimtmetyje jis sugebėjo įtikinti medikus suleisti į jo galvos odą silikono.
Taip nuo 1,71 metro vyras ūgtelėjo iki reikiamų 1,73 m.
Tačiau tokie laikai jau praeityje. Sumo populiarumas Japonijoje praėjusį dešimtmetį nuolat krito ir dabar yra rekordiškai žemas. O sporto šakos atstovai suka galvas, kaip išlipti iš šios krizės.
Norinčiųjų rekordiškai mažai
Japonijos sumo varžybų organizatoriams dabar tikras iššūkis prikviesti pilnus stadionus žiūrovų. Dar mažiau yra norinčiųjų treniruotis.
Praėjusį mėnesį tik vienas žmogus užsiregistravo į Japonijos sumo asociacijos (JSA) rengiamą fizinio pasirengimo egzaminą. Iš viso šiais metais tokį egzaminą panoro laikyti tik 56 žmonės – tai mažiausiais skaičius nuo 1958 metų.
„Kad rastumėm sprendimą, turėtumėm pasukti smegenis. Jeigu viskas vyks tokiais tempais, daugiau imtynininkų sumo paliks nei imsis šios sporto šakos. Jeigu tai tęsis, neliks nė vieno“, - kalbėjo vienos sumo mokyklos vadovas Shoji Kagamiyama.
Skandalų virtinė
Prie šios imtynių rūšies populiarumo mažėjimo neabejotinai prisidėjo virtinė skandalų.
Japonus šokiravo byla, kurioje šešerių metų kalėjimo bausmė skirta buvusiam sumo mokyklos vadovui. Jo nurodymu 2008-aisiais mirtinai buvo sumuštas 17-metis imtynininkas.
Vyresnieji atletai tinginyste ir nenoru treniruotis apkaltintą jaunuolį mušė dvi dienas, kol galiausiai praradęs sąmonę jis nebeatsigavo.
Praėjusiais metais sąmyšis kilo ir paaiškėjus, kad vienos mokyklos vadovas mušė tris jaunus imtynininkus golfo lazda, nes šie nesilaikė nustatyto laiko rėmų ir už salės ribų nevilkėjo tradicinio kimono.
Sumo pasaulį taip pat sudrebino skandalai dėl nupirktų kovų ir narkotikų.
2008-aisiais iš Japonijos sumo imtynių už narkotikų vartojimą pašalintas rusas Soslanas Aleksandrovičius Gaglojevas, imtynių pasaulyje žinomas kaip Wakanoho, apkaltino kitus sportininkus ir trenerius svaiginimusi marihuana ir tuo, kad jis buvo verčiamas pralaimėti kovas varžovams.
Japonams trūksta blizgesio?
Tačiau net ir be skandalų sumo populiarumas būtų kritęs. Šiai imtynių rūšiai kenkia didėjantis japonų susidomėjimas kitomis sporto šakomis ir kitokiu gyvenimo būdu.
Spartietiškas sumo imtynininkų gyvenimas ir griežtas elgesio kodeksas nebetraukia įžymybėmis ir blizgesiu susižavėjusių Japonijos gyventojų.
Dabar šalyje populiariausias beisbolas, o pastarajai sporto šakai vis didesnį iššūkį meta futbolas. Ypač daug futbolo fanų šioje šalyje atsirado po 2002 metų Pasaulio futbolo čempionato, kurį organizavo Pietų Korėja ir Japonija.
Negana to, anksčiau sumo mokyklos turėdavo daug rėmėjų. Jie pirkdavo imtynininkams laikrodžius, brangų maistą, duodavo jiems pinigų.
Tokių rėmėjų daugiau nebėra. Todėl ir imtynininko gyvenimas nebe toks patrauklus.
„Be abejonės sumo atsidūrė ties posūkio tašku. Palyginti su kitomis sporto šakomis, užmokestis čia yra nedidelis. Vaikai mano, kad kiti atletai, tokie kaip futbolininkai, yra daug kietesni“, - pastebėjo „Sumo“ žurnalo vyriausiasis redaktorius Eiji Takase.
Griežtoje sumo atletų hierarchijoje ant aukščiausio laiptelio – yokozuna – šiemet užlipęs mongolų imtynininkas Harumafuji taip pat pastebi, kad kalta ir šių dienų kultūra.
„Sumo – griežtas sportas. Žinoma, kad yra žmonių, manančių, jog patogumų amžiuje nėra reikalo kęsti tokius sunkumus“, - pastebėjo imtynininkas.
JSA atstovai, norėdami į šią sporto šaką pritraukti daugiau japonų, sumažino ūgio ir svorio reikalavimus. Tačiau manoma, kad to gali būti per maža, o pats sprendimas priimtas per vėlai.
Tiesa, padėtį galbūt pakeistų sumo pasaulyje sužibusios naujos vietos žvaigždės.
Parengė Jurgita Žilinskaitė
