Jo žudančio žvilgsnio bijojo komandos draugai. Jis persekiojo kitų ekipų dviratininkus, išdrįsusius pasipriešinti nerašytoms taisyklėms.
Dviračių lenktynėse jis visą dešimtmetį jautėsi visagalis, nes turėjo nebylų ir šio sporto viršūnių pritarimą, ir viešą įtakingiausių JAV politikų globą.
Bet jis pagaliau priėjo liepto galą. Nors L. Armstrongas iki šiol viešai neigia vartojęs dopingą, pastarąją savaitę jis pakeitė įrašą prie asmeninės „Twitter” tinklo paskyros, kurią seka 3,6 mln. gerbėjų.
Kai Tarptautinė dviračių sąjunga (UCI) diskvalifikavo 41-erių amerikietį iki gyvenimo pabaigos, kitą rytą jis savanoriškai išbraukė svarbiausią savo titulą – „septyniskart „Tour de France” čempionas”.
Lygino su Mėnulio užkariautoju
Tiesiog likimo pokštas, kad du įvykiai šią vasarą sulaukė milžiniško žiniasklaidos dėmesio.
Rugpjūčio 25-ąją mirė astronautas Neilas Armstrongas – pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje. Neprabėgus 24 valandoms po šios žinios JAV antidopingo agentūros (USADA) vadas Travisas Tygartas paskelbė apie kitos JAV legendos – L. Armstrongo – sportinę mirtį.
„Jis, be jokios abejonės, yra sūnus to, kuris vaikščiojo po Mėnulį”, – ironiškai pripažino Marco Pantani, 2000-ųjų liepą dar kartą pralaimėjęs septyniskart „Tour de France” čempionui.
Tyrimas nuvainikavo mitą
Legendinis Italijos kalnų dviratininkas negalėjo patikėti tiesiog antgamtiškomis varžovo jėgomis.
L. Armstrongo istorija iš tiesų pranoko Holivudo filmus.
Sėklidžių ir smegenų vėžį nugalėjęs dviratininkas po visų savo bėdų tapo tokiu neįveikiamu mutantu, kad po kiekvienos naujos savo pergalės skatino kurti dar vieną sąmokslo teoriją.
Neatsitiktinai JAV kino režisierius Peteris Hyamsas ir rašytojas Kenas Follettas net N. Armstrongo žygį į Mėnulį vertino kaip politinę machinaciją ir akivaizdžią NASA apgaulę siekiant aplenkti sovietinius varžovus iš Baikonūro.
Bet šį kartą žiauri realybė sudaužė tas svajones, kurias buvo sukėlusi beprotiška L.Armstrongo karjeros parabolė.
USADA tyrimas negailestingai pribaigė neįveikiamo čempiono iš Amerikos mitą, atskleisdamas iki šiol nutylimas ir nežinomas tamsiąsias šios makiaveliškos asmenybės puses.
Išsaugojo žudiko žvilgsnį
Nors 1993-iaisiais L. Armstrongas Osle pirmąsyk tapo pasaulio čempionu, pirmieji pasirodymai „Tour de France” jam nežadėjo visuotinės šlovės.
Jaunas amerikietis dusyk nebaigė sunkiausių daugiadienių lenktynių, o trečiąjį kartą užėmė tik 36-ąją vietą. Visiems krito į akis ribotos 21-erių dviratininko jėgos kalnuose.
Po to, kai porą metų ligoninių palatose praleidęs ir 10 kg svorio numetęs L. Armstrongas vėl grįžo į profesionalųjį sportą, tikinčių jo galimybėmis buvo dar mažiau. Po dviejų sėklidžių ir galvos smegenų operacijų, chemoterapijos procedūrų jis buvo išsaugojęs tik savo šaltą ir aplinkinius žudantį žvilgsnį.
Tuo metu vienintelis M. Pantani, iš kurio amerikietis netrukus pasityčios ant garsiojo Ventu kalno, jam ištiesė pagalbos ranką.
Tačiau visų užmirštas ir bedarbis L. Armstrongas atsisakė italo pasiūlytos vietos „Mercatone” ekipoje ir apsivilko „US Postal” marškinėlius.
Prisipažino vartojęs dopingą
Vėžį stebuklingai įveikusio dviratininko sugrįžimą nustelbė „Festina” komandos skandalas. 1998-aisiais buvo atskleista, kad ši Prancūzijos komanda buvo sukūrusi sofistifikuotą dopingo sistemą, o visi jos dviratininkai vartojo EPO.
Sirgaliai reikalavo permainų. Visuotinė įtarimų atmosfera gaubė visas prestižiškiausias lenktynes. UCI sugriežtino dopingo kontrolę, kiekvienas dviratininkas turėjo atskleisti hematokrito skaičių kraujyje, tačiau kai kuriems dviratininkams buvo oficialiai leista peržengti nustatytą tolerancijos ribą, jeigu jiems prireiks medikų pagalbos, o apie tai iš anksto praneš gydytojai.
Ar L. Armstrongas pasinaudojo šia išimtimi? Niekas taip ir nesužinojo iki šiol, nors amerikietis pats prisipažino, kad vartojo EPO.
„Taip, gydydamasis vėžį, bet dabar viskas baigta. Nejaugi jūs manote, jog po to, kai regėjau mirtį, aš dar būsiu toks beprotis, kad toliau rizikuosiu savo krauju?” – piktinosi Lance’as, 1999-ųjų liepą pirmąsyk tapęs „Tour de France” čempionu.
Rodė kraterius plaučiuose
L. Armstrongas akimirksniu tapo nauju didvyriu, kurio žūtbūtinai reikėjo „Festina” skandalo krečiamam dviračių sportui.
Jis mynė pedalus tarsi antžmogis, kopdamas į Sestrierės kalną 1999-aisiais, bet dėl to kilusius naujus įtarimus dėl dopingo užtemdė jo likimo legenda.
Ar galima abejoti tuo, kuris suteikia viltį milijonams vėžiu sergančių žmonių? L. Armstrongo spaudos atstovas Paulas Sherwenas visiems dalino dviratininko plaučių rentgeno nuotraukas, kuriose buvo matyti 12 kraterių – vėžio paliktų randų.
Ir UCI, ir „Tour de France” rengėjams jis buvo tiesiog Dievo dovana, nukritusi iš dangaus.
L. Armstrongas tapo kertine figūra siekiantiems sugrąžinti dviračių sporto šlovę ir iš to uždirbti dar daugiau pinigų.
Amerikietis kiekvienais metais į „Tour de France” atvykdavo su savo įkurto fondo kovai su vėžiu „Livestrong” garbingiausiais svečiais. Benas Stilleris, Arnoldas Schwarzeneggeris, Robinas Williamsas – viena po kitos žvaigždės stovėjo šalia lenktynių trasos, o dviračių sporto bosai iš džiaugsmo trynė rankomis.
L. Armstrongas kaip ant mielių kėlė „Tour de France” televizijos žiūrovų skaičių visame pasaulyje, o visi abejojantys jo pergalių sąžiningumu iš karto patekdavo į priešų sąrašus.
UCI užmerkė akis, kai žurnalistai atskleidė, kad amerikietis palaiko glaudžius ryšius su daktaru Michele Ferrari, ir kai EPO dviratininkams tiekdavęs dopingo magas iš Italijos metams neteko mediko licencijos.
1998-ųjų liepos 4-ąją L. Armstrongas įkliuvo, kai atliekant dopingo testą jo kraujyje buvo rasta gliukokortikoido likučių.
Tačiau amerikietis vėl išsisuko, paaiškindamas, kad šio draudžiamo preparato buvo tepale, kuriuo jis pasitepė peršalusią gerklę, sudėtyje, o UCI kažkodėl nepamatė, jog vaistų receptas buvo išrašytas jau po šio įvykio.
2000-ųjų liepos mėnesį televizijos „France 3” žurnalistai iš šiukšlių dėžės ištraukė grobį, kurį paliko „US Postal” komanda. Čia buvo ir švirkštų, ir „Actovegin” – kraują skystinančio preparato – panaudotų paketų, bet kartu su UCI ir „Tour de France” vadovais spaudos konferenciją surengęs L. Armstrongas vėl stebuklingai išnešė sveiką kailį.
Čempioną lydėjo išdavystės
L. Armstrongas skynė čempiono titulus, bet kasdien pasigirsdavo vis daugiau kalbų apie abejotiną jo veiklą.
Buvusi „US Postal” masažuotoja Emma O’Reilly prisipažino, kad vykdydama komandos direktoriaus Johano Bruyenelio įsakymą automobilių aikštelėje perdavė žvaigždei įtartinų tablečių.
Buvusio „US Postal” dviratininko žmona Betsy Andreu prokurorams patvirtino, jog savo ausimis girdėjo, kaip prieš vieną operaciją L. Armstrongas prisipažino gydytojams, kad vartojo „testosteroną, kortikoidus ir EPO”.
„Jis apgaudinėja visus. Niekas nepažįsta tikrojo jo veido”, – aiškino buvęs dviratininko reikalų patikėtinis Mike’as Andersonas.
Pirmosios artimiausių bendražygių išdavystės L. Armstrongui sukėlė tikrą paranoją.
Amerikietis turėjo vis daugiau asmens sargybinių, o visus aplinkui privertė užsičiaupi. Jis slėpė po devyniais užraktais savo sportinio pasirengimo paslaptis, bet sąmoningai viešino visas detales apie asmeninį gyvenimą.
Miegojo su beisbolo lazda
Į L. Armstrongo voratinklį patekęs pasaulis vertė visus tikėti stebuklu.
Patikėti, kad į pragariškąją d’Huez viršūnę Alpėse amerikietis gali užvažiuoti vos per 38 minutes (2001 metais) – 10 minučių greičiau negu Bernard’as Hinaut ar Gregas LeMondas.
Taip pat tikėti, kad tik dėl savo talento ir fizinių galimybių jis gali nušluostyti nosį Alexui Zulle, Ivanui Basso, M.Pantani ir Janui Ulrichui – visiems stipriausiems pasaulio dviratininkams, kurie vienas po kito įkliuvo dėl dopingo, susidūrę su neįveikiamo varžovo cinizmu.
L. Armstrongas iš savo komandos draugų reikalavo tiesiog absoliutaus paklusnumo.
„Tu padarei didžiausią gyvenimo klaidą palikdamas mane. Dabar tu nelaimėsi jokių lenktynių!” – grasino čempionas buvusiam komandos draugui.
Tyleris Hamiltonas taip bijojo savo bendražygio, kad miegodavo netoliese pasidėjęs beisbolo lazdą.
Netoli gimtojo L. Armstrongo Aspeno miesto įsikūręs buvęs „US Postal” dviratininkas neslėpė, kad vakarais tiesiog fiziškai jautė pavojų, matydamas prie savo namų keistus šešėlius.
„Su žmona Lindsay mes nuolat jautėmės sekami”, – prisipažino T.Hamiltonas, sukilęs prieš L. Armstrongo diktatą.
Varžovams – tylos įžadai
USADA tyrėjai nuplėšė L. Armstrongo kaukę, po kuria slėpėsi ciniškas, bejausmis ir pergalės bet kokia kaina siekiantis dviračių sporto diktatorius.
L. Armstrongas iš kelio šalino visus, kurie trukdė jam pasiekti tikslą. Jis ypač negailestingas buvo su tais, kurie ryždavosi sulaužyti jo nustatytas taisykles.
Boso pravardę lenktynėse turėjęs amerikietis privertė visus dviratininkus laikytis tylos įžadų. Tas, kuris išdrįsdavo prabilti apie dopingą dviračių sporte, iš karto tapdavo atstumtuoju.
Italas baigė karjerą
L. Armstrongas iš akių nepraleisdavo nė vienos detalės, siekdamas dominuoti dviračių sporte.
Pavojingiausi varžovai jau kitą sezoną atsidurdavo jo komandoje, sulaukę pelningo pasiūlymo, todėl dešimtmetį svarbiausiose lenktynėse karaliavęs amerikietis dar užuomazgoje sunaikindavo visus galimos opozicijos jam daigus.
„Kol tu būsi šioje grupėje, ji neturės jokių šansų pabėgti!” – 2004-ųjų „Tour de France” etape pasivijęs Fillippo Simeoni atviravo L. Armstrongas.
Italas užsitraukė Boso nemalonę, nes drįso duoti parodymus dopingo mago M.Ferrari byloje.
„Aš turiu daugiau pinigų, negu tu kada nors gyvenime turėsi. Aš esu galingas. Patikėk manimi – aš tave tikrai sužlugdysiu”, – perspėjo amerikietis.
„Kovodamas su L. Armstrongu aš nieko nelaimėjau.
Nuo pat pirmosios dienos, kai ryžausi kalbėti, prieš mane sukilo visa dviračių sporto sistema”, – neslėpė F.Simeoni.
Kukliame Secės miestelyje 70 km nuo Romos, kur buvęs dviratininkas dabar dirba savo bare, jį aplankė USADA tyrėjai.
„L. Armstrongas palaidojo mano karjerą. Visos durys prieš mane užsitrenkdavo, visi komandų vadovai manęs vengė, – neslėpė dviratininko karjerą pirma laiko baigęs F.Simeoni. – Man teko samdytis advokatą, kad galėčiau gintis prieš jį. Tos bylos man kainavo begales pinigų.
Dabar galiu sakyti, jog šiek tiek prisidėjau, kad teisybė triumfuotų. Man nuo to jau nebus geriau, bet gal tai padės jauniems dviratininkams.”
L. Amstrongo titulų kitiems neatiduos
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga vakar nusprendė, kad iš L.Armstrongo atimti septyni „Tour de France” čempiono titulai nebus atiduoti kitiems sportininkams, todėl 1999–2005 m. lenktynių nugalėtojų sąraše liks tuščios vietos.
