Architekto Gintaro Čaikausko projektuotas centras pamažu kyla kurorto pušynuose, šalia Ratnyčėlės upės.
Jame bus kambarių su išretintu oru turintis viešbutis, medicininės diagnostikos patalpos, valgykla, universali žaidimų sporto, treniruoklių ir kovų salės, plaukimo baseinas.
Šalia – stadionas su bėgimo takais ir futbolo aikšte bei atskirai įrengtas sektorius metikams – diskininkams, ietininkams, kūjininkams ir rutulio stūmikams. Taip pat – atviri aikštynai.
Šis centras bent iš dalies išspręstų sporto bazių Lietuvoje bėdas, nes jame rengtis varžyboms galėtų penkiakovininkai, plaukikai, boksininkai, imtynininkai, įvairių žaidimų sporto šakų atstovai – pradedant krepšininkais, baigiant futbolininkais ir daugelis kitų.
Dar 2006 m. Druskininkų savivaldybė centrui statyti skyrė 9,9 hektaro žemės, kurios rinkos vertė tuomet buvo apie 30 mln. litų. Planuota, kad statybos bus baigtos 2011 metų gruodį.
Tačiau jau dabar aišku, kad dėl pinigų stygiaus centras neatvers durų nei šiemet, nei kitąmet.
Statybas stabdo ir politikų valia, nes nuo jų sudėliotų prioritetų priklauso, kaip finansuojamos sporto objektų Lietuvoje statybos.
Infrastruktūra – išplėtota
Pagal pirminį planą, pastato, stadiono ir kitų lauko aikščių Druskininkuose statybų sąmata turėjo būti 115 mln. Lt.
Po indeksacijos ji mažėjo iki 102 mln. Lt.
Nors centrą ketinta atidaryti dar pernai, iki šių metų pabaigos bus panaudota mažiau nei ketvirtadalis statyboms reikalingų pinigų – 23,4 mln. litų.
Tiek neužteks net pirmajam etapui – universaliai žaidimų sporto salei, jungiamajai galerijai ir baseinui (šis priskiriamas antrajam etapui, bet tam, kad pradėtų veikti pirmojo etapo objektai, būtina įrengti ir baseiną) užbaigti.
„Statybininkai darbus galėtų baigti greitai, bet jie vyksta lėtai – nėra pinigų”, – apgailestavo Sportininkų rengimo centro Druskininkuose direktorius Julius Matulevičius.
J. Matulevičius – ir biudžetinės įstaigos Druskininkų sporto centro direktorius. Šis centras vos spėja suktis, siūlydamas paslaugas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio sportininkams.
Kasmet treniruotis į Druskininkus atvažiuoja bent 15 krepšinio klubų iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Buvo net iš Japonijos.
Jau neskaičiuojant visų amžiaus grupių Lietuvos krepšinio rinktinių, kurios kasmet Druskininkuose surengia bent vieną stovyklą.
„Druskininkuose nebūna tuščių sporto salių – ne tiktai sporto centro, bet ir bendrojo lavinimo mokyklų salės piko metu būna išnuomotos”, – aiškino J. Matulevičius.
Kurorte gerai išplėtota sporto paslaugų infrastruktūra neleidžia abejoti: pradėjęs veikti Sportininkų rengimo centras Druskininkuose nestovės tuščias.
O tai – pinigai ne tik pačiam centrui, bet ir viešbučiams, kavinėms, transporto paslaugų ar net turizmo bendrovėms. Dalis jų patenka į valstybės biudžetą.
Įsipareigojimus jau įvykdė
Sportininkų rengimo centro Druskininkuose karkasas – jau visiškai pastatytas. Architektai siekė, kad pastatas nekyšotų virš pušų, todėl jis kiek įleistas į žemę – techninės ir pagalbinės patalpos suprojektuotos rūsyje. Pastato fasadą puoš besiplaikstančią finišo juostelę imituojanti apdaila.
Jau įrengta ir 25 metrų ilgio 8 takų baseino vonia.
O universalią žaidimų sporto salę nusileidžiančiomis perdangomis bus galima padalyti į tris atskiras erdves, todėl vienu metu ten galės treniruotis trys komandos – krepšinio ir kitų šakų. Pavyzdžiui, badmintonininkai.
Kai vyks svarbios varžybos, perdangos bus pakeliamos, o į aikštes išriedės mobilios žiūrovų tribūnos.
Kad būtų užbaigtas pirmasis darbų etapas ir įrengta žaidimų salė, baseinas bei jungiamoji galerija pradėtų veikti, reikia dar bent antra tiek, kiek šių metų pabaigoje panaudos centro statytojai, – 20 mln. litų.
„Nėra tiek pinigų”, – dūsavo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Aidukas.
Kai 2008 metais prasidėjo centro Druskininkuose statybos, pasaulį ir Lietuvą užgriuvo ekonomikos krizė, todėl finansavimas iš Valstybės investicijų programos (VIP) sumažėjo ne tik sporto, bet ir kitų svarbių objektų statyboms. Todėl KKSD privalėjo pasirinkti prioritetus, kam skirti daugiausia pinigų iš VIP fondo.
Valstybė turėjo įsipareigojimų dėl artėjančio 2011 metų Europos krepšinio čempionato – buvo būtina laiku pastatyti arenas Kaune, Klaipėdoje, Alytuje.
Be to, daug lėšų buvo skiriama dar dviejų Europos Sąjungos pinigais iš dalies finansuojamų sporto objektų – Elektrėnų žiemos rūmų ir Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje – statyboms.
Šiemet KKSD, svarstydamas, kaip paskirstyti VIP skirtas lėšas – 34 mln. litų, pirmenybę teikė teisėjų bokštelio Trakuose statybai, nes Lietuva buvo įsipareigojusi surengti pasaulio jaunimo (iki 23 m.) irklavimo čempionatą.
Krepšinio čempionatas praūžė, irklavimo čempionatas irgi jau įvyko, o naujus prioritetus ir KKSD, ir politikai dėlioja keistokai.
Per daug pasidavė populizmui
Sportininkų rengimo centras Druskininkuose – didžiausias iš dabar Lietuvoje statomų 15 sporto objektų. Jį atidarius bent iš dalies būtų išspręsta problema dėl treniruočių bazių stygiaus.
„Prioritetus tikrai turime, – patikino A. Aidukas. – Kadangi Lietuvoje trūksta baseinų, dėmesį skiriame jiems. Pavyzdžiui, statomam „Girstučio” sporto rūmų baseinui, kuris atitiks tarptautinius reikalavimus.”
Tačiau ar po Londono olimpinių žaidynių, per kurias talentinga penkiolikametė Rūta Meilutytė iškovojo aukso medalį, sporto valdininkai ir politikai pernelyg nepasidavė populizmui?
Pastatyti ir įrengti bent vieną normalų baseiną Lietuvoje – svarbu, bet ar nėra svarbiau galvoti apie visų sporto šakų atstovus?
Medalius Londone irgi laimėję penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, imtynininkas Aleksandras Kazakevičius, boksininkas Evaldas Petrauskas taip pat treniruojasi sunkiomis sąlygomis arba priversti vykti į treniruočių stovyklas užsienyje.
O Sportininkų rengimo centre Druskininkuose treniruotis ir gyventi galėtų visų šių šakų atstovai, nepamirštant ir plaukikų.
Juolab kad centro viešbutyje, kuriame išsiteks iki 100 gyventojų, bus kambarių su išretintu oru, taip imituojant aukštikalnes.
„Šis Sportininkų rengimo centras Druskininkuose reikalingas ne tiek miestui, kiek Lietuvos sportininkams.
Panašių sporto objektų mačiau Lenkijoje ir labiausiai nuliūdino faktas, kad ten tokie objektai yra jau 40 metų.
Neįtikėtina, kad bazių neturintys Lietuvos sportininkai pasiekia tokių gerų rezultatų”, – sakė J. Matulevičius.
„Nereikia būti specialistui, kad suprastum, jog objektą būtina pastatyti greitai – bet koks laiko vilkinimas jam ne į naudą. Bet nieko nepadarysi – tiesiog trūksta pinigų. Per porą metų tikimės pabaigti bent jau pirmąjį darbų etapą”, – žadėjo A. Aidukas.
O kada bus baigti visi darbai? Į šį klausimą A. Aidukas neatsakė nieko.
Treniruotėms mieliau rinktųsi Lietuvą
Aleksandras Kazakevičius
Londono olimpiados bronzos laimėtojas
„Per metus treniruodamasis ne Lietuvoje praleidžiu maždaug septynis mėnesius – mūsų šalyje nėra imtynininkų treniruotėms tinkamų centrų, į kuriuos galėtume pasikviesti daugiau komandų iš užsienio. Dažniausiai treniruojamės „Sportimos” manieže, o ten neužtenka kilimų, kad galėtume pasikviesti bent 3–4 komandas.
Dažnai treniruojamės Estijoje ar Lenkijoje, kurios turi puikius sportininkų centrus. Pavyzdžiui, Spalos centre Lenkijoje yra viskas, ko tik gali prireikti: salė, valgykla, stadionai, maniežai.
Bet būtų daug smagiau treniruotis namuose. Kad ir tuose pačiuose Druskininkuose. Jei ten įrengtų gerą salę imtynininkams, pasikviestume varžovų ir tikrai liktume namie.”
