Įvairaus amžiaus ir patirties riedutininkų laukė skirtingo sudėtingumo ir ilgio rungtys. Mėgėjai ir pradedantieji savo jėgas bandė 1,5 kilometro ilgio varžybų atkarpoje.
Dažnai ir didesnes distancijas važinėjantys riedučių entuziastai rungėsi 6 kilometrų trasoje.
Pajėgiausi sportininkai ištvermę mėgino maratono ir pusės maratono distancijose. Taip pat pirmą kartą šiame renginyje surengtos riedučių ritulio varžybos.
Dalyvauti ketvirtą kartą Kaune surengtose riedutininkų rungtyse užsiregistravo 30 dalyvių.
Riedutininkai į varžybų trasą riedėjo su įvairia įranga. Labiausiai krito į akis naujesnio dizaino riedučiai su kur kas didesniais ratukais: tokie pas mus dar – sąlyginė naujovė.
Žinovų vertinimu, tokie riedučiai gali išvystyti didesnį greitį. Jų savininkai bet kokiu atveju turės tam tikrą pranašumą prieš kitus varžybų dalyvius, mat tokius riedučius dažniausiai įsigyja patyrę, daugiau važinėjantys sportininkai.
Rungėsi neįprastoje erdvėje
Vienas renginio organizatorių - viešosios įstaigos „Turizmo akademija“ vadovas Tomas Stasiukaitis pasakojo, kad šiųmetės varžybos patyrė net tris pokyčius. Norint į varžybas pritraukti daugiau jaunimo, jos iš liepos perkeltos į rugsėjį, kai į Kauną grįžta studentai ir moksleiviai.
Vietoje jau įprastos ir išbandytos trasos Marvelės plente šiemet persikelta į prekybos miestelio „Urmas“ teritoriją. Ji uždara, rungčių trasos matuojamos atstumais aplink didžiuosius prekybos komplekso sandėlius, o žiūrovai, įsitaisę ant rampų, gali patogiai ir saugiai stebėti varžybų eigą.
Tuo tarpu Marvelės trasoje būdavo tam tikrų laiko atkarpų, kai žiūrovams tekdavo tiesiog laukti, kol akiratyje vėl pasirodys tolyn nuvažiavę riedutininkai.
Tačiau prekybos miestelyje iš pradžių riedutininkams teko luktelėti, kol iš jo teritorijos išvažiuos pirkėjų automobiliai. Nemalonių staigmenų pateikė ir orai. Sekmadienis buvo vėsus, prieš pat varžybas purškė dargana, asfaltas tapo slidus. Organizatoriai svarstė, kad prastas oras gali atbaidyti ir varžybų dalyvius, ir žiūrovus.
Dėl pastarųjų jie neklydo: stebėti riedutininkų rungčių košiami šalto vėjo ryžosi palyginti nedaug kauniečių – ir tų pačių dauguma – riedutininkų draugai ir artimieji.
Kaimynai lenkia profesionalumu
„Sudėtingiausia šiandien bus nenugriūti“, - pajuokavo prieš pat varžybas pakalbintas riedučių asociacijos „Riedėk.lt“ prezidentas Evaldas Norvaiša.
Pašnekovo vertinimu, Lietuvos riedutininkai pasirengimu ir pajėgumu dar gerokai atsilieka nuo latvių ir estų.
„Galbūt pas mus riedutininkai nesusiburia, galbūt stinga žmonių, kurie šią sritį plėtotų ir kaip verslą, ir kaip sportą. Dėl to pas mus viskas vyksta mėgėjiškai“, - svarstė riedutininkų asociacijos atstovas.
Kiek iš tiesų Lietuvoje yra aktyvių riedutininkų, sunku pasakyti, nes dauguma šiuo pomėgiu užsiima pavieniui, o ir varžybose bei maratonuose dalyvauja atsitiktinai.
Naujovė – riedučių ritulys
T.Stasiukaitis pasakojo, kad šiemet varžybų dalyvius sumanyta nudžiuginti nauja rungtimi – riedučių rituliu. Žaidimas primena ledo ritulį, tik žaidžiama ne čiuožiant, o riedant.
Kaune, Vilniuje, kituose didesniuose miestuose yra žmonių, kurie nuolat renkasi žaisti riedučių ritulio. Bet šį kartą atskiros komandos prieš varžybas specialiai neregistruotos, kad žaidimu galėtų pasimėgauti ir atėję naujokai.
Atkeliavo su ramentais
37 metų kaunietis Grigorijus Černikovas į riedučių maratoną atšlubčiojo su ramentais: tikrai būtų pats dalyvavęs, jei ne prieš varžybas lūžusi koja. Mat riedučių entuziastas dar ir čiuožinėja pačiūžomis.
„Atėjau bent pasižiūrėti. Juk aš čia visus pažįstu“, - šypsojosi vyras, per renginį ne kartą paklaustas, ar ne važinėdamas riedučiais traumavo koją.
Prieš dvejus metus atsistojęs ant riedučių G. Černikovas ne tik pats gerai pramoko važiuoti ir pradėjo dalyvauti riedučių maratonuose, bet ir šiuo pomėgiu „užkrėtė“ žmoną ir sūnų, kuris tarptautinėse varžybose jau laimi pirmąsias vietas.
Kasmet pažįstamų riedutininkų iš įvairių Lietuvos miestų būrį papildo nauji veidai. Tikri entuziastai susirenka ne tik susirungti, bet ir pabendrauti, pasikeisti kontaktais.
