Dopingo pavojai ir sankcijos už jo vartojimą

- Standartinė sankcija yra dvejų metų diskvalifikacija. Esant lengvinančioms aplinkybėms, sankcija gali būti sumažinta iki vienerių, sunkinančioms – padidinta iki ketverių. Už kai kurių medžiagų vartojimą sportininkui gali būti skirta nuo griežto įspėjimo iki vienerių metų diskvalifikacijos. Jeigu tai ne pirmas pažeidimas, tuomet diskvalifikacija gali siekti nuo aštuonerių metų iki gyvos galvos.

- Pasaulinis antidopingo kodeksas numato nuobaudas tik sportininkams, sportininką aptarnaujančiam personalui (treneriams, medikams ir kt.). Sportininko personalas baudžiamas mažiausiai 4 metų diskvalifikacija.

Taip pat kodekse yra nustatyti padariniai komandoms: jeigu nustatoma, kad daugiau nei du sporto šakos komandos nariai įvykdė antidopingo taisyklių pažeidimą, renginio laikotarpiu taikoma sankcija visai komandai – vietų ar įskaitinių taškų praradimas, diskvalifikavimas iš varžybų, renginio arba kita sankcija. Žinoma, sportininkų, pažeidusių taisykles, taip pat laukia atitinkami padariniai.

Kalbant apie klubus ar federacijas, sankcijos skiriasi, nes kiekviena tarptautinė federacija arba Tarptautinis olimpinis komitetas nusistato savo taisykles.

Federacijoms ir klubams gali būti taikomos finansinės nuobaudos, jeigu daugiau vienas sportininkas „papuolė“ su dopingu. Jeigu prasižengė daugiau nei vienas vienos valstybės vienos sporto šakos sportininkas, Tarptautinis olimpinis komitetas gali neleisti dalyvauti Olimpinėse žaidynėse visai prasižengusios sporto šakos nacionalinei rinktinei. - Kokių įdomių ar juokingų situacijų, susijusių su dopingu ar kova prieš jį, yra tekę girdėti?

- Kartais sportininkų pasiteisinimai būna tikrai išradingi. Vienas atletas (ne lietuvis), kurio kokaino testas buvo teigiamas, pasakojo, kad vartojo jį, nes serga anoreksija ir visos apklausos metu valgė ant stalo buvusius saldainius.

- Remiantis Pasauliniu antidopingo kodeksu, sportininkų pareiga yra paneigti kaltinimus dėl antidopingo taisyklių pažeidimo. Sportininkas pats turi susikurti komandą, kuri atstovaus jo interesams.

Jeigu antidopingo taisyklių pažeidimas visgi buvo padarytas, sankcijų išvengti nepavyks. Tačiau galima jas sumažinti, jei sportininkas įrodo, kad nebuvo jo kaltės ar neapdairumo. Tokiu atveju, sankcija sumažinama perpus. Jeigu diskvalifikacija buvo skirta iki gyvos galvos, tuomet ji gali būti sumažinta iki aštuonerių metų.

Už patikslintas medžiagas – tokias, kurios dažnai pasitaiko vaistuose ar maisto papilduose – gali būti skirta nuobauda nuo griežto įspėjimo iki vienerių metų diskvalifikacijos.

Jeigu sportininkas įrodo, kad buvo nukrypimai tuo laboratorijų ir/ar testavimo tarptautinių standartų, kurių pasekmė – nepalankus sportininkui analizės rezultatas, sportininkas gali išvengti sankcijos. Tačiau, jei nukrypimai neturėjo įtakos analizės rezultatui, sankcijos bus pritaikytos.

Atliekant dopingo testą, yra tiriami du mėginiai – A ir B. Nustačius, kad sportininko A mėginys yra teigiamas, apie tai informuojamas jis pats, tarptautinė ir nacionalinė federacijos bei Pasaulinė antidopingo agentūra.

Tuomet sportininkas turi apsispręsti, ar jis nori B mėginio analizės. Sportininkas arba jo atstovas turi teisę dalyvauti B mėginio tyrime, ir jeigu B mėginys paneigia A mėginio rezultatą, tuomet sportininkui kaltinimai naikinami. Tačiau jeigu B mėginys patvirtina A mėginio rezultatą, yra sudaroma drausminė komisija. Už drausminės komisijos sudarymą yra atsakinga tarptautinė arba nacionalinė federacija, tai priklauso nuo to kokio lygio yra sportininkas, ir kokiose varžybose buvo padarytas antidopingo taisyklių pažeidimas (varžybinio testavimo atveju).

Sportininkas turi teisę būti išklausytas, pateikti atsiliepimą į pareikštą įtarimą ir galimas pasekmes. Išnagrinėjusi bylą, komisija sprendžia, ar antidopingo taisyklės buvo pažeistos ir priima sprendimą. Jeigu kažkuri pusė – sportininkas, tarptautinė federacija ar Pasaulinė antidopingo agentūra – nėra patenkinta sprendimu, jį gali apskųsti Sporto arbitražo teismui Lozanoje.

- Nė viena sporto šaka nėra apsaugota nuo dopingo skandalų. Tačiau dažniau pasitaiko lengvojoje ir sunkiojoje atletikoje, dviračių, slidinėjimo sporte. Džiugu, kad Lietuvoje precedentų pasitaiko gan retai – į nemalonumus patenka vos vienas du sportininkai per metus.

- Draudžiamos medžiagos ir metodai yra įvardyti Tarptautiniame standarte „Draudžiamasis sąrašas“. Jis yra atnaujinamas kiekvienais metais.

Kad nebūtų manipuliacijų su eksperinemtinėmis medžiagomis, sąraše yra įvardyta, kad bet kokia farmakologinė medžiaga, neįtraukta nė į vieną Sąrašo skyrių ir šiuo metu nepatvirtinta jokios vyriausybinės sveikatos priežiūros institucijos terapiniam vartojimui (pvz., vaistai, kurių ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai dar vyksta, konstruktūriniai vaistai, veterinariniai vaistai), yra bet kuriuo atveju draudžiama. Tačiau visada bus pogrindinių laboratorijų, gaminančių naujas draudžiamas medžiagas, o antidopingo organizacijos ieškos būdų toms medžiagoms aptikti.

- Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, skirti peršalimui gydyti, patenka į dopingo sąrašus, todėl reikia būti atsargiems. Taip pat dažnai maisto papilduose pasitaikantis metyheksanaminas (methylhexaneamine) yra draudžiamas. Ši medžiaga turi kelis pavadinimus, todėl sportininkams reikia būti ypač atsargiems su maisto papildais.

Nauja problema yra dopingu užterštas maistas. Kai kuriose valstybėse gyvuliai šeriami anaboliniais steroidais, pavyzdžiui klebuteroliu. Todėl sportininkai, besitreniruojantys Kinijoje ar Meksikoje, turėtų vengti vietinės mėsos, nes jų dopingo testai gali būti teigiami.