„Juos galima palyginti su lego detalėmis: po parolimpinių žaidynių šias arenas be jokių problemų išrinksime ir parduosime dalimis statybų pramonės korporacijoms”, – tikino Dennisas Hone’as, specialiai įkurtos valstybinės agentūros „Olympic Delivery Authority” vadovas.
Dėl arenos – peštynės
Vienas geriausių šios gana efektyvios „palikimo strategijos” pavyzdžių yra pagrindinis olimpinis stadionas Stratforde.
Tikra tiesa, kad jis ne toks impozantiškas kaip futuristinis Pekino „Paukščio lizdas” arba Atėnų olimpinis stadionas.
Tačiau abi šios arenos dabar stovi pusiau apleistos ir retai kada panaudojamos, nes neturi aiškaus savininko.
Skirtingai nei Kinijoje ar Graikijoje, dėl Stratfordo stadiono, kainavusio 500 milijonų svarų, jau keleri metai pešasi bent keli konkurentai.
Vienas aktyviausių pretendentų perpirkti šį 80 000 žiūrovų vietų stadioną ir transformuoti jį į kiek kompaktiškesnę 60 tūkst. vietų areną yra įžymusis Rytų Londono futbolo klubas „West Ham United”.
Bet norinčių yra ir daugiau: ant kulnų lipa dar du garbingą istoriją turintys Londono klubai – „Tottenham Hotspur FC” ir „Leyton Orient FC”.
Kova tarp norinčių pirkti stadioną tokia nuožmi, kad klubai į savo peštynes įtraukė netgi Skotland Jardo policiją: detektyvai gavo skundų, kad konkurentai samdosi privačius seklius ir nelegaliai klausosi vieni kitų telefono pokalbių siekdami sužinoti siūlomas galimų stadiono pirkimo kontraktų sąlygas. Kas taps naujuoju stadiono savininku, paaiškės spalio mėnesį.
Maža to, olimpinio parko teritorija susidomėjo ir milijardierius londonietis „Formulės 1” įkūrėjas Bernie Ecclestone’as: jo nuomone, šis parkas turi puikių perspektyvų tapti naująja Londono Didžiojo prizo trasa. Esą F1 lenktynes būtų galima surengti tiesiog miesto centre – jei Londonas pakėlė olimpines žaidynes, sykį per metus riaumojantys F1 bolidai būtų vieni juokai.
O pats olimpinis kaimelis, kuriame daugiau nei dvi savaites gyveno sportininkai, jau senokai parduotas Jungtinių Arabų Emyratų nekilnojamojo turto holdingui, kuris iš esmės pertvarkys ir parduos daugiaaukščius namus.
Kiek daugiau nei pusė naujųjų būstų bus liukso klasės ir parduodami už rinkos kainą.
Tačiau net 49 procentai butų bus skiriami Rytų Londono gyventojams už gerokai subsiduotą kainą.
Šitaip siekiama išvengti Stratfordo ir aplinkinių sąlygiškai skurdžių rajonų piliečių pykčio, kad buvusiame olimpiniame parke įsikurs naujas „turčių getas”, išstumsiantis mažiau pasiturinčiuosius.
Sėkminga verslo olimpiada
„Užtenka tik pažiūrėti, koks likimas ištiko buvusius olimpinius stadionus kitose valstybėse. Dabar jie kaip balti drambliai – niekam nereikalingi.
Londono olimpinis parkas yra fantastiška vieta, bet jos negalima palikti be savininko.
Jei klubui, turinčiam tokią turtingą istoriją ir didžiulę sirgalių armiją, kokią turi „West Ham United”, nebus leista čia įsikurti, tuomet kils grėsmė, kad ši vieta liks tuščia ir užžels žole”, – aistringai tvirtino Samas Alerdyce’as, „West Ham United” klubo pagrindinis treneris.
Dabar netgi kalbama, kad tinkamai sužaidus olimpine korta Jungtinės Karalystės išlaidos olimpiadai gali ne tiktai visiškai atsipirkti, bet net ir duoti kelių milijardų svarų pelno.
Per tas dvi savaites, kol Rytų Londone prakaitą liejo sportininkai, prie pat Bakingamo rūmų įsikūrusiame ir impozantiškai atnaujintame Lankasterio dvare vyko verslo olimpiada.
Britų premjeras ir visi svarbiausi jo kabineto ministrai kaip vijurkai zujo tarp 120 pasaulio politikos ir ekonomikos lyderių, su kuriais buvo aptariami ne tik Usaino Bolto ar Mo Farah rekordiniai bėgimai, bet ir sultingi šimtamilijoniniai kontraktai.
„Mes identifikavome 50 potencialių verslo projektų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir užsienyje, kuriuose galėtų dalyvauti užsienio investuotojai kartu su partneriais britais.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, iki 2020-ųjų šie projektai gali įlieti papildomus 13 milijardų svarų į šalies ekonomiką ir sukurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų”, – „Lietuvos rytui” sakė seras Allanas Collinsas, vadovaujantis valstybinei investicijų agentūrai „Olympics Legacy”.
Uždirbs ir iš baudų
Tiesa, kaip ir tikėtasi, ne visi liko patenkinti. Prieš žaidynes kilusi skandalų banga dėl chaoso Hitrou oro uoste, galimų metropoliteno streikų, problemos dėl privačios saugumo bendrovės „G4S” ir galų gale lietingiausia vasara nuo 1900-ųjų atbaidė dešimtis tūkstančių Londoną žadėjusių aplankyti užsienio turistų.
O dalis viešbučių, restoranų, parduotuvių ir teatrų Londono Vest Ende ne tik nesulaukė jokio žadėto olimpinio bumo, bet ir turi laižytis nuostolių padarytas žaizdas.
Ypač per pirmąsias 9 olimpiados dienas prekybininkai puolė į neviltį.
Užsienio turistai dingo, o vietinius atbaidė nuolatiniai perspėjimai vengti Londono centro, minių, dirbti namie ar išeiti atostogų.
Tačiau Jungtinės Karalystės turizmo strategijos autoriai dėl tokio laikino nuopuolio per daug neišgyvena.
Jie visada planavo, kad pasaulio centras 16 dienų buvęs didmiestis ir visa šalis apskritai rimto turistų antplūdžio turėtų sulaukti ne iš karto, o 2013–2015 metais.
„Tokios pasaulinės reklamos, kokią šią vasarą turėjo Londonas ir visa Jungtinė Karalystė, nenusipirksi už jokius pinigus.
Jau dabar esame 6-a pasaulio šalis pagal užsienio turistų skaičių – 30 milijonų lankytojų kasmet. Po to, ką televizorių ekranuose išvydo žiūrovai pačiuose įvairiausiuose pasaulio kraštuose, labai realu tikėtis, kad jau kitąmet sulauksime 4 milijonų papildomų turistų”, – vylėsi Sandie Dawe iš turizmo sektorių vienijančios „Visit Britain” organizacijos.
Tad papildomas turizmo sektoriaus pelnas gali siekti apie 800 milijonų svarų. Vien Londone ketvirtis milijono žmonių tiesiogiai triūsia turizmo sektoriuje, todėl teigiamą efektą turėtų pajusti visas miestas.
„Daug kas panikavo dėl blogų orų, bet aš esu rami – į Londoną ar Liverpulį žmonės vyksta ne todėl, kad pagulėtų paplūdimyje. Juos traukia mūsų kultūros, architektūros, muzikos paveldas. Tai mes puikiai matėme per žaidynių atidarymą ir uždarymą.
Be to, nors europiečiams net sunku įsivaizduoti, bet Artimųjų Rytų turizmo agentūros mūsų šalį pristato kaip tokią, kurioje galima pailsėti nuo nepaliaujamo karščio ir sausros”, – „Lietuvos rytui” sakė S.Dawe.
Bent šimtą milijonų svarų žaidynių organizatoriai atgaus į savo iždą bausdami šios olimpiados blogiukus – privačią saugos korporaciją „G4S”. Ji patyrė tikrą reputacinį fiasko, kai liepos viduryje prisipažino nesugebėjusi parengti tūkstančių apsauginių.
Situaciją išgelbėjo britų kariškiai: 19 200 jų darbavosi prie stadionų prieigų tikrindami sporto sirgalių krepšius ir saugodami olimpinį kaimelį.
Be to, pačiame mieste viešąją tvarką palaikė 12 500 policininkų ir dar keli tūkstančiai slaptųjų saugumo tarnybų darbuotojų.
