Pastarąjį kartą rašydama dienoraštį minėjau, kad netrukus versiu naują lapą ruošdamasi Londono olimpiadai.
Tik tuomet tikrai nenumaniau, kad tas lapas bus pripildytas tiek daug teigiamų emocijų ir dailiai paauksuotas.
Atsisveikinusi su sūnumi ir aukle išskridau į Vokietiją, kur manęs jau laukė treneris.
Vyrai. Boltenhageno mieste tuo metu dar nebuvo pasibaigusios „Laser” klasės pasaulio čempionato vyrų varžybos.
Spėjau išplaukti su kateriu į jūrą, kur pamačiau paskutinius startus ir susidariau įspūdį apie lenktynių sąlygas.
Varžybų akvatorija buvo Baltijos jūros įlankoje, kurioje nepasiekia jūros bangos, o vėjas dažniausiai pučia nuo kranto, todėl tai man priminė Kauno marias. Aišku, sąlygos čia nebuvo tokios pat, bet man tikrai pažįstamos ir artimos.
Pasveikinome Roką Milevičių, kuris čia iškovojo kelialapį į olimpiadą „Laser” klasėje ir pradėjome ruoštis varžyboms. Treniruotėms turėjome keturias dienas, o paskutinę dieną prieš startą ilsėjomės.
Sužinojau apie Roberto (vyro R.Scheidto. – Red.) pergalę. Prieš paskutinę varžybų dieną jis dar buvo antrojoje vietoje, tačiau lemiamame plaukime jam pavyko išplėšti pergalę iš anglų.
Buvo daug skambučių ir daug džiaugsmo.
Startas. Boltenhageno uoste susirinko 133 sportininkės iš 55 šalių.
Į olimpiadą gali patekti 39 valstybių buriuotojos, todėl laukė atkakli kova dėl likusių devynių kelialapių į Londoną.
Varžybos prasidėjo pučiant vidutiniam, bet labai nestabiliam vėjui.
Po pirmosios dienos buvau 12-ojoje vietoje, bet antrąją dieną sekėsi kiek geriau ir pakilau į 8-ąją vietą.
Arbata. Dvi dienas mus lydėjo stiprus 20–25 mazgų vėjas ir tik 12 laipsnių šilumos. Visos šalome ir nekantriai laukėme, kad šios dienos greičiau baigtųsi.
Po gerų plaukimų daugiausia dėkojau savo termosui su karšta citrinų arbata. Tik buriuotojai žino, kokia atgrasi kartais gali būti jūra.
Po tokių trijų dienų patikėjau, kad čia galiu pasiekti gerų rezultatų, nes įsitvirtinau jau 5-ojoje vietoje.
Finalai. Prasidėjo finalai, kai favoritai jau lenktyniauja plaukdami kartu viename laivyne.
Kitas dvi dienas man pavyko plaukti stabiliai. Daugumai mano varžovių tai nepavyko.
Į lyderio pozicijas tuomet išsiveržė kinė Xu Lija, kuri taip pat yra ir šio sezono mūsų klasės laivų lyderė.
Diena. Paskutinę naktį prieš lemiamus startus negalėjau užmigti.
Tiesiog visų plaukimų situacijos ir klaidos nenustojo suktis galvoje. Įtampa darė savo darbą.
Rytą jaučiausi siaubingai. Šokau iš lovos į sportinius batelius ir nubėgau prie jūros padaryti pramankštos.
Diena aušo žavinga – saulėta ir giedra, kaip Dievo siųsta.
Kažkas man kuždėjo: „Gintare, argi tai ne ideali diena laimėti regatą?”
Jachtų klube sutikau savo priešininkes, pasikalbėjome, pagyrėme gražius orus.
Bandžiau įsivaizduoti, kas sukasi jų mintyse.
Žinojau, kad man reikia tiesiog gerai plaukti, nepaisant savo artimiausių varžovių.
Nuojauta. Vėjo nebuvo, laukėme. Dar iki lenktynių pradžios tą dieną šimtą kartų mintyse startavau, apiplaukdama visą distanciją taip, kaip norėčiau.
Pagaliau sulaukus brizinio vėjo visos susirinkome prie starto. Reikėjo apsispręsti, kokią taktiką pasirinkti.
Man atrodė, kad dešinė distancijos pusė parankesnė, todėl ir pasirinkau ja plaukti.
Visos mano varžovės rinkosi kairę pusę.
Buvo didelė rizika, bet turėjau pasikliauti savo nuojauta ir ji pasiteisino.
Iš dešinės pusės vėjas pūtė vis stipriau, ir prie pirmojo ženklo jau plaukiau trečia, o visos mano varžovės buvo atsilikusios tolokai nuo pirmojo dešimtuko.
Po šio plaukimo pirmą kartą tapau lydere. Bet prieš kinę pirmavau tik trimis taškais.
Viską turėjo lemti paskutinis plaukimas.
Finišas. Dar labiau pakilo vėjas, kartu – ir varžybų įtampa.
Dabar jau turėjau nenuleisti akių nuo kinės ir neduoti jai išsiveržti į priekį. Nuo pat starto sekiau varžovės veiksmus.
Startavau gerai ir prie pirmojo ženklo pavyko būti prieš kinę. Tačiau neilgam, nes pučiant vis stipresniam vėjui iš galo netrukus trys laivai mane aplenkė.
Blogiausia, kad tarp jų buvo ir Xu Lija.
Taktika. Bet kitą ruožą aš vėl aplenkiau kinę, pasirinkusi plaukti priešinga puse negu ji. Nuo šios akimirkos man beliko ją prilaikyti, plaukiant priekyje ir uždengiant jai palankų vėją.
Buriuodamas tu gali kenkti varžovui, kai esi priekyje, tačiau kiti laivai tave lenkia.
Man buvo nesvarbu atsilikti nuo kitų, svarbiausia, kad kinė nepatektų į pirmąjį dešimtuką. Ir tai pavyko.
Emocijos. Finišuojant teisėjų kateris signalizavo tris kartus skelbdamas mano pergalę. Jausmas buvo nerealus, bet tuo metu tiesiog neįtikimas.
Visi treneriai ir sportininkės praplaukdami spaudė ranką ir sveikino.
Krante gerų emocijų buvo dar daugiau.
Ačiū. Naudodamasi proga noriu padėkoti visiems, kurie sekė mano plaukimus ir už mane laikė sugniaužtus kumščius. Prie starto linijos aš tai jaučiau.
Kai per pasaulio čempionato uždarymą man buvo suteiktas žodis, kalbėjau angliškai.
Bet dabar tai parašysiu lietuviškai:
Ačiū organizatoriams už pavyzdinį čempionato organizavimą.
Ačiū mano treneriui. Ačiū mano šeimai. Robertui, kuris neleido man sustoti buriuoti. Sūnui, kuris man sako: mama, tu važiuok, greitai plauk ir sugrįžk, aš tavęs lauksiu.
Savo tėčiui ir mamai. Mano mama visą gyvenimą buvo didžiausia mano įkvėpėja, o šiandien ji kovoja su sunkia liga. Skiriu šią pergalę jai ir tikiuosi, kad dabar aš ją galiu įkvėpti. Mamyt, tu irgi gali laimėti!
Olimpiečių dienoraščiai – „Lietuvos ryte”
Artėjant Londono olimpinėms žaidynėms „Lietuvos rytas” paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterio ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, plaukikas Giedrius Titenis ir lengvaatletis Rytis Sakalauskas pasikeisdami pasakos apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Pergalių sąrašas tampa vis ilgesnis
Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt gimė 1982 m. lapkričio 12 d. Kaune.
2008 m. Pekine ji iškovojo sidabrą ir tapo pirmąja Lietuvos buriuotoja per šalies istoriją, laimėjusia olimpinį medalį.
2006 m. Europos čempionate G.Scheidt buvo antra.
Prieš savaitę Vokietijoje pasibaigusiame pasaulio „Laser” klasės čempionate lietuvė pirmąsyk tapo pasaulio čempione.
Su vyru – Brazilijos buriuotoju R.Scheidtu, kuris trejose olimpinėse žaidynėse yra laimėjęs 2 aukso ir 2 sidabro medalius, Gintarė augina pustrečių metų sūnų Eriką.
