Užtenka tik pamokslauti jaunimui apie rūkymo ir alkoholio žalą, saugoti nuo blogos draugijos poveikio. Tokie moralai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.
Net griežčiausios alkoholio ir tabako nieko nepadės paskatinti rinktis sveiko gyvenimo būdo, jei jaunuomenei nebus pasiūlyta alternatyva. Būtent – ne šlaistytis be tikslo gatvėse, o sportuoti.
Sportiško ir sveiko gyvenimo pavydime Skandinavijos šalims, bet užmirštame, kad pabranginę alkoholį švedai, pavyzdžiui, tuo pat metu smarkiai atpigino šiaurietiškas lazdas ir ledo ritulio sportinę įrangą. Labai seniai, dar pokario laikais
Vadovaujantis tokia logika, jei pritaikytumėm ją Lietuvos sąlygoms, reikėtų pradėti dalinti krepšinio kamuolius už dyka. Pirmą kartą Vilniuje per metus bus atnaujinta tiek daug sporto aikštynų ir krepšinio aikštelių – beveik 50.
„Noriu pasidžiaugti, kad Vilniaus krepšinio aikštelių atnaujinimo programa sėkmingai vyksta jau treti metai ir planuojame nesustoti. Miestui svarbu, kad gyventojai turėtų pakankami erdvės ir vietų aktyviam laisvalaikio būdui ar net rimtam sportiniam pasirengimui“, – sakė Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.
Didžioji dauguma aikštelių yra šalia ugdymo įstaigų, tad jomis galės naudotis ir mokyklų bendruomenės – tiek pamokų metu, tiek ir laisvalaikiu. Taigi vis daugiau jaunų vilniečių jau turi sąlygas pramogauti sveikai ir turiningai.
Šiemet jau sutvarkyta 17 krepšinio aikštelių – atnaujintos dangos, krepšinio stovai, lentos ir lankai, subraižytos linijos.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“, atlikusios didelę dalį aikštelių tvarkymo darbų, vadovas K.Vaicekiūtis taikliai pastebėjo:
„Lietuvoje, beveik 3 milijonų ekspertų krašte, krepšinis niekada nebuvo tiesiog žaidimas, todėl įrengti krepšinio aikšteles visada maloniau nei dirbti bet kurį kitą darbą, nes jos skirtos mūsų, šio miesto gyventojų, vaikams ir bendruomenei. Artimiausiu metu planuojame įrengti aikšteles Vytenio, Linksmojoje, Ūmėdžių, Širvintų gatvėse,“ – sakė jis.
Didele problema išlieka miegamųjų rajonų gyventojams – ką veikti po pamokų ir darbų eilinę savaitę, kai trenktis į miesto centrą, Senamiestį jau būna vėloka, o giedrą gegužės vakarą smurksoti namuose irgi nesinori? Ilgą laiką sąlygoms sportuoti mikrororajonuose buvo skiriama per mažai dėmesio.
Dabar padėtis keičiasi. Gyvenamuosiuose rajonuose įrengiama ir atnaujinama nemažai aikštelių, kuriose žaidžia ne tik vaikai ir moksleiviai, bet ir suaugę krepšinio gerbėjai. Vyresnės ir jaunesnės vilniečių kartos turi galimybę dažniau susitikti sporto aikštelėse.
Psichologų nuomone, tokie susitikimai bendrumo ir savitarpio sutarimo atmosferą kuria net veiksmingiau, nei šeimyniniai pietūs ar juolab kartu praleistos valandos prie televizoriaus ekrano.
Jaunimas užkrečia vyresniuosius entuziazmu, vyresnieji gi pamoko savo atžalas tegul ir mėgėjiškų sportinio meistriškumo dalykų.
Kai kuriose mikrorajonuose esančiose aikštelėse, pavyzdžiui, Šeškinės g. 15 įrengta gumuota danga.
Atnaujinami sporto aikštynai – sutvarkyta Salininkų mokyklos stadiono Vaikų g. 16 danga.
Žinoma, ne visi, pradėję mėtyti kamuolį Vilniaus sporto aikštelėse, taps čempionais. Ne to juk ir siekiama. Kita vertus, jei nebus gerų aikštelių, neatsiras ir čempionų.
Ilgą laiką gyvavo toks posakis, esą krepšinis yra antroji kauniečių religija. Tačiau toks posakis jau pasenęs ir neatitinka tikrovės. Ypač matant, kiek daug dėmesio krepšinio aikštelėms, sportinei įrangai skiriama Vilniuje.
