„Išgyventi keturis metų laikus per vieną savaitę – ekstremalu ir kartu romantiška. Dėkinga esu už kiekvieną potyrį: ir šąlančias rankas ant snieguoto kalno ir saulės nubučiuotą nosį bėgant Nyčės taku Eze miestelyje. Pakartot. Noris pakartot.“ – savo įspūdžiais dalinasi viena iš organizatorių – kelionių agentūroje dirbanti Marija Pipiraitė Grumbinė.
Septynių dienų bėgyje trail bėgimo savaitės Prancūzijos pajūrio Alpėse dalyviams gamta paruošė turbūt didžiausią dovaną kokią tik galėjo. Per vien savaitę teko patirti visus metų laikus ir išbandyti trail bėgimą įvairiausiomis sąlygomis – sausų akmenų takus, šlapių slidžių uolų kraštus, sniegu padengtus akmenis, sausą birią dangą ir kt. Pirmosios trys savaitės dienos buvo vėsios ir lietingos, o likusios keturios – šiltos ir saulėtos.
Savaitės kontrastingumą savo įspūdžiuose akcentuoja Evaldas: „Tai buvo man pirmoji trail bėgimo stovykla, kur bėgant teko pažaisti sniego gniūžtėmis, paklampoti po sniegą, pajausti viršukalnių vėją ir karts nuo karto nuo jo slėptis, kiaurai permirkti nuo šlapdribos ir lietaus, džiaugtis išlindusia saulute, mėgautis kalnų ar medžių šešėliu nuo kaitrios saulės, pajusti nuo jūros atlėkusio vėjo gūsio gaivą .“
Trail bėgimo savaitės metu grupė lietuvių bėgo, kopė, lipo ir judėjo kiekvieną dieną skirtingose vietovėse. Gyvenant nedideliame Saint Martin du Var miestelyje nutolusiame apie 20 kilometrų nuo Nicos iš vilų, kuriose buvo apsistoję lietuviai kiemų matėsi snieguotos kalnų viršūnės. Vos tik išėjus pro namų duris atsiverdavo trail takai į kalnus, o pavažiavus bent pusvalandį automobiliais link kalnų sniegas jau buvo visai šalia, tuo tarpu pavažiavus tą patį pusvalandį į kitą pusę kojas jau buvo galima pamerkti jūroje ir grožėtis nuostabiais pakrančių vaizdais.
Lietuviai bėgo Viduržemio jūros pakrantėmis, kurios atveria nuostabius vaizdus ir slepia savyje mažus ir jaukius miestelius, kopė į Vial kalną, kurio viršukalnėje siautėjo vėjas ir buvo sniego, bėgo iki Madone Utelle koplyčios kalnuose, grožėjosi ilgiausiu Europoje Verdon tarpekliu, per kurį einant reikėjo išbandyti ir savo aukščio baimę, nes kai kurie takeliai vedė visai šalia skardžių, bet atvėrė įspūdingus vaizdus.
„Mes bėgom skirtingais takais ir skirtingomis oro sąlygomis. Ne visada buvo tik lengva ir gražu. Be galo džiaugiuosi dalyviais, kad lyjant antrą dieną visi net neburbtelėję išėjo į bėgimą, o kepinant karščiui Verdon tarpeklyje visi vieni kitus palaikė. Norėjau, kad dalyviai trail bėgimo savaitėje susipažintų su trail bėgimu iš „skirtingų pusių“ ir tas net labai pavyko“ – savo įspūdžiais iš kelionės dalinasi viena iš organizatorių ultramaratonininkė ir „Laukinis trail turo 2018“ organizatorė Viktorija Tomaševičienė.
„Viktorijos organizuojamoje stovykloje esu antrą kartą ir neabejoju, kad ne paskutinį. Bėgimas į kalną daug lengvesnis, kai aplink neapsakomas grožis ir nuostabūs bendraminčiai žmonės. Galima pasidalinti savo patirtimi ir iš kitų pasisemti žinių“ – pasakoja Rima K.
Tai, kad treniruotės vyko kasdien ir kartais po kelis kartus per dieną, nes buvo treniruotė ir su galvos žibintais jau sutemus, buvo naujovė daliai dalyvių ir tai apibūdina Rima V: „Žvilgsnis į magišką ultrų pasaulį. Maži žingsneliai jo pakraščiuose. Ribų praplėtimo savaitė per kurią sužinojau apie savo galimybes ir grįžau pailsėjusi.“
Savaitės įspūdžius reziumuoja Ramūnas: „ Kai savaitę praleidi pietų Prancūzijos kalnuose kartu su ultra-bendraminčiais, tai kelionėje sutelpa ir kerinčios Alpės su jaukiais kalnų miesteliais, ir Viduržemio jūra su Nica. Vieną dieną kančios lietuje, sniege ir šaltyje ant stataus kalnų šlaito, o kitą – saulė ir pasakiški vaizdai. 25 km per didžiausią Europoje – Verdono tarpeklį. Štai toks būna tikras poilsis.“
