„Rytas“ finale panaikino 20 taškų atsilikimą ir po pratęsimo 92:86 nugalėjo Atėnų AEK komandą.
„Ryto“ krepšininkai nuo pirmųjų minučių strigo geležinėje AEK gynyboje. Vilniečiai sunkiai kūrėsi progas tiek atakuodami individualiai, tiek pozicinėse atakose.
Reikalus dar labiau blogino tai, jog sunkiai susikurtų progų nepavykdavo paversti taškais. Pirmoje rungtynių pusėje Giedriaus Žibėno auklėtiniai sugebėjo pataikyti vos 2 tolimus metimus iš 17 bandymų.
G. Žibėnas po istorinio titulo: „Nežinau, kaip tai pavyko“
Po dviejų kėlinių 25:42 atsilikinėję „Ryto“ krepšininkai bandė organizuoti sugrįžimą iškart po pertraukos, bet vilniečių pastangos greitai buvo nugesintos ir lemiamą ketvirtį AEK pasitiko su 18 taškų persvara – 63:45.
Nepaisant rezultato, „Ryto“ sirgaliai ir toliau kūrė vakarėlį, o G. Žibėno auklėtiniai pagaliau pradėjo pataikyti iš tolimos distancijos ir likus žaisti 5 minutes komandas teskyrė 8 taškai (67:75).
Tikėjimą įgavę „Ryto“ sirgaliai galutinai perrėkė AEK fanus, o vilniečiai toliau sėkmingai naikino atsilikimą ir galiausiai Simono Lukošiaus tritaškis likus žaisti 19 sekundžių išlygino rezultatą (80:80) – kova persikėlė į pratęsimą.
Papildomo kėlinio metu G. Žibėno auklėtiniai dominavo nuo pirmųjų akimirkų ir „Rytas“ šventė istorinę pergalę.
Susiję straipsniai
Kaip toks sugrįžimas buvo įmanomas, nežino net pats „Ryto“ vyriausiasis treneris.
„Neturiu atsakymo ir nežinau, kada turėsiu jį. Reikės iš ryto atsikelti ir suprasti, ar čia tikrai baigėsi taip, kaip baigėsi. Ar įsižnybti, ar dar kažką padaryti. Panašu, kad tai yra realybė, tas medalis kaba, „Ryto“ vardas vėl skamba Europoje pačiu garsiausiu būdu po 17 metų pertraukos.
Žiauriai smagu prie tos istorijos prisiliesti. Visų žaidėjų, kurie šį sezoną žaidė „Ryte“, pavardės bus įrašytos auksinėmis raidėmis ir tikrai nuguls istorijoje. Labai didžiuojuosi žaidėjais – su tokia patirtimi iš pirmo karto, tokiame finaliniame ketverte.
Iš pradžių kažkiek atrodė, kad esame išsigandę, bet šiandien viso sezono paveikslas buvo aikštelėje. Kuomet kažkuriems lyderiams nesiseka, kažkas perima tą estafetę.
Labai svarbus dalykas viso sezono metu – kai mums sunku, mes nerodėme panikos. Treneriai, komanda pasidarėme grotas, kažkokį savo kambariuką, į kurį neleidome įeiti tiems, kas panikuoja. Tas paveikslas buvo matomas pačioje geriausioje scenoje“, – kalbėjo G. Žibėnas.
S. Lukošius ne tik fantastiškai išplėšė pratęsimą. Netikėtu puolimo varikliu lemiamais momentais tapęs vos šį sezoną prie komandos prisijungęs puolėjas pataikė net 7 tritaškius iš 10 bandymų, praktiškai visus jų – įspūdingai svarbiais momentais.
Iš viso jis pelnė 23 taškus ir surinko 23 naudingumo balus ir tai jam leido tapti finalo ketverto MVP.
Ir 23-ejų krepšininkui tai yra pirmasis sezonas „Ryte“. Po NCAA sugrįžęs krepšininkas Vilniaus klube šiemet turėjo užimti menką vaidmenį, būdamas Gyčio Radzevičiaus dubleriu. Bet nieko nebijantis S. Lukošius rodo, kad jis gali būti tas pagrindinis žaidėjas. Ką tai sako apie krepšininką?
„Va tai sako, – pagūžčiojęs pečiais kalbėjo G. Žibėnas. – Pusfinalyje jis buvo išimtas, mes jo nesuradome, gal dėl gynybos. Šiandien jis pajautė metimą, žaidėjai pradėjo patys jo ieškoti. Ekstra derinių nedarėme, apart paskutinio, ką ryte pasidarėme specialiai situacijai [išsimetant] iš [už] šoninės linijos.
Neturiu žodžių. Šiemet mes tokia komanda, kur tikėkis netikėto iš to žaidėjo, kuris gal kartais šone būna. Simui tai tokios jau antros ar trečios rungtynės – Le Manas, „Galatasaray“, šiandien. Bet nenoriu aš apie vieną žaidėją kalbėti. Tai – visos komandos nuopelnas.“
G. Žibėnas iškovojo jau trečią titulą su Vilniaus „Rytu“. Anksčiau strategas su sostinės klubu 2022 ir 2024 metais iškovojo LKL trofėjus.
Treneris leido suprasti, kad tai yra svarbiausias jo karjeros titulas.
„Niekas jo jau neatims – tas smagiausia yra, – paklaustas, kaip skamba frazė, kad tai – jau trečiasis jo titulas su „Rytu“, atsakė G. Žibėnas. – Nėra net ką lygintis su LKL titulu. Visi titulai yra brangūs ir žiauriai įsimintini. Bet tai, ką padarėme Europoj... Kai pagalvoji, kokių komandų palikom už nugaros... Nu jo, tas šiurpas eina. Reikės laiko suvirškint tai, kas atsitiko“, – teigė G. Žibėnas.
– Prieš penkis metus, kuomet tapote „Ryto“ treneriu, klubas tikrai buvo dugne. Nuo ko pradėjote kurti šį „Rytą“, koks buvo jūsų indėlis?
– Dar buvo plaukų daugiau tais laikais, mažiau tų žilų. Seniai jau tas vyko. Nuo ko pradėjom? Nuo tikėjimo žaidėjais, nuo tikėjimo vietiniais žaidėjais, nuo kažkokios gal kitokios emocijos, žingsnis po žingsnio kantrybę statėm, statėm, statėm. Užvakar tas pats G. Radzevičius pasveikino. Jis pats prisidėjo prie to statymo labai daug, tų plytų pridėjo. Čia yra ir jo nuopelnas, ir Margirio [Normanto], ir Georgios Dedo nuopelnas. Daug kas buvo su mumis, kantriai statėm, statėm. Labai gaila, kad kartais tas juodas darbas sprendžiamas tiktai rezultatais – ar tas medalis yra, ar nėra. Bet pasikartosiu – darom tą patį kasdienį darbą ir darysim jį toliau. Kaip bus, bus matyt toliau. Trečiadienį rungtynės Kėdainiuose.
– Pirmąjį titulą iškovojote prie maždaug 2,5 tūkst. žiūrovų. Šiandien panašiai jų buvo Badalonoje. Galite papasakoti apie „Ryto“ bendruomenę, kaip ji augo?
– Augo tikėjimas, augo atributikos pardavimai, augo šalikų skaičius, augo pakabukų ant veidrodėlių mašinose skaičius. Po šitos pergalės aš matau, kad Vilnius „ant tų veidrodukų“ tikrai dominuos.
– Ar per ilgąją pertrauką reikėjo įnešti ramybės, ar kokios kitos emocijos? Kaip nuteikėte komandą per ilgąją pertrauką?
– Manau, čia šiandien kaip filmas toks susuktas buvo. Kažkokių didelių taktinių [pokyčių] nedarėm, tiktai žinojom, kad mes negalim išeit iš šitų žinodami, kad pralaimėjom rungtynes dėl atšokusių kamuolių, kad Jamesas Nunnally būdamas 36 metų eina ir jums nuo galvos kamuolį pasiima. Mes negalim taip pralaimėt tokių rungtynių.
Galime kautis, galim griūt, gauti kažkur alkūnių gaut, kraujo praliet, bet turim išeit ramia galva, kad padarėm viską – maždaug toks buvo buvo tas mentalitetas. Ketvirtojo ketvirčio pradžioj pakeitėm tik mažytį skirtumą su J. Nunnally gynyboje, kažkiek gal tas pasiteisino, bet čia nenoriu skirt jokiais būdais tų laurų [sau].
Žaidėjai padarė tą, ką padarė – nulaužė rungtynes per tempą, reikėjo tos vienos geros atkarpos, ta viena atkarpa įvyko. Žinojom, kad kol jie žaidžia tą fancy krepšinį, tol jie labai gerai jaučiasi. Išlaukėm to momento, kai jiems kažkas nepaeis, ir jie tada lūžo.
– Matome, ką ši pergalė suteikia A. Gudaičiui. Ką jaučiate kalbėdamas apie „Ryto“ kapitoną?
– Pagarbą jaučiu ir tai, ką jis padarė sezono vidury pasilikdamas su mumis. Labai buvo prasta sezono atkarpa, ypač gruodžio mėnesį, klai Radzo (Gytis Radzevičius – red.) išvažiavo, kai Martynas Paliukėnas gavo traumą. Labai buvo daug tų blogų atkarpų, bet jis, kaip kapitonas, kaip mūsų toks tėvas rūbinėje, išliko tuo, kuo jis išliko. Mums tos patirties, neslėpsiu, reikia šį sezoną. Smagu, kad tokį žaidėją turim, bet dar labiau smagu, kad iš tokios scenos išsivežam kiekvienas – ir tas jaunesnis mūsų žaidėjas – begalę patirties ir ją norėsim naudoti jau ateities kovose.
– Du LKL titulai per pastaruosius 4 metus, bet Europa buvo tokia pilkoji zona – turbūt tą jautėte ir pats. Koks dabar jausmas laimėjus?
– Žinot, aš taip atvirai pasakysiu – „Top 16“ yra neblogas pasiekimas. Ir pastovus bitchinimas (skundimasis – red.), kad mes iš „Top 16“ neišeinam... Taip, bet yra ir galimybės, ir panašiai. „Top 8“, aš manau, jau yra top pagal visą logiką. Tą logiką pralenkėm, patekom į ketvertą. Įrodėm ir niekas iš mūsų to jau neatims.
Šiemet tos sėkmės irgi buvo, nieko čia mes neslėpsim. Nežinau, ar čia sėkmė yra prieš Tenerifę laimėt ar prieš tikrai talentingą ir atletišką [komandą], kas mums neparanku daugeliu atveju šiemet buvo (turi omenyje Atėnų AEK – red.). Nelūžom, nepasidavėm, išlikom kartu ir nusipelnėm tos teisės švęsti, gerai pašvęst. Gudaitis po rungtynių sakė, kad nemirkit tiktai niekas šiandien.
– O jūs cerveza, si o no?
– Ką tas reiškia?.. Nuo 2014 [metų] alaus nė vieno gurkšnio neturėjęs. Vyno tai būtinai. Rioja (raudoną ispaniškai – red.) arba kažkokį gal baltą ispanišką. Du tikrai, trys jau šiek tiek daugoka, bet proga neeilinė, tai gal bus ir trečias.