Serbai ėmė klibinti Adrijos krepšinio lygos pamatą

Adrijos lyga nebepatenkina Serbijos krepšinio poreikių.

Apie tai vis garsiau kalba Serbijos krepšinio bendruomenė, o didelė jos dalis ragina trauktis iš beveik ketvirtį amžiaus gyvuojančio bendro buvusios Jugoslavijos šalių krepšinio turnyro.

Už tai, kad Serbijos klubai žaistų tik Serbijos lygoje ir Europos turnyruose, pasisako ir keletas įtakingiausių šalies krepšinio žmonių. Tarp jų – naujasis Serbijos krepšinio sąjungos (KSS) prezidentas Nebojša Čovičius ir Serbijos rinktinės treneris Svetislavas Pešičius.

Didžiausi pasitraukimo iš Adrijos lygos šalininkai yra Serbijos vidurinio sluoksnio klubai. Ypač tie, kurie dėl Adrijos lygos nuostatų beveik neturi galimybės patekti į regioninio turnyro pirmąją pakopą.

Vis dėlto šie klubai laukia, kol žodį tars šalies krepšinio lyderiai Belgrado „Crvena zvezda“ ir „Partizan“.

„Esame Serbijos klubai ir mūsų prioritetas yra Serbija. Palaikau ir regioninę lygą, bet manau, kad ji kažkuriuo metu nuklydo ne ta kryptimi.

Šeši Serbijos klubai žaidžia Adrijos lygoje, dar trys – Adrijos antrojoje lygoje. Galėtume greitai persitvarkyti iš Adrijos lygos į Serbijos lygą“, – rugsėjo viduryje kalbėjo N.Čovičius, kuris tuo metu ėjo „Crvena zvezda“ klubo prezidento pareigas ir dar tik kėlė kandidatūrą per KSS vadovo rinkimus.

„Šiuo metu Serbijoje yra 10–12 finansiškai stabilių, stiprių klubų, galinčių žaisti aukščiausio rango varžybose. Norėtume mažesniuose miestuose dažniau matyti ne Zagrebo „Cibona“, „Split“ ar Novo Mesto „Krka“ komandas, bet didžiuosius Belgrado klubus. Tai dar labiau populiarintų krepšinį visoje Serbijoje, skatintų vaikus lankyti krepšinio treniruotes“, – neabejojo Serbijos krepšinio lygos (KLS) direktorius Aleksandaras Grujinas.

Serbijos, Kroatijos, Slovėnijos, Juodkalnijos bei Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio klubai bendru keliu pasuko XXI a. pradžioje.

Svarbiausias sprendimas buvo priimtas 2001 metais, kai susitarus kaimyninių šalių krepšinio vadovams dvylika Kroatijos, Slovėnijos, Juodkalnijos bei Bosnijos ir Hercegovinos komandų pradėjo pirmąjį Adrijos lygos sezoną. Po metų prie bendro turnyro prisidėjo Serbijos komandos.

Įkurti Adrijos lygą anuomet labiausiai paskatino poreikis žaisti daugiau rungtynių su stipresniais varžovais. Kroatijos, Slovėnijos ir Jugoslavijos, kurią tuo metu sudarė tik Serbija ir Juodkalnija, nacionalinės lygos nebuvo visai silpnos, tačiau jose trūko konkurencijos.

Visose šalyse veikė po vieną ar du labai stiprius klubus, dar du ar trys neblogo lygio klubai kovojo dėl kitų prizinių vietų, tačiau favoritus ir autsaiderius skyrė milžiniška meistriškumo praraja. Dėl to daug rungtynių būdavo tik formalumas ir visiškai nedomino sirgalių.

Geriausiems klubams trūko stiprių varžovų, ir Adrijos lyga jiems tapo tikru išganymu. Kaip ir aistruoliams, nepamiršusiems „Partizan“ – „Split“, „Crvena zvezda“ – Zagrebo „Cibona“ arba Liublianos „Olimpija“ – „Zadar“ dvikovų ir jautusiems stiprią nostalgiją vieningos Jugoslavijos krepšinio pirmenybėms.

Nors Adrijos krepšinio asociacija (ABA) išgyveno keletą sudėtingų laikotarpių – vienu metu ir Kroatijoje, ir Slovėnijoje jau buvo svarstoma, kad Adrijos lyga šioms šalims nereikalinga, – bendras turnyras du dešimtmečius gana sklandžiai vystėsi ir plėtėsi.

2017 metais varžybų tvarkaraštį papildė Adrijos antroji lyga ir Adrijos jaunių (iki 19 m.) lyga, Pietų slavų šalių turnyras peržengė buvusios Jugoslavijos sienas ir jame trumpai rungtyniavo vardinius kvietimus gavę Čekijos, Izraelio, Vengrijos, Bulgarijos klubai.

Šį sezoną Adrijos lygoje varžosi 16 komandų: šešios – Serbijos, po tris – Kroatijos ir Juodkalnijos, dvi – Slovėnijos, po vieną – Bosnijos ir Hercegovinos bei Jungtinių Arabų Emyratų (JAE).

„Dubai“ klubas iš JAE šiais metais į Adrijos lygą buvo priimtas svečio teisėmis. Kad galėtų žaisti Adrijos lygoje, trijų sezonų sutartį pasirašęs „Dubai“ sumokėjo 1,7 mln. eurų ir įsipareigojo du kitus sezonus sumokėti po 2,5 mln. eurų. Šie pinigai paskirstomi kitiems Adrijos lygos klubams. Be to, „Dubai“ varžovams apmoka visas kelionės į Arabijos pusiasalį išlaidas.

Per daugiau nei du dešimtmečius Adrijos lygos čempionais tapo Slovėnijos, Kroatijos, Serbijos, Izraelio ir Juodkalnijos klubai. Vis dėlto ilgainiui turnyras išsibalansavo ir jame pradėjo dominuoti Serbijos komandos.

Nuo 2018 metų per šešis sezonus (2020 m. turnyras nebuvo baigtas dėl kovido pandemijos) į Adrijos lygos finalą pateko tik du didieji Belgrado klubai „Crvena zvezda“ bei „Partizan“ ir Juodkalnijos krepšinio lyderė Podgoricos „Budučnost“. O tris praėjusius sezonus finale susirėmė Belgrado „amžinieji varžovai“ („večiti rivali“).

Šį sezoną po dešimties turų į pirmąjį aštuonetą patenka net penki Serbijos klubai. Turnyre pirmauja „Partizan“, antrąja vieta dalijasi „Crvena zvezda“, nuo jų nedaug atsilieka Suboticos „Spartak“, Belgrado „Mega“ ir Belgrado FMP. Tik šeštoji Serbijos komanda Čačako „Borac“ yra apatinėje lentelės pusėje, bet ir ji anaiptol ne paskutinė.

Belgrado „amžinieji varžovai“ labai sustiprėjo per kelerius pastaruosius metus. Praėjusį dešimtmetį „Crvena zvezda“ ir „Partizan“ vadovai skųsdavosi, kad jų biudžetas yra kelis kartus mažesnis negu turtingiausių Ispanijos, Graikijos ar Turkijos klubų, o dabar skirtumas nėra labai žymus.

Praėjusių metų rugsėjį, prieš naujo sezono pradžią, abu „amžinieji varžovai“ paskelbė, kad vien krepšininkų ir trenerių atlyginimams išleis apie 15 mln. eurų. Visas numatomas „Partizan“ biudžetas – apie 23 mln. eurų, „Crvena zvezda“ – 20–22 mln. eurų.

Dauguma kitų Adrijos lygos klubų apie finansinius reikalus viešai nekalba. Bet kitų 13 Adrijos lygoje žaidžiančių Serbijos, Kroatijos, Slovėnijos, Juodkalnijos bei Bosnijos ir Hercegovinos klubų ižde kartu sudėjus veikiausiai yra mažiau pinigų nei turi du Belgrado krepšinio milžinai. Kai kurių Adrijos lygos klubų biudžetas mažesnis negu ryškiausių „Partizan“ ar „Crvena zvezda“ žvaigždžių metinis atlyginimas.

Suprantama, jei Serbijos klubai pasitrauktų iš Adrijos lygos ir žaistų tik savo šalies lygoje, „amžinuosius varžovus“ ir kitus klubus skirtų ne mažesnė finansinė praraja. Kita vertus, plika akimi matyti, kad Serbijos vidurinio sluoksnio klubai auga lyg ant mielių.

KLS direktorius A.Grujinas skaičiavo, kad prieš trejus metus geriausi pirmosios lygos klubų krepšininkai uždirbdavo apie 1500 eurų per mėnesį, o šį sezoną tiek gauna į pagrindinį penketą nepatenkantys žaidėjai. Tuo metu geriausių krepšininkų atlyginimas šoktelėjo iki 5 tūkst. ar net 10 tūkst. eurų.

Lygos direktorius pažymėjo ir kitus teigiamus pokyčius: klubai laiku moka atlyginimus, pajamos už televizijos transliacijas per trejus metus padidėjo tris kartus.

„KLS tapo finansiškai sveiku organizmu“, – jo vadovaujamą organizaciją apibūdino A.Grujinas. Jo manymu, jei Adrijos pirmojoje lygoje nebūtų vienos šalies klubų limito, joje jau dabar žaistų dešimt Serbijos komandų.

Serbijoje gyvena 6,6 mln. žmonių. Ketvirtadalis šalies gyventojų susitelkę sostinėje ir jos apylinkėse: Belgrade yra 1,2 mln. gyventojų, pridėjus priemiesčius – 1,7 mln.

Be Belgrado, tik trijuose Serbijos miestuose yra daugiau nei šimtas tūkstančių gyventojų: Novi Sade – 307 tūkst., Niše – 260 tūkst., Kragujevace – 146 tūkst. Du miestai, kurių komandos šį sezoną žaidžia Adrijos pirmojoje lygoje, – šiek tiek mažesni: Suboticoje yra 94 tūkst. gyventojų, Čačake – 70 tūkst.

Adrijos lygoje šį sezoną žaidžia šeši Serbijos klubai. Antroji Serbijos krepšinio pakopa yra KLS pirmoji lyga, kurioje varžosi 16 klubų. Trys iš šių klubų rungtyniauja ir Adrijos antrojoje lygoje, bet joje rungtynių skaičius nėra didelis.

Pavasarį pasibaigus abiejų turnyrų reguliariajam sezonui visi šeši Adrijos lygos klubai ir du geriausi KLS pirmosios lygos klubai sudarys superlygą, kurioje kovos dėl Serbijos čempiono vardo.

Varžybų struktūra nesikeičia daug metų, keičiasi tik komandų skaičius, nes Serbijos kvota Adrijos lygoje nėra pastovi. Pavyzdžiui, praėjusiais sezonais Adrijos lygoje žaisdavo penki Serbijos klubai. Tuomet į Serbijos superlygą iš KLS pirmosios lygos patekdavo trys geriausios komandos, nors būdavo ir visokių nedidelių išimčių.

Serbijos klubai žaisdami Adrijos lygoje susitinka su daugiau stiprių varžovų iš kaimyninių šalių. Vis dėlto abu didieji Belgrado klubai dominuoja regioniniame turnyre ir nuolat aplenkia Kroatijos, Slovėnijos, Juodkalnijos bei Bosnijos ir Hercegovinos klubų krepšinio lyderius, o „Crvena zvezda“ ir „Partizan“ rungtynės su nusilpusiomis Zagrebo „Cibona“, Liublianos „Olimpija“, „Split“ ar „Zadar“ komandomis nebekelia tokių emocijų kaip prieš porą dešimtmečių, kai Adrijos lyga dar tik pradėjo veikti.

Juolab kad Eurolygoje kovojantys „amžini varžovai“ nuolat žaidžia su stipriausiais Europos klubais. Kam įdomūs „Cibona“ ar „Zadar“, kai į Serbijos sostinę kiekvieną savaitę atvyksta tai Madrido „Real“, tai Atėnų „Panathinaikos“, tai kuris nors kitas Senojo žemyno krepšinio galiūnas?

Serbijos klubų krepšiniui pastebimai sustiprėjus pajėgiausi KLS pirmosios lygos klubai pageidautų dažniau žaisti su „Crvena zvezda“ ir „Partizan“. Tačiau kol kas vidurinio sluoksnio klubai turi savo vertę įrodinėti ir į Adrijos pirmąją lygą brautis žaisdami Adrijos antrojoje lygoje su silpnesniais varžovais iš kaimyninių šalių.

Kad varžovai silpnesni, patvirtina praėjusio sezono rezultatai: Adrijos antrojoje lygoje žaidė trys Serbijos klubai ir visi trys klubai reguliariajame sezone užėmė tris aukščiausias vietas, o Suboticos „Spartak“ ir Novi Sado „Vojvodina“ pateko į finalą.

Pagal Adrijos lygos nuostatus antrosios lygos čempionas („Spartak“) pateko į pirmąją lygą, o vicečempionė („Vojvodina“) turėjo žaisti perėjimo rungtynes su priešpaskutine pirmosios lygos komanda. Tačiau šios rungtynės net nebuvo rengiamos – Novi Sado komandai kelią užkirto kitas nuostatų skyrius – Adrijos lygoje galioja vienai šaliai skirtų vietų limitas.

Kadangi šiemet Adrijos pirmosios lygos komandų skaičius buvo padidintas nuo 14 iki 16, vienos šalies limitas taip pat buvo padidintas nuo 5 iki 6. Bet šeštąja komanda tapo „Spartak“, o „Vojvodina“ liko prie suskilusios geldos. Šios aplinkybės tapo dar vienu argumentu, kad Serbija turėtų trauktis iš Adrijos lygos ir šalies klubai žaistų tik Serbijos pirmenybėse.

Serbijos krepšinio pokyčius galėtų pagreitinti ryžtingesnis dviejų didžiųjų Belgrado klubų žodis. Bet „amžini varžovai“ trypčioja, nes pagal ABA ir Eurolygos sutartį Adrijos lygos čempionai gauna kelialapį į Eurolygos turnyrą.

Kita vertus, trumpalaikės Eurolygos licencijos suteikiamos be jokių aiškių kriterijų ir jau trečią sezoną iš eilės svarbiausiame žemyno turnyre rungtyniauja abu Serbijos sostinės krepšinio milžinai „Crvena zvezda“ ir „Partizan“.

Serbijos ir Adrijos lygos skyrybos veikiausiai neturėtų jokios įtakos Eurolygos vadovams sudarant komandų sąrašą.

Kita kliūtimi Serbijos klubams veikti ryžtingiau tapo „Dubai“, kurio stojamasis mokestis paskirstomas kitiems Adrijos lygos klubams. „Amžiniesiems varžovams“ tie keli šimtai tūkstančių eurų yra lašas jūroje, o mažesnieji Adrijos lygoje žaidžiantys Serbijos klubai („Mega“, FMP, „Spartak“ ir „Borac“) šiuo metu nenorėtų atsisakyti iš dangaus krintančių pinigų.

Serbijos krepšinio bendruomenė svarsto, ar Serbijos lyga, klubams pasitraukus iš Adrijos lygos, būtų pakankamai konkurencinga.

Buvęs Eurolygos komandų žaidėjas Stefanas Peno, prieš kelis sezonus rungtyniavęs Panevėžio „Lietkabelyje“, o šį sezoną atstovaujantis KLS pirmosios lygos Belgrado „Radnički“ klubui, neabejoja, kad krepšinio mėgėjai didelio skirtumo nepastebėtų.

„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad skirtumas tarp pirmosios ir antrosios pakopos nedidelis. Manau, kad bent keturios, o gal ir šešios KLS pirmosios lygos komandos labai greitai prisitaikytų Adrijos pirmojoje lygoje ir joje nebūtų autsaiderės, – tvirtino S.Peno. – Europos turnyruose nežaidžiančios komandos gali daugiau treniruotis ir geriau pasiruošti rungtynėms. Favoritai po Europos turnyrų rungtynių būna pavargę, todėl jėgos išsilygina.“

„Mums reikia nacionalinės krepšinio strategijos. Privalome būti vieningi. Palaikau vietinės lygos idėją, šiuo metu esame vienintelė Europos šalis, kuri neturi nacionalinės profesionalų krepšinio lygos. Viską sutvarkyti galime per kelis mėnesius“, – tvirtino Novi Sado „Vojvodina“ vadovaujantis Željko Rebrača, vienas geriausių XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios Serbijos krepšininkų.

Tiesa, dėl to, kad „Serbija – vienintelė nacionalinės lygos neturinti Europos šalis“, Ž.Rebrača buvo neteisus. Bendrus turnyrus pagal tą patį modelį kaip Adrijos lyga rengia Latvija ir Estija, Belgija ir Nyderlandai.

„Eurolygoje žaidžiantys „Crvena zvezda“ ir „Partizan“ – mūsų krepšinio varikliai, tempiantys visus kitus. Būtų puiku, jeigu jie žaistų aukšto lygio Serbijos profesionalų lygoje. Tai padėtų kitiems klubams ir jauniems krepšininkams. Dabar Adrijos antrojoje lygoje žaidžiame su Sarajevo „Bosna“. Tai nerimta. Vadovauju rimtam klubui rimtame krepšinio mieste, todėl noriu viską atlikti profesionaliai. Mūsų komanda stipresnė už pusę Adrijos pirmosios lygos komandų, todėl nesame patenkinti padėtimi“, – piktinosi Ž.Rebrača.

Lietuvos komandose žaidė kelios dešimtys Serbijos krepšininkų. Vien praėjusį sezoną (2023–2024 m.) LKL klubai buvo įregistravę aštuonis Serbijos pilietybę turinčius žaidėjus (trys iš jų gimė kitų buvusių Jugoslavijos respublikų teritorijoje, bet užaugo Serbijoje, kurioje gyveno nuo vaikystės ar paauglystės).

Tai daugiau negu per visą istoriją Serbijos klubuose (Adrijos lygos ir KLS pirmosios lygos) žaidė Lietuvos krepšininkų. Serbijos klubų krepšinio nūdieną iš vidaus patyrė vos aštuoni lietuviai.

Iki šio sezono Serbijos komandose žaidė keturi Lietuvos krepšininkai: „Vršac“ – Mantas Mockevičius (2013–2014 m.), Belgrado „Dynamic“ – Aurimas Majauskas (2017–2018 m.), Belgrado FMP – Paulius Valinskas (2022–2023 m.), Belgrado „Crvena zvezda“ – Rokas Giedraitis (nuo 2023 m.).

Šį sezoną, palyginti su praėjusiu, lietuvių skaičius Serbijoje drastiškai šoktelėjo – nuo vieno iki keturių. „Crvena zvezda“ komandoje liko R.Giedraitis, po metų pertraukos į Serbiją grįžo ir su Čačako „Borac“ klubu sutartį sudarė P.Valinskas, Adrijos lygoje žaidžiančio „Borac“ gretas taip pat sustiprino Justas Furmanavičius, o į KLS pirmojoje lygoje rungtyniaujantį Zemuno „Mladost“ išvyko Džiugas Slavinskas.

Vasarą su Užicės „Sloboda“ klubu, žaidžiančiu LKS pirmojoje lygoje, sutartį buvo sudaręs Tomas Balčiūnas. Tačiau „Sloboda“ šio krepšininko paslaugų atsisakė dar prieš pirmąsias oficialias rungtynes.