Andrea Trinchieri vadovaujamas „Žalgiris“ 77:68 trečiadienio vakarą pranoko „Virtus“.
„Puikiai jaučiamės išlipę iš tos duobės, kurią turėjome, – iškart po rungtynių kalbėjo A.Butkevičius. – Iš tikrųjų šiose rungtynėse galime įžvelgti nemažai pozityvo, kadangi, atrodo, kad sugrįžome prie savo gynybos, stiprybės, kuri mus vežė pirmoje sezono pusėje.
Mače prieš „Virtus“ buvo daugiau komandinio žaidimo, kurio pastaruoju metu truputį pasigesdavome. Tikiuosi, kad tai bus kažkoks atspirties taškas, nuo kurio mes tęsime (gerą žaidimą – red.).“
Su šia pergale kauniečiai nutraukė ilgiausią pergalių badą Eurolygoje nuo laiko, kai italas perėmė „žaliai-baltų“ ekipos vairą.
Būtent nukritusia našta pasidžiaugė ir trečiadienį spindėjęs klaipėdietis.
„Jautėsi spaudimas, nusivylimas mūsų žaidimu, nes, kur buvome stabilūs savo sprendimuose pirmoje sezono dalyje, paskui išsiderinome ir išsiderinome taip, kad, atrodo, jog klysdavome ties elementariais sprendimais, elementariose komunikacijos situacijose... džiaugiamės pergale, kuri nuima naštą nuo pečių. Dar labiau džiugina tai, kad pergalę iškovojome gynybiniu stiliumi“, – dėstė 32-ejų puolėjas.
„Mačiau (pyktį), gerą darbą, agresiją, kuri šį vakarą mus užkūrė ir davė gerą toną nuo pat rungtynių pradžios. Išėjimas į aikštę nuo pat pirmųjų minučių parodo dalykus, kurių mes tikimės šiose rungtynėse. Kylantys žaidėjai nuo suolo negali atnešti to (pykčio, energijos – red.) mažiau“, – pridėjo mače prieš „Virtus“ spindėjęs žalgirietis.
A.Butkevičius mače prieš „Virtus“ pelnė 11 taškų (0/1 dvit., 3/7 trit., 2/2 baud.), atkovojo 5 ir perėmė 3 kamuolius bei surinko 18 naudingumo balų.
Už klaipėdietį buvo rezultatyvesni tik Sylvainas Francisco (20 tšk.) ir Edgaras Ulanovas (16 tšk.), o efektyviau už A.Butkevičių žaidė tik tas pats prancūzas, kuris sukaupė 21 naudingumo balą.
Krepšininkas teigė, kad komandos sugrįžimą prie savo ištakų ir geresnio žaidimo aikštelėje nulėmė itin svarbus pokalbis rūbinėje.
„Turėjome pokalbį komandoje, išsikėlėme kertines savo problemas, o mače prieš „Virtus“ parodėme, kad ne veltui šnekėjome apie tai ir galiausiai tuos dalykus parodėme aikštelėje. Nesinori visko išnešti, tokie dalykai turi likti rūbinėje, bet iš interviu galima suprasti: pagrindiniai akcentai, energija, grįžimas prie savo šaknų“, – sakė A.Butkevičius.
„Nebuvo jokių kivirčų, aštrių pasisakymų. Visi tiesiog ieškojome sprendimo būdų. Mūsų rūbinė – puiki, tikrai nebuvo jokių problemų. Turėjome daugiau problemų krepšinio aikštelėje, kurias bandėme spręsti kartu“, – sakė A.Butkevičius.
– Kiek ilgas buvo mėnesis be pergalių Eurolygoje?
– Aišku, kad kiekvienas pralaimėjimas užknisa. Ypač jei tos rungtynės yra slogios, jose daug problemų. Tada apie tai galvoji, žiūri, kitose rungtynėse vėl kartoji tas pačias klaidas... tas labiausiai išmuša iš vėžių, nes ne visi pralaimėjimai yra vienodi. Kartais pralaimėjimas, kur yra komandinis žaidimas, gera energija, bet neįkrenta metimai, nėra toks prastas, koks yra tas pralaimėjimas, kuomet išsibėgiojame vienas nuo kito. Svarbiausiai, kad prieš „Virtus“ sugebėjome išlikti kartu visas rungtynes. Labai tikiuosi, kad tai pajaus kiekvienas.
– Jūs ir Bryantas Dunstonas periminėjote kamuolius, išmušinėjote kamuolius varžovams, kur buvo didžiausias pokytis gynyboje, lyginant su pastarosiomis rungtynėmis prieš tai?
– Mes per treniruotes tikrai akcentavome (gynybą), kad mes buvome pametę savo pagrindus, mūsų pagalbas gynyboje, nesvarbu, ar tai žaidėjas su kamuoliu, ar žaidėjas, statantis užtvarą. Nepaisant to, kad esi kažkiek toliau nuo įvykių su kamuoliu, tu vis tiek turi galimybę padėti savo komandos draugui. Aktyvios rankos ir energija šįkart buvo kertinis dalykas.
– Ketvirtajame kėlinyje „Virtus“ buvo nukirpusi jūsų pranašumą iki 4 taškų. Kaip tuo rungtynių metu pavyko prajudinti ledus?
– Antroje mačo pusėje kažkiek strigome puolime. Svarbiausiai, kad ir jie (varžovai – red.) pernelyg neįsivažiavo. Trečiajame kėlinyje buvo toks klampus žaidimas, bet nereikia nieko norėti, čia Eurolyga – bandant išlaikyti persvarą tu kažkiek prarandi ritmą, nenori skubėti ir įsiveli į statiškesnį žaidimą.
Nepaisant to, kaip anksčiau strigdavome, nusinešdavome prastesnę energiją į gynybą, kur ją prarasdavome, varžovai pradėdavo mus draskyti daug lengviau, šįsyk to nebuvo, išlaikėme šaltą protą ir uždarėme rungtynes.
– Pačiam pavyko pataikyti metimą paskutinę sekundę nuo logotipo, o kartu ir kitus sudėtingus metimus. Tokie šūviai – lengvesni?
– Ne, nėra lengviau (šypsosi – red.), imame bet ką, ypač tokiu metu, kai stringame, kai yra pergalių stygius.
– Sylvainas Francisco prieš Madrido „Real“ dėl čiurnos traumos neužbaigė rungtynių, bet prieš „Virtus“ jis vėl siautė.
– Labai smagu už jį, Sylvainas yra mūsų varikliukas. Jo žaidimas tikrai nemaža dalimi priklausantis nuo jo paties. Svarbiausiai, kad jis jautė savo ritmą, jautė, kada turi nusimesti kamuolį, įtraukti kitus komandos žaidėjus, nepasiimdamas pernelyg daug ant savo pečių.
Mes, kiti žaidėjai, irgi galime padėti savo lyderiams: savo sprendimais, kamuolio judėjimu. Džiaugiamės, kai jie (lyderiai) mumis pasitiki. Tada eina būna visai kitokia energija tiek gynyboje, tiek puolime.
Tos traumos persekioja visas komandas. Mes džiaugiamės, kad šiais metais mes kol kas nieko rimto neturime.
– „Žalgiris“ šįmet išmeta ypač daug tritaškių. Kaip pačiam toks žaidimo stilius?
– Kartais tai padiktuoja ir (varžovų) komandos, bet toks buvo mūsų akcentas (prieš sezoną), kad mes norime būti nemažai tritaškių metanti komanda. Nepaisant to, kad nepataikome, susikūrę geras situacijas mes turime tam tikrą sistemą kovoti dėl atšokusių kamuolių. Tas dalykas neatsirado iš niekur.
– Šis mačas buvo išskirtinis tuo, kad pirmajame kėlinyje Andrea Trinchieri, neskaitant Deivido Sirvydžio 30 sekundžių žaidimo, panaudojo 8 žaidėjus, nors įprastai būna panaudojama 11–12 žaidėjų. Viešojoje erdvėje kalbama, kad keitimai išmuša komandą. Ar pačiam nesinorėtų, kad komandoje būtų aiškesni vaidmenys, penketukai aikštėje?
– Nežinau... kaip žaidėjas tu visąlaik nori būti aikštelėje ir gali sakyti, kad galėtum žaisti 30 minučių, bet tai – ne visai tiesa, ne visada tokie dalykai gali padėti komandai. Manau, kad treneris tai mato: kada žaidėjas yra ritme, kada jis yra pavargęs. Jis turi tuos keitimus atlikti. Aišku, yra ir toks dalykas, kad treneris turi žiūrėti į ilgesnę sezono imtį, kur jam reikia sumažinti nuovargį ateičiai, nes tvarkaraštis – intensyvus.
– Mače prieš „Nevėžį“ susitrenkėte kelį su Amitu Ebo. Ar buvote tikras, kad žaisite prieš „Virtus“?
– Ten buvo kelio smūgis į nervą, nieko rimto nebuvo. Tai buvo momentinis skausmas.
– Mačas prieš „Fenerbahce“ jau po dviejų dienų. Ar tas emocijas ir energiją norisi išlaikyti? Ar labiau pamiršti?
– Net nežinau (juokiasi – red.), kiekvienam individualiai. Svarbiausiai, kad kitoms rungtynėms prasidėjus atsineštume tą pačią energiją. Poilsio dieną galima ir pailsėti (šypsosi – red.).
– Mače prieš „7bet-Lietkabelį“ Sylvainas Francisco įspūdingai nupūtė Oleksandrą Kovliarą, dabar – Matthew Morganą. Kaip galėtumėte tokius momentus, kuomet toks mažylis, atrodo, pakyla iš niekur ir gesina varžovą?
– Tai tik parodo, kad nė vienas iš mūsų tokių dalykų negali padaryti. Tokie kritimai dėl kamuolio, mažesnių žaidėjų indėliai... tokios situacijos kiekvienam žaidėjui yra pavyzdys, kaip reikia darbuotis gynyboje.
