„Žalgiriui“ kelią antradienio vakarą pastosianti ALBA – žvaigždžių neįperkanti autsaiderė

Berlynas – vienas iš didžiausių ir svarbiausių Europos miestų, ekonomiškai stipriausios žemyno valstybės sostinė. Tačiau Europos sporto žemėlapyje Berlynas niekada nebuvo pažymėtas taip ryškiai, kaip Londonas ar Paryžius, Milanas ar Madridas, Barselona ar Miunchenas.

Berlyno futbolo klubai nuo seno tūno Miuncheno „Bayern“ šešėlyje ir į Čempionų lygą patenka geriausiu atveju kartą per dešimtmetį, o pastaraisiais metais „Bayern“ pradėjo užgožti berlyniečius ir krepšinio arenose.

„Bayern“ klubo krepšinio padalinys kiekvienais metais didina biudžetą, jo vadovai nuolat kelia tikslą patekti į Eurolygos atkrintamąsias varžybas ir kovoti dėl kelialapio į finalo ketvertą. Tuo tarpu Berlyno ALBA trypčioja vietoje, sostinės klubo vadovybė, regis, susitaikė su tuo, kad komanda įstrigo svarbiausio žemyno turnyro lentelės apačioje.

Praėjusį Eurolygos sezoną ALBA užėmė paskutinę vietą. Šį sezoną Berlyno komanda taip pat velkasi rikiuotės gale ir nerodo požymių, kad galėtų pagerinti padėtį.

Klubo vadovybė jokių ryžtingų veiksmų nesiima ir dėl žemos vietos Eurolygos turnyre, atrodo, net nesijaudina. „Klubo ateitis Eurolygoje nepriklauso nuo to, ar laimėsime trejas, penkerias arba aštuonerias rungtynes. Mus iš visų pusių pasiekia signalai, kad Berlynas yra geidžiama vieta“, – rugsėjo mėnesį, prieš naujo sezono pradžią kalbėdamas su Vokietijos spaudos agentūra (DPA) sakė ALBA klubo prezidentas Axelis Schweitzeris.

Eurolygos vadovams Vokietijos sostinė visuomet buvo „geidžiama vieta“. Vis dėlto praėjusį dešimtmetį Berlyno komanda Eurolygoje žaidė nereguliariai. ALBA su stipriausiomis žemyno komandomis nuolat kovoja tik nuo 2019 metų.

Per tuos metus ALBA niekada nebuvo bent stipri turnyro vidutiniokė. Kita vertus, Berlyno komanda kelis sezonus nebuvo ir beviltiška autsaiderė, o 2022 metais netgi užėmė jos mastais visai neblogą dešimtąją vietą (tiesa, to sezono viduryje iš Eurolygos buvo išmesti trys Rusijos klubai, todėl konkurencija, turnyrui persiritus pusiaują, gerokai sumažėjo).

Tačiau praėjusį sezoną varžovai „albatrosus“ nugrūdo į pačią lentelės apačią. ALBA reguliariajame sezone laimėjo vos 5 iš 34 rungtynių ir užėmė paskutinę 18-ąją vietą.

O prieš šį sezoną vėl nebuvo jokių prielaidų manyti, kad Berlyno komanda gali išvengti paskutinės vietos. Kone vienintelis klausimas buvo, ar ALBA pavyks pasiekti bent tiek pergalių, kiek pasiekė praėjusį sezoną.

Šiais metais ALBA klubas sudarė 14,7 mln. eurų biudžetą. Atlyginimams numatyta skirti 8,1 mln. eurų. Kitas Eurolygoje žaidžiantis Vokietijos klubas „Bayern“ finansinių duomenų neatskleidžia, bet manoma, kad jo ižde gali būti ir dukart didesnė suma.

„Kiti klubai didina biudžetą, o mes džiaugiamės dėl to, kad mūsų biudžetas nemažėja. Tačiau mes laikysimės savo pagrindinės nuostatos, kad išlaidos nebūtų didesnės negu pajamos“, – „Sport Bild“ leidiniui tvirtino Berlyno klubo vadovas Marco Baldi.

Berlyno klubas net geriausiais savo laikais neįsigydavo europinio lygio žvaigždžių ar aukšto lygio amerikiečių. ALBA pastiprinimo ieškojo ir ieško tarp kylančių krepšininkų, iki tol žaidusių žemesnio rango klubuose.

Praėjusiais metais ALBA padėjo atsiskleisti lietuviams Mariui Grigoniui ir Rokui Giedraičiui, italui Simonei Fontecchio, izraeliečiams Joveliui Zoosmanui ir Tamirui Blattui, amerikiečiams Benui Lammersui ir Luke‘ui Sikmai, islandui Martinui Hermannssonui.

Šį sezoną ALBA sudėtis – Eurolygoje aiškiai silpniausia. Net Eurolygos vidutiniokus gal tik vienas kitas Berlyno komandos žaidėjas galėtų sudominti kaip tolimas atsarginis.

Patvirtinimo ilgai ieškoti nereikia. Amerikietis Davidas McCormackas sezoną pradėjo Milano „Olimpia“ ekipoje ir per šešerias rungtynes pelnė 6 taškus. Kai „Olimpia“ sutartį su vidurio puolėju nutraukė, jį pakvietė Berlyno klubas. D.McCormackui atsikrausčius į Vokietijos sostinę, jo vidurkis šoktelėjo beveik 14 kartų – naujoje komandoje amerikietis per Eurolygos varžybas pelno vidutiniškai 13,8 taško.

Vis dėlto turtingesni klubai atidžiau stebi ne 25-erių D.McCormacką, bet du jaunus italus. „Albatrosų“ gretose savo vertę sparčiai kelia 22-ejų Gabriele Procida (vid. 10,8 tšk.) ir 21-erių Matteo Spagnolo (11,5 tšk.).

ALBA tradiciškai pasitiki savo krepšinio mokyklos auklėtiniais. Tačiau šeštą sezoną Eurolygoje žaidžiantys 23-ejų Malte Delowas (5,5 tšk.), 24-erių Jonasas Mattisseckas (4,8 tšk.) ir 27-erių Timas Schneideris (6,8 tšk.) per gana ilgą laikotarpį nesugebėjo tapti bent tvirtais ALBA pagrindinio penketo žaidėjais.

Berlyno komandai kiekviena Eurolygoje pasiekta pergalė yra didelė šventė. Iki gruodžio vidurio ALBA krepšininkai šventė tris kartus: spalio viduryje nugalėjo Vilerbano ASVEL ekipą, lapkričio viduryje – Milano „Olimpia“ komandą, gruodžio pradžioje – Bolonijos „Virtus“ klubą.

Dvi pirmąsias pergales ALBA pasiekė Berlyne, trečiąją – Italijoje. Po Bolonijoje pasiektos pergalės berlyniečiai netgi pakilo iš paskutinės vietos, bet po 15-ojo turo ALBA pavadinimas vėl buvo nuleistas į paskutinę Eurolygos lentelės eilutę.

Kadangi ALBA vadovai neturėjo didelių iliuzijų, kad komanda nebus Eurolygos autsaiderė, tarptautiniame turnyre užimama paskutinė vieta jiems nėra tragedija.

Tačiau šį sezoną ALBA labai blogai žaidžia ne vien Eurolygoje, bet ir Vokietijos bundeslygoje. Nacionalinėse pirmenybėse Berlyno krepšininkai laimėjo vos 3 iš 9 rungtynių ir dalijasi 14-ąją vietą su kitu daugkartiniu Vokietijos čempionu „Bamberg“ klubu. Žemiau rikiuojasi vos dvi komandos: Frankfurto „Skyliners“ (2 perg.) ir „Göttingen“ (1 perg.).

Berlyno komanda nė karto nelaimėjo išvykose, bet namie nugalėjo „Oldenburg“, Braunšvaigo „Löwen“ ir Ulmo „ratiopharm“ krepšininkus.

Maža to, kad sudėtis neatitinka Eurolygos standartų, suderinti veiksmus Berlyno komandai trukdo nesiliaujančios traumos. Nė vienas ALBA krepšininkas šį sezoną nežaidė visų 15 Eurolygos rungtynių. Tik keturi krepšininkai žaidė 13 ar 14 rungtynių, visi kiti buvo iš rikiuotės iškritę bent kelioms savaitėms.

Tik gruodžio mėnesį pirmą kartą žengti į aikštę galėjo Mattas Thomasas, nuo lapkričio vidurio komanda priversta žaisti be Justino Beano, ilgai padėti negalėjo Louisas Olinde ir Martinas Hermannssonas.

„Jei sugenda vienas iš šešių variklio cilindrų, automobilis vis dar gali važiuoti gana gerai. Bet mūsų variklyje veikia tik vienas ar du cilindrai. To neužtenka, kad laimėtume bundeslygos rungtynes, net nekalbant apie Eurolygą“, – apie traumų epidemiją dar lapkričio pradžioje kalbėjo ALBA sporto direktorius Himaras Ojeda.

Nuo tada praėjo nemažai laiko, bet padėtis nepagerėjo. Per praėjusias Eurolygos rungtynes Berlyno komanda net nesugebėjo sudaryti viso dvyliktuko, o labiausiai trūko M.Hermannssono, G.Procidos ir J.Beano.

Sezonui jau įsibėgėjus ALBA sudėtyje buvo pramušta dar viena didelė skylė. Komanda prarado vieną iš aukščiausių Eurolygos žaidėjų Khalifą Koumadję (4,4 tšk.).

Čade užaugęs 221 cm ūgio milžinas spalio mėnesį per Vokietijos taurės rungtynes su Krailshaimo „Merlins“ klubu įsivėlė į keistą konfliktą. Per pertraukėlę tarp trečiojo ir ketvirtojo kėlinių jis smogė nepažįstamam žmogui, kuris bandė įsisprausti tarp trenerio nurodymų klausančių ALBA krepšininkų. Vėliau paaiškėjo, kad nukentėjęs asmuo, pasikabinęs bundeslygos akreditacijos kortelę, yra Vokietijos nacionalinės antidopingo agentūros darbuotojas.

Vokietijos krepšinio federacija skyrė Kh.Koumadjei trejų rungtynių diskvalifikaciją. Tačiau krepšininko bėdos tuo nesibaigė. Dar didesnis triukšmas kilo, kai Kh.Koumadję smurtu apkaltino jo draugė. Tuomet veiksmų ėmėsi ir ALBA vadovai, iš pradžių neribotam laikui nušalinę vidurio puolėją, o po to visai nutraukę sutartį.

Lapkričio viduryje Kh.Koumadje naują darbovietę rado Kinijos lygoje, o Berlyno komandoje jį pakeitė D.McCormackas.