„Padarysime viską, kad tas renginys ateitų į Lietuvą, visomis prasmėmis mes jo nusipelnėme“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pasakojo M.Balčiūnas.
Į ją Lietuvos krepšinio galva atvyko vos pasibaigus paskutiniajam šių metų Vykdomojo komiteto posėdžiui, kuriame buvo pristatytas artėjančių metų biudžetas.
„Kitais metais biudžetą turėtų sudaryti apie 5 mln. 300 tūkst. eurų suma, ji dar turėtų augti, priklausant nuo to, kiek pinigų skirs valstybė“, – kalbėjo LKF prezidentas.
Lietuvos krepšinio vadovybė taip pat apžvelgė ir pralėkusius krepšinio metus.
„Yra nusivylimas, kad nepatekome į olimpines žaidynes, bet didžiulis laimėjimas, kad šiemet trijulių krepšinio rinktinei pavyko iškovoti medalį, tuo labai pasidžiaugėme“, – tęsė M.Balčiūnas.
Vis dėlto LKF tikisi nesėkmes ir rūpesčius palikti kartu su šių metų pabaiga ir jau žvalgosi į priekį – išreiškė norą vėl sugrąžinti Europos krepšinio čempionatą, kuris paskutinį kartą mūsų šalyje vyko 2011 metais.
Kartu su Lietuva norą rengti Senojo žemyno pirmenybes taip pat išreiškė Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Slovėnija ir Ispanija.
Keturios valstybės, kurios rengs būsimą čempionatą paaiškės kitų metų gegužę.
„Neabejotinai favoritai yra Madridas (Ispanija), Atėnai (Graikija), Miunchenas (Vokietija) su nuostabia nauja arena. Reikia pasveikinti LKF sprendimą organizuoti tik grupių etapą, nes daryti tik finalinį etapą galimybės tikrai nebūtų didelės, dabar atvertos galimybės šnekėtis tarpusavyje, su kitomis valstybėmis daryti bendrus pasiūlymus.
Jau dabar pradėta kalbėtis su Ispanija, su Vokietija dėl bendro grupių etapo. Regioniniu principu Lietuva turi gerus šansus, bet reikia padaryti tinkamus darbus“, – pridūrė FIBA Europe tarybos narys Darius Gudelis.
Pagal kokius pagrindinius kriterijus bus renkami būsimi čempionato šeimininkai?
„Infrastruktūra, patirtis organizuojant tarptautinius krepšinio renginius, krepšinio šalies bendruomenės sirgalių, žiniasklaidos susidomėjimas bei finansinės galimybės“, – kalbėjo D.Gudelis.
Pasak LKF vadovybės, Lietuvai organizuoti grupių etapą kainuotų apie 3 mln. eurų, šią sumą federacijos vadovai tikisi surinkti su Vyriausybės bei savivaldybių vadovybės pagalba.
Pridedama, kad pagrindiniai kandidatai – Vilnius ir Kaunas.
„Kalbėsime su abiejų miestų merais, atstovais, reikia platesnio konteksto. Akivaizdu, kad rengiant tokį renginį laimės visa valstybė“, – samprotavo M.Balčiūnas.
Pastarosiomis savaitėmis vis garsiau kalbama apie FIBA ir NBA partnerystę, kokia informacija sklinda FIBA koridoriais?
„Praėjusią savaitę turėjome valdybos posėdį Stambule, bet tai yra konfidencialu. Procesas vyksta intensyviai, bet sprendimų priimta nebuvo“, – atsakė D.Gudelis.
O kaip su FIBA ir Eurolygos dialogu? Juk dar visai neseniai abi organizacijos išgyveno „atšilimo“ laikotarpį ir net planavo jungti krepšinio turnyrus.
„Dabar kalbos yra sustojusios, apmažėjęs intensyvumas (Eurolygos ir FIBA pokalbių) dėl vienos iš šalių negebėjimų priimt sprendimų“, – kitai organizacijai įgėlė FIBA Europe atstovas.
