„Rytas“ „Twinsbet“ arenoje 94:84 po pratęsimo pareikalavusios kovos galiausiai atsirevanšavo „UnaHotels“ vyrams už pralaimėjimą Italijoje.
„Tai buvo ypač aukšto lygio rungtynės, daug fiziškumo, kontakto, buvo daug sudėtingų ir ypač svarbių metimų. Labai gerbiu mūsų varžovus: jie yra puikioje formoje tiek Čempionų lygoje, tiek Italijoje. Tai – ypač svarbi pergalė mums ir esu laimingas dėl savo komandos.
Šiandien visas rungtynes jautėsi tikėjimas, kad laimėsime. Net tada, kai savo metimą pataikė Cassiusas Winstonas ir likus 1,2 sekundės atsilikinėjome tašku. Taip yra, nes komandoje buvo geri veidai.
Pas žaidėjus dar klausiau: ar metame dvitaškį, ar metame tritaškį. Sprendimą palikome ant Margirio (Normanto) pečių ir jis sprendė, kam atiduoti kamuolį: Stevenui (Enochui), Jayvonui (Gravesui), Gyčiui (Radzevičiui) ar Savionui (Flaggui). Savionas, turbūt, kad buvo paskutinė opcija. Nėra ko slėpti – emocingos rungtynės, o jų kaina – didžiulė, išgyvenimų daug, o sveikata nuo tokių metimų negerėja“, – mačą apžvelgė „Ryto“ vairininkas.
Vilniečiai trečiadienio vakarą šimtu procentu galėjo užsitikrinti vietą FIBA Čempionų lygos „Top 16“, kadangi „Twinsbet“ arenoje varžovus reikėjo pranokti 11 taškų pranašumu.
Lietuvos čempionai dar žais vieną mačą Lenkijoje, kuomet gruodžio 18 d. išvykoje susitiks su Vroclavo „Šląsk“ (0/4) ekipa.
Vis dėlto, nepaisant mačo Lenkijoje baigties, G.Žibėnas skaičiavo, kad „Rytas“ – jau kitame minėto turnyro etape.
„Viskas yra mūsų rankose. Vroclave privalome laimėti, o jeigu kažkaip nelaimime, pagal FIBA taisykles į +/- santykį šiame turnyre pratęsimo taškai skaičiuojasi, Eurolygoje to nėra... nenoriu pernelyg daug šnekėti, bet 90 proc. yra taip, kad viskas skaičiuojasi ir jeigu mes su „UnaHotels“ esame surinkę po lygiai taškų, bet mes iš kitų grupės etapo rungtynių bendrai nešamės +48 ir turime didesnį pranašumą čia. Jeigu mes kažkokiu būdu pralaimime, o „UnaHotels“ laimi, pagal turimą +/- skirtumą prieš kitas komandas reiškia, kad greičiausiai, jog mes pateksime į kitą etapą.
Bet... turime viską kontroliuoti patys, nuvažiuoti į Lenkiją ir išsispręsti patys. Kas ten žino... gal paskutinį mačą „UnaHotels“ Emilijos Redže laimės 56 taškais“, – tvirtino G.Žibėnas.
„Rytas“ jau sekmadienį (gruodžio 8 d.) išvykoje kausis prieš šįmet jau sykį vietinėse pirmenybėse nukautą Kauno „Žalgirį“.
Specialistas, paklaustas apie tai, ar po tokių emocingų rungtynių vilniečiams pavyks atsistatyti emociškai, atsakė, kad jo komanda į laikinąją sostinę važiuos be įtampos.
„Visų pirma – laukia penktadienis ir šeštadienis, kur bus labai svarbios treniruotės, kas yra žiauriai susiję su mūsų žaidimu. O emocijos... mes į Kauną visąlaik važiuojame mėgautis žaidimu. Be jokios įtampos, be nieko“, – teigė G.Žibėnas.
– Kaip jūsų akimis atrodė paskutinis Saviono Flaggo metimas ketvirtojo kėlinio pabaigoje?
– Saviono metimas atrodė panašiai it Cassiuso Winstono metimas. Jis buvo žiauriai sunkus. Kaip ir sakiau – šiandienos rungtynės buvo ypač aukšto lygio, buvo daug sudėtingų metimų, daug talento. Cassiusas – talentingas žaidėjas, bet Savionas yra lygiai toks pats.
– Kaip motyvuoti komandą po tokių, atrodo, kartais net nelogiškų varžovų metimų, kuriuos šį vakarą pataikė C.Winstonas ir kiti varžovų komandos žaidėjai?
– Nėra ką šnekėti apie motyvaciją. Tai – pirmos vietos pogrupyje rungtynės. Šiandien žaidėjai visi buvo pasiruošę, žinojome rungtynių kainą, pastarąsias rungtynes neblogai padirbėjome, o mes tokie jau esame: kai gerai treniruojamės, tą atsinešame ir į rungtynes. Istorija kartojasi ir nežinau, kada tai išmoksime.
– Pirmajame kėlinyje buvo varžovų antri šansai, bet antrajame kėlinyje, atrodo, kad varžovai „Rytą“ apibėginėjo. Kaip galima paaiškinti, kad tokios dvi skirtingos problemos kamavo jūsų komandą?
– Varžovų komanda – gera. Bet... šį vakarą mes žaidėme žymiai geriau abejose aikštelės pusėse, davėme žymiai daugiau kontakto, buvome protingesni, kuomet reikėjo atakuoti (Mouhamedą) Faye, o ir bendrai visose rungtynėse atsirinkome geresnius taikinius. Kad varžovai turės atkarpų – faktas, nors jos nebuvo tokios išryškintos ir skaudžios.
Šiandien visas rungtynes jautėsi tikėjimas, kad laimėsime. Net tada, kai savo metimą pataikė Cassiusas Winstonas ir likus 1,2 sekundės atsilikinėjome dviem taškais, nes komandoje buvo geri veidai. Pas žaidėjus dar klausiau: ar metame dvitaškį, ar metame tritaškį. Sprendimą palikome ant Margirio (Normanto) pečių ir jis sprendė, kam atiduoti kamuolį: Stevenui (Enochui), Jayvonui (Gravesui), Gyčiui (Radzevičiui) ar Savionui (Flaggui). Savionas, turbūt, kad buvo paskutinė opcija.
– Norint iš anksto užsitikrinti vietą „Top 16“ etape mačą prieš „UnaHotels“ turėjote laimėti 11 taškų skirtumu. Pratęsime buvote arti to, tad kiek buvo to noro vaikytis reikalingą pranašumą?
– Žiauriai. Mes žaidėjams rūbinėje priminėme, kad prieš dvejus metus Manresoje pralaimėjome rungtynes 12 taškų ir jos mums buvo ypač skaudžios. Tai mums kainavo vietą „Top 8“ etape, nes tik per +/- santykį nepatekome į kitą etapą.
Emilijos Redže galėjome pralaimėti 4 taškais, bet nusileidome 10… taip viskas jau dėliojasi, kad mes pateksime toliau. Norisi žaidėjams priminti, kad toliau seka tas pats formatas, kur kiekviena ataka kainuoja. Turime į tas pamokas pasižiūrėti rimčiau.
– Kaip dabar dėliojasi grupės vaizdas, jeigu „Rytas“ netyčia pralaimi Vroclave?
– Viskas yra mūsų rankose. Vroclave privalome laimėti, o jeigu kažkaip nelaimime, pagal FIBA taisykles į +/- santykį šiame turnyre pratęsimo taškai skaičiuojasi, Eurolygoje to nėra... nenoriu pernelyg daug šnekėti, bet 90 proc. yra taip, kad viskas skaičiuojasi ir jeigu mes su „UnaHotels“ esame surinkę po lygiai taškų, bet mes iš kitų grupės etapo rungtynių bendrai nešamės +48 ir turime didesnį pranašumą čia. Jeigu mes kažkokiu būdu pralaimime, o „UnaHotels“ laimi, pagal turimą +/- skirtumą prieš kitas komandas reiškia, kad greičiausiai, jog mes pateksime į kitą etapą.
Bet... turime viską kontroliuoti patys, nuvažiuoti į Lenkiją ir išsispręsti patys. Kas ten žino... gal paskutinį mačą „UnaHotels“ Emilijos Redže laimės 56 taškais
– Kai viskas priklauso nuo „Ryto“, būna daug įtampos ir tos rungtynės būna sunkios. Kaip komandai užsikurti, kad ji nesubyrėtų prieš lemiamą mačą?
– Komandos kultūra sako tai, kad mes turime augti ir tobulėti kiekvienose rungtynėse, turime mokytis iš klaidų, ištaisyti savo problemas. Įtampos yra visąlaik, bet niekas jos daugiau neduos nei mes patys ją duodame sau.
– Jau kalbėjote apie tą pratęsimų taškų santykį, kuris FIBA Čempionų lygoje skaičiuojasi, o Eurolygoje – ne. Kaip manote, ar logiška būtų skaičiuoti pratęsimo taškus? Ar geresnė būtų Eurolygos sistema?
– Taip išeitų, kad mes mačą baigtume žaisti lygiosiomis. Man Eurolygos sistema yra nelogiška. Mes išplėšėme pratęsimą, pasidarėme persvarą, žaidėjai kovėsi dėl kiekvieno aikštės centimetro... man atrodo, kad tai – viskas daugiau nei logiška.
Aš suprantu, kur visos lygos eina link, kad žiūrovui nebūtų kentėjimo, jog viena komanda dirbtinai daro pratęsimą... būtent dėl to ši taisyklė buvo sukurta. Šiandien viskas vyko natūraliai.
– Atsilikinėjant 1 tašku ketvirtajame kėlinyje jūs išleidote Martyną Paliukėną, bet kai apsigynėte, tada negalėjote išleisti Jayvono Graveso, kuris tuo metu buvo ant bangos. Kaip jums, kaip treneriui, sudėtinga priimti tokius sprendimus, kai žinote, jog rizikuojate, negalėdami išleisti vieno karščiausių savo žaidėjų ketvirtajame kėlinyje?
– Martyną mes leidžiame dėl gynybos, nėra ką slėpti, bet turime kitą žmogų, kuris varosi kamuolį ir gali spręsti dalykus puolime. Tai nėra problema. Turime tam tikras schemas puolime, ką darome su Martynu, kaip jį išnaudojame. Jis mums padeda ir puolime. Man atrodo, kad jis yra daugiausiai rezultatyvių perdavimų turintis žaidėjas komandoje.
– Kokių problemų turi Ignas Sargiūnas?
– Jis sirgo ir tik šiandien prisijungė prie komandos. Jam reikia atsigauti, grįžti į formą. Gaila, kad jis taip iškrenta, nes jis mums yra labai reikalingas žaidėjas. Bet ką darysi.
– Ąžuolas Tubelis nebežaidė nuo ketvirtojo kėlinio vidurio. Kaip galėtumėte paaiškinti šį priimtą sprendimą?
– Šį vakarą mes laimėjome rungtynes ir nereikia giliai kapstytis, kodėl kažkas nežaidė rungtynių pabaigoje. Mačo gale žaidė tie, kas labiau tiko šioms rungtynėms, kas geriausi buvo kovoje dėl 50 prieš 50 kamuolių, nes šios rungtynės ir buvo apie tai: kas juos paims, kas nugrius, kas dviem rankomis pasiims kamuolį, kas anksčiau atsitvers savo tiesioginį oponentą.
Tai buvo žiauriai fiziška kova, tad mačo pabaigoje žaidė tie, kas daugiausiai turėjo smarvės tuose mūšiuose, kur buvo daug kūnų, taškymosi vienas į kitą. Teisėjai tą leido ir tinkamiausi žaidėjai užbaigė mačą.
– Gytis Masiulis atkovojo 4 kamuolius puolime ir buvo vienas iš tų, kuris krito ant parketo. Georgios Dedas koridoriuje apdainavo Gyti. Ką galėtumėte papasakoti apie šio žaidėjo pastangas?
– Šį vakarą vienas kitą labai gerai papildė ir Stevenas (Enochas), ir Gytis (Masiulis). Jie yra skirtingi žaidėjai, kas reiškia, kad varžovams tai yra didelis galvosūkis, kaip ruoštis prieš mus. Varžovai praranda daug laiko namų darbams ruošdamiesi šiems dviem centrams. Labai džiaugiamės, kad Gytis šįmet žaidžia savo natūralioje pozicijoje. Jo ilgos rankos, uoslė, kur eis kamuolys... jis žiauriai mus patempė lemiamais momentais.
