Pralaimi dažniau nei laimi
Vitorijos „Baskonia“ nėra visiška Eurolygos autsaiderė. Tačiau šiai komandai labiau nei bet kuriai kitai Eurolygos ekipai reikėjo bent trumpos pertraukėlės, per kurią žaistų mažiau rungtynių ir galėtų apmąstyti, ką daro negerai.
„Baskonia“ lapkričio mėnesį nelaimėjo nė vienerių Eurolygos rungtynių ir tęsia šiuo metu ilgiausią penkių nesėkmių virtinę.
Spalio pabaigoje, po šeštojo turo, „Baskonia“ sąskaitoje buvo keturios pergalės ir Baskų krašto komanda buvo šalia lyderių. Tačiau po to baskai atsitrenkė į jiems neįveikiamas „Paris“, „Barcelona“, Stambulo „Anadolu Efes“, „Monaco“ ir Pirėjo „Olympiakos“ kliūtis. Dvejos iš šių rungtynių (su „Barcelona“ ir „Olympiakos“) buvo pralaimėtos beviltiškai – vienodu 23 taškų skirtumu.
„Baskonia“ krepšininkams pamiršus pergalės skonį, paskutinę lapkričio savaitę, po vienuoliktojo turo, jų sąskaitoje lieka tos pačios keturios pergalės ir Vitorijos komanda jau nusmuko į tryliktąją vietą.
Baskai neturi kuo džiaugtis ir Ispanijos lygoje, kurioje taip pat dažniau pralaimi negu laimi. „Baskonia“ laimėjo tik 3 iš 8 rungtynių, dalijasi vienuoliktąją vietą ir rizikuoja nepatekti į Ispanijos taurės turnyrą, kuriame žais aštuonios geriausios ACB lygos pirmojo rato komandos.
Nors pralaimėjimai tapo vos ne kasdienybe, „Baskonia“ treneris Pablo Laso optimizmo nepraranda. Šią savaitę prasidėjo Ispanijos taurės turnyro bilietų prekyba, ir P.Laso paragino Vitorijos sirgalius drąsiai pirkti bilietus į Las Palmą, kur vasario mėnesį dėl taurės kovos aštuonios geriausios Ispanijos komandos. P.Laso tvirtino neabejojantis, kad „Baskonia“ bus tarp stipriausiųjų.
Lyderiai neužsibūna
Vitorijos komanda daugeliui krepšininkų tapo tramplinu į turtingesnius Eurolygos klubus. Jau daug metų „Baskonia“ nekviečia garsių žaidėjų, bet papildymo dairosi tarp krepšininkų, kurie atstovauja žemesnio rango turnyruose kovojančioms Europos komandoms arba prarado viltį įsitvirtinti NBA ekipose.
Prieš keletą metų Mike‘as Jamesas, Shane‘as Larkinas, nemažai kitų krepšininkų pirmąjį Eurolygos sezoną žaidė vilkėdami būtent „Baskonia“ aprangą, o paskui išvyko į klubus, kurie galėjo mokėti gerokai didesnį atlyginimą.
Lyderius ar vienus iš pagrindinių žaidėjų „Baskonia“ praranda nuolat. Vitorijos komanda nukraujavo ir prieš šį sezoną – vasarą į kitas ekipas išvyko trys iš šešių rezultatyviausių praėjusio sezono krepšininkų. Praėjusio sezono atradimu tapęs ir „Baskonia“ atakoms puikiai dirigavęs Codi Milleris-McIntyre‘as (pelnydavo 9,6 taško ir atlikdavo 7,3 rezultatyvaus perdavimo) priėmė Belgrado „Crvena Zvezda“
kvietimą, nestabiliai žaidęs, bet tritaškių pliūpsniais varžovus kartais gniuždydavęs Vanja Marinkovičius (11 tšk.) grįžo į tėvynę ir sudarė sutartį su Belgrado „Partizan“, o amerikietis Mike‘as Costello (9,7 tšk.) pelningesnio pasiūlymo sulaukė iš Eurolygoje nežaidžiančio „Valencia“ klubo.
Gana žymiu praradimu tapo ir Maikas Kotsaras (5,6 tšk.), kuris Vitorijos komandoje labai naudingai žaidė užpraeitą sezoną, bet priblėso 2023–2024 metų sezone. Estijos rinktinės vidurio puolėjas iškeliavo į Japoniją ir žaidžia Jokohamos „B-Corsairs“ klube.
Kita vertus, keli kiti pagrindiniai krepšininkai prieš naują sezoną liko „Baskonia“ gretose. Vitorijos sirgalius nudžiugino žinia, kad komandos aprangą toliau vilkės ne tik Tadas Sedekerskis (praėjusį sezoną pelnydavo 8,8 taško), bet ir du rezultatyviausi praėjusio sezono krepšininkai Markusas Howardas (19,5 tšk.) ir Chima Moneke (13,6 tšk.).
Atsarginių suolas – trumpas
Stipriausi Eurolygos klubai ir net kai kurie vidutiniokai (kaip „Žalgiris“) šiais laikais turi bent trylika ar keturiolika kone lygiaverčių žaidėjų. Europos krepšinio tvarkaraštis labai intensyvus, dažnai reikia žaisti po trejas rungtynes per savaitę, todėl per mažiau svarbias nacionalinių lygų rungtynes neretai leidžiama pailsėti vyresnės kartos krepšininkams, klubai siekia iš anksto apsidrausti dėl galimų traumų.
„Baskonia“ šiuo atžvilgiu smarkiai atsilieka. Vitorijos komandos suolas labai trumpas, ir treneris Pablo Laso kai kuriuos krepšininkus į aikštę leidžia virpančia širdimi. Estas Sanderis Raieste ir rusas Pavelas Savkovas šį sezoną žaidė vos po kelias minutes, o ir vienas iš naujokų Ognjenas Jaramazas, vasarą atvykęs iš „Partizan“ klubo, nėra tinkama paspirtis pagrindiniams žaidėjams.
20-metį Ousmane‘ą N‘Diaye formaliai galima vadinti dešimtuoju pagal svarbą „Baskonia“ žaidėju, bet šiam vidurio puolėjui dar reikia sutvirtėti, kad galėtų stumdytis su labiau užsigrūdinusiais varžovų aukštaūgiais.
Jei vienas ar kitas krepšininkas iškrenta dėl traumos, treneriui P.Laso tampa visai riesta. Vitorijos komandai riesta ir šiuo metu. Prieš kelias dienas „Baskonia“ paskelbė, kad dėl blauzdos traumos dvi arba tris savaites žaisti negalės prancūzas Timothe Luwawu-Cabarrot.
Naujokai nedžiugina
Vasarą iš Vilerbano ASVEL atvykęs T.Luwawu-Cabarrot buvo laikomas svarbiausiu Vitorijos klubo pirkiniu, bet Baskų krašte šį rudenį pateisino tik nedidelę dalį lūkesčių. Prancūzas pelno 8,3 taško, tačiau per 11 rungtynių pataikė tik 34,3 proc. metimų (38,7 proc. dvitaškių ir 27 proc. tritaškių).
Apie kitą naujoką O.Jaramazą net neverta kalbėti. Serbo vidurkis – 1,6 taško.
Be šių dviejų europiečių, prieš sezoną į Vitorijos komandą atvyko trys amerikiečiai: Eurolygos senbuvis Donta Hallas į Alavos sostinę persikraustė iš „Monaco“, iki šių metų Europoje nežaidęs Trentas Forrestas – iš „Atlanta Hawks“, dar vienas Eurolygos debiutantas Kamaras Baldwinas – iš Italijos lygos „Trentino“.
Kol kas nė vienas iš šių krepšininkų Vitorijos ekipoje nesijaučia labai tvirtai, o treneris P.Laso net ir viešai užsiminė, kad „Baskonia“ žūtbūt reikia pajėgesnio vidurio puolėjo negu D.Hallas. Šio krepšininko vidurkiai – 8,1 taško ir 5,2 atkovoto kamuolio.
T.Forrestas pelno 9,4 taško, K.Baldwinas – 5,6 taško.
Atrodo, P.Laso reikėtų išsiaiškinti, kaip geriau atskleisti savo žaidėjų įgūdžius. Vitorijos ekipoje vietos vis dar nerandantis K.Baldwinas prieš kelias dienas tiesiog spindėjo žaisdamas Sakartvelo rinktinėje. Sakartvelo natūralizuotas amerikietis per dvejas laimėtas Europos pirmenybių atrankos rungtynes su Suomijos komanda pelnė 23 ir 22 taškus. Dar svarbiau negu statistika buvo tai, kad K.Baldwinas visą laiką tryško energija, mėgavosi žaidimu ir netgi tapo svetimos šalies rinktinės dvasiniu lyderiu.
Kas nutiko lyderiui?
Vitorijos komandai tikro lyderio šį rudenį labai trūksta. Nors Tadas Sedekerskis žaidžia gana rezultatyviai (vid. 9,9 tšk.), jis vis dar neatranda tikrojo žaidimo ritmo po metų pradžioje patirtos traumos, Chima Moneke rungtyniauja nestabiliai (13,9 tšk.), o Markusas Howardas yra visiškai neatpažįstamas.
Praėjusį sezoną M.Howardas pelnydavo 19,5 taško ir buvo apdovanotas rezultatyviausiam Eurolygos krepšininkui skiriamu A.Fordo prizu. Tačiau šį rudenį liko tik pusė M.Howardo – jo vidurkis smuko iki 10,4 taško.
Buvęs komandos vedlys pataiko vos 37,1 proc. dvitaškių ir 28,9 proc. tritaškių. Lapkričio pradžioje per rungtynes su „Paris“ ekipa M.Howardas pataikė vos 1 iš 11 tritaškių. Bet tuomet įmetė bent vieną, o prieš kelionę į Kauną per trejas rungtynes jis nepataikė nė vieno iš 14 tolimų metimų. Maža to, per dvejas iš eilės rungtynes su „Anadolu Efes“ ir „Monaco“ klubais rezultatyviausias praėjusio Eurolygos sezono žaidėjas nepelnė nė vieno taško...
Nors M.Howardas šį rudenį dažniausiai skandina ne varžovus, bet savo komandą, iš šio metiko galima tikėtis visko. Kad įgūdžių neprarado, amerikietis lapkričio viduryje parodė per Ispanijos lygos rungtynes su „Lleida“ klubu. Per šias rungtynes M.Howardas pataikė 8 tritaškius ir pelnė 38 taškus.
