Lietuvos čempionai titulą apginti bandys su padidėjusiu ir netoli 5,9 milijonų eurų siekiančiu biudžetu. Rekordinėmis pajamomis disponuoti „Rytui“ leido padidėjusios premijos už sportinius pasiekimus.
Spaudos konferenciją J.Latušinskij pradėjo aptardamas pernai metų finansinius rezultatus. Nors klubo planuotos išlaidos paaugo beveik 700 tūkst. eurų, pajamos kilo dar tvirčiau – daugiau nei 900 tūkst. eurų. Pastarąjį skaičių lėmė padidėjusios komercinės pajamos bei premijos. Prie neplanuotų išlaidų prisidėjo Marcuso Fosterio atvykimas ir pakilę administraciniai mokesčiai bei „Twinsbet“ arenos nuoma.
„Komercinės pajamos buvo planuotos apie 1,3 mln. eurų, bet jų pavyko sugeneruoti beveik 2 mln. eurų. Labai džiaugiamės, kad jos ženkliai viršijo mūsų lūkesčius ir planus. Finansavimas iš savivaldybės neženkliai padidėjo dėl lėšų įvairiems projektams. Plano dėl bilietų bei sezono narysčių, deja, nepasiekėme dėl sumažėjusio rungtynių skaičiaus FIBA Čempionų lygoje.
Norėčiau atkreipti dėmesį į premijas už sporto rezultatus – po audito gavome rekomendacijos iš audito bendrovės, kad pagal dabar galiojančią tvarką mums reikėtų į šiuos finansinius metus įtraukti premijinius mokesčius už tiek praėjusį, tiek už šį sezoną. Realus sugeneruotų pajamų per pernai metus skaičius yra apie 560 tūkst. eurų.
Kalbant apie išlaidas – didžiausias planavome pagrindinei komandai. Šis planas dėl dviejų veiksnių irgi buvo viršytas: pirmas – sezono viduryje į komandą atvykęs M.Fosteris padidino mūsų išlaidas, antras – laimėtas titulas Lietuvoje reiškė premijas žaidėjams bei treneriams. Jaunimo sistemos kontraktai ženkliai nepasikeitė, šioje vietoje optimizavome kaštus ir įvykdėme savo planą.
Adminstracinės išlaidos užaugo, bet tai yra kelių metų padarinys, nes tiek dalininkai, tiek valdyba nustatė gaires, pagal kurias kiekvienais metais stengiamės vis daugiau lėšų skirti mūsų administracijai. Kalbant apie papildomus kaštus komandos išlaikymui galime pamatyti padidėjimą, tačiau viskas yra savo rėmuose.
Arenos veiklos bei nuomos kaštų padidėjimas yra nemenkas. Be abejo tai yra susiję su tuo, jog pernai žaidėme „Twinsbet“ arenoje, kurios kaštai yra tikrai nemaži. Įsipareigojimų vykdymas ir operaciniai kaštai buvo kiek mažesni. Bendras sezono rezultatas – 184 tūkst. eurų pelno“, – sakė J.Latušinskij.
Tiesa, „Rytas“ prieš praėjusį sezoną turėjo daugiau nei 1,9 mln. eurų skolų, planavo jas sumažinti iki 1,5 mln. eurų, tačiau nesėkmingai – krepšinio metus klubas pabaigė su kiek didesniais nei 1,7 mln. eurų įsipareigojimais.
„Šioje vietoje labai svarbu pabrėžti tai, kad per pastaruosius 3 metus organizacija surado puikų balansą tarp sportinių rezultatų siekimo ir skolų mažinimo, – teigė J.Latušinskij. – Įsipareigojimų suma vis yra kontroliuojama, niekaip netrukdo klubo veiklai. Didžioji dalis skolos – 1,3 mln. eurų – yra ilgalaikis įsipareigojimas. Šiuo metu visos ilgalaikės skolos yra perimtos dalininkų, jos yra pasyvios, be palūkanų ar delspinigių. Tokiu rezultatu esame patenkinti, klubo nebeslegia skolos, kaip anksčiau, galime operuoti aukščiausiame lygmenyje.“
Primename, jog visi pateikti skaičiai yra bruto – su mokesčiais.
Apžvelgęs praėjusių metų finansus, klubo direktorius perėjo prie šio sezono biudžeto, kuris yra rekordinis klubo istorijoje.
„Praėjusiais metais mums pavyko ženkliai viršyti komercinių pajamų surinkimą, todėl šįkart išsikėlėme kiek ambicingesnį tikslą ir norėtume iš šios veiklos surinkti apie 2 mln. eurų. Finansavimas iš savivaldydės padidės dėl aukšto meistriškumo programos patvirtinimo, per metus sieks 1,97 mln. eurų. Bilietai ir sezono narystės – liekame prie pradinio plano, nes identifikavome tam tikrą pelno problemą. Pagal matematinius skaičiavimus, šiais metais mūsų pajamos turėtų siekti 5,9 mln. eurų.
Išlaidų eilutėje didžiausią vietą užima pagrindinės komandos kontraktai, čia matome nežymius pokyčius, bet kiekvienais metais pamažu stengiamės mažinti skolas, todėl galime daugiau skirti resursams, kurie generuoja sportinius rezultatus. Jaunimo sistemos kontraktai irgi didėja, bet nežymiai. Matome didelę prasmę investuoti į mūsų jaunimo piramidę, nes vis dažniau žaidėjai perkopia į aukštesnį lygį.
Administracinės išlaidos bus praktiškai identiškos, išlaikysime stabilumą. Papildomi kaštai komandos išlaikymui irgi stipriai nesiskirs, atsižvelgiant į infliaciją bei kainų pokyčius. Arenų veiklos ir nuomos kaštai šiek tiek didėja, nes mums pavyko su „Twinsbet“ pasiekti geresnes salygas. Šiame pakilime yra tiesioginė koreliacija su sportiniais rezultatais, kuriuos pasieksime šį sezoną.
Įsipareigojimų bei operaciniai kaštai didės dėl veiklos pabrangimo, ekonominių veiksnių ir tam tikrų alokacijų biudžete. Tokių būdu mūsų išlaidos šiais metais turėtų siekti 5,5 mln. eurų. Rezultatas, su kuriuo planuojame baigti sezoną – 330 tūkst. eurų pelno. Jis bus skiriamas rezervų kaupimui sportinėje srityje ir infrastruktūros kaštų mažinimui“, – pristatymą baigė J.Latušinskij.
Šiais metais šalies čempionai apsukų nemažina ir aikštelėje – vietinėse pirmenybėse po 8 rungtynių, per kurias pasiekė 7 pergales bei patyrė 1 pralaimėjimą, žengia pirmoje turnyrinės lentelės vietoje. Tuo tarpu FIBA Čempionų lygoje sostinės ekipa per 4 mačus suklupo tik sykį ir anksčiau laiko užsikrino vietą įkrintamųjų etape, o dar vienas laimėjimas leistų patekti tiesiai į atkrintamąsias.
Šiais metais šalies čempionai apsukų nemažina ir aikštelėje – vietinėse pirmenybėse po 8 rungtynių, per kurias pasiekė 7 pergales bei patyrė 1 pralaimėjimą, žengia pirmoje turnyrinės lentelės vietoje.
Tuo tarpu FIBA Čempionų lygoje sostinės ekipa per 4 mačus suklupo tik sykį ir anksčiau laiko užsikrino vietą įkrintamųjų etape, o dar vienas laimėjimas leistų patekti tiesiai į atkrintamąsias.
Vėliau prasidėjo žiniasklaidos atstovų klausimai „Ryto“ organizacijos atstovams.
– Kokius matote tolimesnius iššūkius didinti biudžetą?, – žurnalistai paklausė J.Latušinskij.
– Ačiū Dievui, per pastaruosius 3 metus nebematome tokio nusistovėjusio verlo požiūrio, kai sakydavo, jog kažkas nenori dirbti su „Rytu“ dėl reputacinių dalykų. Tai sutvarkėme ir labai džiaugiamės. Tolimesnis žingsnis, mano nuomone, yra susijęs su sportiniu produktu, su europinio turnyro formato. Kaip žinote, Čempionų lygos formatas nėra patogus nei sirgaliams, nei klubui, nei verslams komercine prasme. Mums tiesiog reikia organiškai augti toliau, plėsti mūsų rėmėjų gretas, kuo ir noriu pasidžiaugti, nes dirbame su stipriais šalies prekiniais ženklais.
– Kiek laiko dar gali trukti skolų išsivalymas? Kaip tai pakeistų klubo veiklą?
– Išlaikant tokią tendenciją, per 4–5 metus. Klubo valdybos ir dalininkų tikslas yra skolą mažinti labai konservatyviai, nes ji neslegia klubo. Suprantame skolos dengimo svarbą, pernai metais šioje vietoje buvo atlikti tam tikri pokyčiai dėl įsipareigojų perkvalifikavimo ir jų nukėlimo dalininkams. 1,3 mln. eurų skoloms valdo dalininkai, yra sudaryti grafikai, kurių laikysimės, todėl įsipareigojimai turėtų būti padengti ramiai ir be nereikalingų resursų.
– Koks yra ilgalaikių skolų terminas?
– Dažniausiai jos yra išdėliotos 10 metų terminui, kad grafikas ženkliai nekirstų per kažkurio sezono biudžetą.
– Ar tai rekordinis klubo biudžetas?
– Taip. Mano žiniomis, 2007 ar 2008 metas tuometinio „Lietuvos ryto“ biudžetas siekė apie 18 mln. litų. Aišku, valiutos keitimas, infliacija. Konkrečia kalendorinės datos pinigine išraiška – tikrai rekordinis.
– Ar turite pasilikę pinigų, jei reikės pasipildyti M.Fosteriu ar kitu žaidėju?
– Praėjusiame sezone tokia galimybe pasinaudojome atlikę tam tikras rokiruotes. Šiais metais, jei iškils galimybė, jei M.Fosteris atsilaisvins, tikrai prisėsime ir fragmatiškai į viską pažiūrėsime.
– Minėjote, kad nepatinka Čempionų lygos formatas. FIBA organizacijoje turite savo žmogų, daug kalbų girdime apie NBA atėjimą bei tarptautinių lygų susijungimą. Ką galite papasakoti šia tema?
– Žinau, kad vyko derybos tarp Eurolygos ir FIBA apie Europos taurės bei Čempionų lygos susijungimą. Kaip suprantu, tos derybos užstrigo, nežinau, nutrūko ar ne. Mano žiniomis, interesas iš NBA tikrai egzistuoja. Kokiomis aplinkybėmis NBA ateis, pakomentuoti negaliu, nes tokios informacijos nežinau.
– Jūsų sutartis su FIBA galioja dar vieną sezoną. Gal turite sprendimą dėl ateities?
– Spręsime metų pabaigoje. Reikia pažiūrėti, kaip mums seksis Čempionų lygoje, kokie pokyčiai bus formate. Klausimas yra kompleksinis, todėl visus skirtingus veiksnius analizuosime sezono pabaigoje.
– Neatmetate galimybės grįžti ne tik į Europos taurę, bet ir į Eurolygą?
– Noriu pabrėžti, kad perėjimas į Čempionų lygą klubui tikrai pasiteisino dėl finansinių garantijų. Mano nuomone, į dabartinę Europos taurę, kurią valdo Eurolyga, tikrai jokio noro eiti nėra.
– Kokia situacija šiai dienai yra su naujos arenos statybomis?
– Viskas dabar yra Europos komisijos rankose. Jei šis projektas bus patvirtintas ir įgyvendintas, jis bus naudingas ne tik klubui, nes tokiu būdu bus sugriauta monopolija Vilniaus mieste sportinių objektų prasme.
– Kokie yra šio sezono sportinių rezultatų tikslai?, – žurnalistai teiravosi A.Jomanto.
– Didelis akcentas yra ant Čempionų lygos, kurioje norime patekti į pirmą aštuonetą. Kas liečia vietines pirmenybės, abiejų turnyrų tikslai yra minimalūs – finalas.
– Nemanote, kad šiek tiek tikslai yra per maži?
– Minimalus tikslas buvo finalas, o kai pasieki finalą, gali padaryti maksimumą – laimėti auksą.
Vėliau prasidėjo žiniasklaidos atstovų klausimai „Ryto“ organizacijos atstovams.
– Kokius matote tolimesnius iššūkius didinti biudžetą?, – žurnalistai paklausė J.Latušinskij.
– Ačiū Dievui, per pastaruosius 3 metus nebematome tokio nusistovėjusio verlo požiūrio, kai sakydavo, jog kažkas nenori dirbti su „Rytu“ dėl reputacinių dalykų. Tai sutvarkėme ir labai džiaugiamės. Tolimesnis žingsnis, mano nuomone, yra susijęs su sportiniu produktu, su europinio turnyro formato. Kaip žinote, Čempionų lygos formatas nėra patogus nei sirgaliams, nei klubui, nei verslams komercine prasme. Mums tiesiog reikia organiškai augti toliau, plėsti mūsų rėmėjų gretas, kuo ir noriu pasidžiaugti, nes dirbame su stipriais šalies prekiniais ženklais.
– Kiek laiko dar gali trukti skolų išsivalymas? Kaip tai pakeistų klubo veiklą?
– Išlaikant tokią tendenciją, per 4–5 metus. Klubo valdybos ir dalininkų tikslas yra skolą mažinti labai konservatyviai, nes ji neslegia klubo. Suprantame skolos dengimo svarbą, pernai metais šioje vietoje buvo atlikti tam tikri pokyčiai dėl įsipareigojų perkvalifikavimo ir jų nukėlimo dalininkams. 1,3 mln. eurų skoloms valdo dalininkai, yra sudaryti grafikai, kurių laikysimės, todėl įsipareigojimai turėtų būti padengti ramiai ir be nereikalingų resursų.
– Koks yra ilgalaikių skolų terminas?
– Dažniausiai jos yra išdėliotos 10 metų terminui, kad grafikas ženkliai nekirstų per kažkurio sezono biudžetą.
– Ar tai rekordinis klubo biudžetas?
– Taip. Mano žiniomis, 2007 ar 2008 metas tuometinio „Lietuvos ryto“ biudžetas siekė apie 18 mln. litų. Aišku, valiutos keitimas, infliacija. Konkrečia kalendorinės datos pinigine išraiška – tikrai rekordinis.
– Ar turite pasilikę pinigų, jei reikės pasipildyti M.Fosteriu ar kitu žaidėju?
– Praėjusiame sezone tokia galimybe pasinaudojome atlikę tam tikras rokiruotes. Šiais metais, jei iškils galimybė, jei M.Fosteris atsilaisvins, tikrai prisėsime ir fragmatiškai į viską pažiūrėsime.
– Minėjote, kad nepatinka Čempionų lygos formatas. FIBA organizacijoje turite savo žmogų, daug kalbų girdime apie NBA atėjimą bei tarptautinių lygų susijungimą. Ką galite papasakoti šia tema?
– Žinau, kad vyko derybos tarp Eurolygos ir FIBA apie Europos taurės bei Čempionų lygos susijungimą. Kaip suprantu, tos derybos užstrigo, nežinau, nutrūko ar ne. Mano žiniomis, interesas iš NBA tikrai egzistuoja. Kokiomis aplinkybėmis NBA ateis, pakomentuoti negaliu, nes tokios informacijos nežinau.
– Jūsų sutartis su FIBA galioja dar vieną sezoną. Gal turite sprendimą dėl ateities?
– Spręsime metų pabaigoje. Reikia pažiūrėti, kaip mums seksis Čempionų lygoje, kokie pokyčiai bus formate. Klausimas yra kompleksinis, todėl visus skirtingus veiksnius analizuosime sezono pabaigoje.
– Neatmetate galimybės grįžti ne tik į Europos taurę, bet ir į Eurolygą?
– Noriu pabrėžti, kad perėjimas į Čempionų lygą klubui tikrai pasiteisino dėl finansinių garantijų. Mano nuomone, į dabartinę Europos taurę, kurią valdo Eurolyga, tikrai jokio noro eiti nėra.
– Kokia situacija šiai dienai yra su naujos arenos statybomis?
– Viskas dabar yra Europos komisijos rankose. Jei šis projektas bus patvirtintas ir įgyvendintas, jis bus naudingas ne tik klubui, nes tokiu būdu bus sugriauta monopolija Vilniaus mieste sportinių objektų prasme.
– Kokie yra šio sezono sportinių rezultatų tikslai?, – žurnalistai teiravosi A.Jomanto.
– Didelis akcentas yra ant Čempionų lygos, kurioje norime patekti į pirmą aštuonetą. Kas liečia vietines pirmenybės, abiejų turnyrų tikslai yra minimalūs – finalas.
– Nemanote, kad šiek tiek tikslai yra per maži?
– Minimalus tikslas buvo finalas, o kai pasieki finalą, gali padaryti maksimumą – laimėti auksą.
Pilna spaudos konferencija.
