Tiesa, lietuvio sugrįžimo vakaras jo atstovaujamai Trento „Dolomiti Energia“ (3/5) baigėsi nesėkmingai, mat „vilkai“ (5/3) svečius iš Italijos įveikė rezultatu 88:83.
Kita vertus, E.Žukausko buvo pagrindiniu Alessandro Magro auklėtinių galvos skausmu – mūsiškis per 23 min. pelnė 21 tašką (2/4 dvit., 4/7 trit., 5/5 baud.), atkovojo 3 kamuolius, atliko 1 rezultatyvų perdavimą, 3 kartus prasižengė ir surinko 21 naudingumo balą (sezono rekordas).
Užmetus akį į komandų statistikos protokolą dėmesį kabiausiai atkreipė atkovotų kamuolių grafa, kurioje „Wolves“ tvirtai pirmavo 48 prieš 36 (13 prieš 7 puolime).
Tuo tarpu žiūrint pačias rungtynes buvo sunku nepastebėti pakitusių abiejų ekipų veidų prieš ilgąją pertrauką ir po jos. Jei po pirmosios pusės Trento klubas pirmavo 7 taškais, įmetęs 51 prieš vilniečių 44, tai antrojoje dalyje pastarojo puolimas pradėjo byrėti – surinko vos 32, o šeimininkai pelnė tuos pačius 44 bei šventė aštuntąją pergalę paeiliui.
Po mačo prie svečių rūbinės E.Žukausko laukę žurnalistai galėjo laisvai girdėti, kaip ant saviškių išsilieja ekipos vyr. treneris Paolo Galbiati.
Paklaustas, ką karštų emocijų liūne labiausiai akcentavo strategas, 32-ejų puolėjas išskyrė anksčiau paminėtus faktorius.
„Tiesiog nenusiėmėme kamuolių, o vėliau akivaizdžiai sustojome, nebesidalinome kamuoliu ir sulėtinome savo žaidimą, nors tai yra mūsų pagrindinis dalykas – traukti į greitą puolimą bei stengtis palaikyti aukštą tempą, – pradėjo E.Žukauskas. – Varžovai numušė mūsų ritmą, pataikė keletą metimų, atsigavo ir perėmė kontrolę.“
Toliau pralaimėjimo priežastis vardinęs buvęs „vilkų“ krepšininkas atskleidė, kas leido laimėti antrąjį ketvirtį ir kas sutrukdė solidžiau pasirodyti po ilgosios pertraukos.
„Turėjome savo žaidimo planą, kaip turime išnaudoti savo stiprybes ir dalintis kamuoliu, jog kiekvienas įsitrauktų. Gynyboje reikėjo būti aktyviems, išmušti varžovus iš jų pozicijų, nusiimti kamuolius ir traukti į priekį. Gavome tokių momentų antrajame kėlinyje, tuomet perėmėme iniciatyvą, pataikėme metimus ir natūraliai pabėgome.
Tačiau antrojoje pusėje vaizdas pasikeitė – priešininkai pataikė metimus, todėl automatiškai mums nesigavo savo stiliumi bėgti į priekį ir jie perėmė rungtynių kontrolę. Neturėjome ką pastatyti prieš“, – sakė radviliškietis.
Aptaręs rungtynes, E.Žukauskas atsigręžė į praėjusią darbovietę bei pasidalino emocijomis bent trumpam grįžus į Lietuvos sostinę.
„Malonu, mačiau tuos pačius veidus, tuos pačius lietuvius, palaidėme replikų į viena ir į kitą pusę. Smagu sugrįžti, sužaisti rungtynes. Aišku, nuotaikos dabar nekokios, bet pasimatyti su senais veidais tikrai faina“, – džiaugėsi 2022 m. su nacionaline rinktine Europos čempionate dalyvavęs puolėjas.
„Dolomiti Energia“ po šio pralaimėjimo Europos taurės A grupėje krito iki aštuntos pozicijos, o toliau stebinantys „Wolves“ dabar yra ketvirti.
Verta paminėti, jog po vieno iš keturių savo tritaškių, E.Žukauskas atsisuko į vietinius sirgalius ir švęsdamas pradėjo demonstruoti raumenis.
Ar pats krepšininkas jautė papildomą užsidegimą pasirodyti prieš buvusius kolegas bei lietuvišką auditoriją?
„Nesakyčiau, kad buvo kažkas labai smarkaus. Aišku, norisi, juk žaidi prieš savo buvusią komandą, dvejus metus praleidai, matai tuos pačius veidus. Yra kažkiek ekstra prieskonio, bet ar veikia tai, nežinau. Tiesiog pajutau metimą, rungtynės ėjo mano ritmu ir užsikūriau. Normalios emocijos“, – atsakė vasarą „Dolomiti Energia“ papildęs 201 cm ūgio žaidėjas.
E.Žukauskas taip pat pasisakė apie nenumaldomai artėjantį Vilniaus derbį tarp „Wolves“ bei „Ryto“, kuris jau šį sekmadienį mūsų šalies krepšinio sceną nudažys ryškiausiomis spalvomis.
„Spėti – nespėsiu, – kukliu pranašu panoro išlikti E.Žukauskas. – „Vilkai“ dabar tikrai geroje formoje, Europos taurėje penkios pergalės iš eilės... Nežinau, „Rytas“ irgi gerai atrodo. Tikiuosi, kad rungtynės vyks taškas į tašką.“
Susitikimo dieną Lietuvos krepšinio federacija paskelbė dvyliktuką krepšininkų, ginsiančių šalies garbę atrankoje į ateinančiais metais vyksiančias Senojo žemyno pirmenybes. Naujojo stratego Rimo Kurtinaičio ekipa lapkričio 21 d. (išvykoje) bei 24 d. (namuose) susitiks su Šiaurės Makedonija.
Nors E.Žukauskas prieš dvejus metus jau padėjo šalies reprezentacinei komandai atrankoje į pasaulio čempionatą ir kovojo praėjusiose Europos žaidynėse, šį kartą apie pakvietimą jis net negalvojo.
„Ne, nebuvau, net nesitikėjau (juokiasi), – į klausimą, ar nenustebo negavęs trenerio skambučio, atsakė krepšininkas. – Normalu, surinko neblogą sudėtį, mačiau geras pavardes. Manau, kad tikrai stipri komanda, kuri pasirodys gerai.“
Sekantį kartą E.Žukauskas su „vilkais“ Europos taurėje susitiks sausio 28 d. Trento mieste.
– 21 taškas ir tiek pat naudingumo balų – kas lėmė tokį solidų pasirodymą?, – žurnalistai paklausė E.Žukausko.
– Tiesiog norėjau padėti savo komandai laimėti, šis taškas tikrai būtų buvęs svarbus turnyrinėje lentelėje. Gaila, kad nepasiėmėme pergales, bet dabar reikia žiūrėti į priekį.
– Vasarą persikėlėte i į komandą, kuri žaidžia itin greitą krepšinį. Kaip sekasi priprasti naujoje aplinkoje?
– Sistema nauja, Lietuvoje retai kas taip žaidžia. Dar nesu įpratęs, bet stengiuosi, bandau surasti savo vietą komandoje, kur atsidurti reikiamu momentu, atrasti pozicijas, kaip įsilieti, būti sistemoje ir padėti siekti pergalių.
– Kalbant apie persikėlimą, ar buvo pokalbių bei šansų likti „vilkų“ gretose?
– Ne, nebuvo.
– Vietinėse pirmenybėse per 7 susitikimus dar esate nenugalėti, tuo tarpu Europos taurėje išvykoje laimėjote vos kartą iš penkių bandymų. Atrodo, kad už Italijos ribų susiduriate su pralaimėjimus nešančiomis problemomis. Kaip paaiškintumėte šį fenomeną?
– Apart tų rungtynių Stambule, kur nuo „Bešiktaš“ gavome į vienus vartus – nepasakyčiau. Prieš porą savaičių žaidėme Vokietijoje, po dviejų kėlinių turėjome nedidelę persvarą, nedidelę, bet persvarą. Nėra taip, kad mes išvykose žaistume blogai, tiesiog pralaimime atkarpėlę po atkarpėlės, paleidžiame iniciatyvą ir nors susitikimų gale skirtumas būna keli taškai, keturi, penki, šeši taškeliai, vis pritrūksta, nesugebame užbaigti iki galo. Reikės kažkaip išgyventi, žiūrėsime vaizdo medžiagą, kas mums trukdo tai padaryti. Stengiamės, vis tiek reikia ir išvykoje pergalių pasiimti.
– Pačioje sezono pradžioje patyrėte čiurnos traumą, bet ji greit išgijo, o dabar demonstruojate itin gerą formą – pastarosiose penkiose rungtynėse renkate po 14,6 taško. Kaip jaučiatės šioje sezono stadijoje, ar esate patenkintas savo pasirodymais?
– Tiesiai šviesiai tariant, sezono pradžia buvo nekokia, traumelė po traumelės. Dabar jau yra ketvirta savaitė, kai grįžau į normalų ritmą, vis dar nesu ten, kur norėčiau, bet manau, kad trūksta nedaug ir su laiku tikiuosi pasiekti savo optimalią formą.
– Per savo dvejus sezonus „Wolves“ išgyvenote daug Vilniaus derbių. Kokių turite patarimų komandos naujokams prieš vieną aršiausių sezono dvikovų?
– Gal patarimų nedalinsiu, nes jie dabar ir taip gerai žaidžia, atrado savo ritmą, pradeda suprasti save. Startavo gal nelabai gerai, bet dabar tikrai atsigauna. Manau, kad jie tikrai žino, kaip žaisti ir suras tinkamą taktiką.
