Po pralaimėjimo kaunietis išskyrė sunkią bei intensyvią kovą vykusią aikštėje, paminėjo prastą savo komandos puolimą bei kalbėjo apie sunkumus, su kuriais „Monaco“ susidūrė dėl dvigubos savaitės.
„Kaip ir prieš rungtynes sakiau, kad laukia intensyvi kova, to ir sulaukėme. Pradžioje dėl kelionių buvo kiek sunku įsibėgėti, bet antrojoje pusėje atrodėme solidžiau. Manau, kad mūsų gynyba vėl buvo aukščiausios klasės.
Tiesa, šiandien sunkiau sekėsi puolime, bet galiausiai nugalėtoją lėmė paskutinės atakos. Todėl galime kaltinti tik save, bet žinojome, kad tokios rungtynės ir bus. Antrosios savaitės rungtynės, vėl atidavėme visus savo resursus“, – sakė vidurio puolėjas.
„Žalgiris“ savo įspūdingame sezono starte, kuriame po septynių rungtynių yra vienvaldžiai Eurolygos lyderiai su šešiomis pergalėmis ryškiai išsiskiria savo fiziškumu.
Paklaustas, kaip žalgiriečių fiziškumas atrodo palyginus su kitomis lygos komandomis, aukštaūgis atsakė, kad negali lyginti, kol nėra sužaidęs su visais klubais, bet išskyrė aiškų komandos braižą bei puikų Andrea Trinchieri darbą.
„Sužaidėme tik 7 rungtynes, nesusitikome net su puse Eurolygos komandų. Todėl negaliu per daug lyginti su kitais. Bet jie turi aiškų braižą, trenerio strategiją, kaip jie nori žaisti, tai yra akivaizdu. Tai kol kas atrodo tikrai rimtai. Tiktai galima jais pasidžiaugti, jie pasiekė pelnytą pergalę“, – teigė 32-ejų Lietuvos vyrų rinktinės senbuvis.
– Kuo „Žalgiris“ jus stebina lyginant su praėjusiu sezonu? – žurnalistai paklausė D.Motiejūno.
– Nestebina, antri metai su tokiu strategu, kaip A.Trinchieri. Aš jau tuo įsitikinau per savo karjerą. Turėjau daug trenerių, kiekvienam atėjus reikia duoti laiko, kad jis priprastų prie žaidėjų, o žaidėjai prie jo.
Taip pat tam, kad treneris pradėtų matyti ko galima iš komandos reikalauti, kaip įtraukti kiekvieną žaidėją į savo sistemą. Labai dažnai būna, kad pakeitus trenerį pirmosios emocijos labai stipriai pakyla, bet vėliau taip pat ir nuslūgsta.
Norint gero galutinio rezultato reikia nuoseklumo, sistemos ir darbo. Tai ir įvyko. Gal praėjusio sezono pabaiga „Žalgiriui“ ir nebuvo sėkminga, bet šiais metais jie nuo pat pradžių žaidžia aukščiausiu lygiu. Smagu žiūrėti, kai komanda žaidžia taip.
– Jordanas Loydas šiandien buvo ryškiausias komandos žaidėjas, vos nenužudęs „Žalgirio“. Kaip atrodo jo įsibėgėjimas po etapo Tel Avivo „Maccabi“?
– Žingsnis po žingsnio. Kad ir palaikėme su juo kontaktą per atstumą, vis tiek kartu praleidome dvejus metus, iškovojome ir titulų. Bet vis dėlto atvažiavus į komandą įsilieti, nebūnant pasiruošime sezonui, nėra lengva.
Nesvarbu, kad taktikos tos pačios, bet prabuvus su kitais žmonėmis vėl reikia atkurti ryšį. Krepšinis yra gražus, bet jame yra ir tiek mažų detalių, kurių paprasto žmogaus akis nemato. Ryšys tarp žaidėjų irgi yra labai svarbus.
– Sezono pradžioje matome nemažai „Monaco“ žaidimo su dviem vidurio puolėjais, jums užimant sunkiojo krašto poziciją. Ką šiandien „Žalgiris“ darė tokio, kas neleido jums susikurti pranašumų žaidžiant tokiais penketais?
– Sunku pasakyti. Galbūt tai, kad keitėsi gynyboje. Tiek praėjusiose, tiek šiose rungtynėse treneris akcentavo, jog mūsų žaidimas pasidarė vienpusiškas ir žaidžiame tik izoliacijose bei vienas prieš vieną. Jis reikalauja įvairovės.
Vis dėlto, kai vyksta žaidimas, tą padaryti nėra lengva. Stengiamės žaisti pagal savo stipriąsias puses ir kai kuriose rungtynėse mane išnaudoja labiau, kitose mažiau. Mes tarpusavyje kalbamės ir viską išsispręsime, niekas iš to tragedijos nedaro.
– Treneris Saša Obradovičius ne kartą sakė, kad Mike'as Jamesas po traumos vis dar nėra geriausios formos. Ar sutinkate su treneriu ir kaip vertinate jo žaidimą?
– Aš apskritai džiaugiuosi, kad jis žaidžia. Mike'as grįžo anksčiau nei turėjo grįžti. Visi žino kokios lygio žaidėjas jis yra ir klausimas yra tiktai kada jis bus aukščiausioje savo formoje. Natūralu, kad atsiranda duobelė po tokios traumos.
