Kauno „Žalgiris“ (5/1) 86:84 po pergalingo Bryanto Dunstono metimo pavogė pergalę iš „Crvena zvezda“ krepšininkų ir taip iškovojo ketvirtąją pergalę Eurolygoje paeiliui.
D.Sirvydis džiaugėsi, kad toks rungtynių momentas pagaliau įvyko jo komandoje.
„Tuo metu tiek mūsų, tiek žiūrovų žvilgsnis ir mintys sustingo. Įspūdinga. Pirmą kartą mano komanda įmetė gamewinnerį (pergalingą metimą – red.). Labai geras jausmas“, – paskutinį epizodą aiškino 24-erių krepšininkas.
Mače prieš „Crvena zvezda“ D.Sirvydis per 24 minutes aikštelėje buvo rezultatyviausias žalgirietis. Krepšininkas sumetė 17 taškų (2/3 dvit., 3/6 trit., 4/4 baud.), atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir sukaupė 16 naudingumo balų.
Tai – pakartotas D.Sirvydžio rezultatyvumo rekordas Eurolygoje, o pagal naudingumo balus – tai geriausias mačas vilniečio karjeroje geriausiame Senojo žemyno klubinio krepšinio turnyre.
„Šiandien jaučiausi gerai. Praeitos kelios rungtynės nebuvo tokios geros, kokių iš savęs tikiuosi. Stengiuosi tą pamiršti ir eiti su gera energija, geru kontaktu bei gerais sprendimais į aikštelę“, – svarstė D.Sirvydis.
„Žalgirio“ taikliarankis pridūrė, kad jo geram pasirodymui ir tokiam sezono startui įtakos turėjo ir vidinė motyvacija.
„Galbūt turiu savyje pykčio, dažnai mane laiko už jauną žaidėją, galbūt negaliu padaryti kažko. Čia yra mano vidinė motyvacija – bandau įrodyti, kad esu lygiavertis žaidėjas toks, kokie yra visi. Net nekalbu apie šią komandą, taip buvo visą mano karjerą. Treneris manimi pasitiki, leidžia suklysti“, – tvirtino D.Sirvydis.
– Keturios pergalės iš eilės. Ar galėjai patikėti, kad šitaip prasidės Eurolygos sezonas?
– Ne. Tikriausiai, kad apie tai išvis negalvojame. Dabar irgi nereikia labai džiaugtis. Aišku, kol neišėjome iš rūbinės – pasidžiaugsime, bet išeiname ir viskas. Dabar yra sezono pradžia, poryt vėl rungtynės ir laiko daug džiaugtis nėra.
– Trečio kėlinio pradžia „Žalgiriui“ nebuvo itin sėkminga. Kas tuomet nepavyko ir ką pakeitė „Crvena zvezda“?
– Taip būna visąlai, kai viena komanda sužaidžia gerą pirmą pusę. Kita komanda po ilgosios pertraukos sureaguoja, įneša daugiau energijos, daugiau kontakto, teisėjai antros pusės pradžioje šiek tiek leido pasimušti. Svarbiausia, kad nepasimetėme ir pasiėmėme pergalę.
– Atrodo, kad esi žaidėjas, kuris gali mesti metimus po 5-6 pramestų bandymų, ir negalvoti apie tai. Kiek svarbus visgi pirmas metimas?
– Nežinau, šiandien irgi patį pirmą metimą pramečiau. Reikėtų atsiversti archyvus, kaip geriau pradėdavau rungtynes. Esu ne kartą minėjęs, kad tai – mano darbas, toks vaidmuo, treneris sako mesti, net kai nemetu kažkokioje abejotinoje situacijoje, man vis tiek sako mesti. Turiu žalią šviesą metimams. Vieną dieną gal prasčiau sekasi pataikyti, bet šį vakarą metimai sukrito.
– Atrodo, kad pas patį ypač šiose rungtynėse atsirado ir kūrybos elementas, kur pačiam teko kurti iš žaidimo du prieš du. Kiek tave skatina ne tik metiku, bet ir kūrėju kitiems?
– Šitą dalyką jau parodžiau praėjusį sezoną. Realiai, tai labiau išeina iš savęs, kad bandau įeiti į rungtynes. Matome, kad ne tik metimais galiu būti naudingas komandai. Kartais kamuolys būna, kad kamuolys nenueina iki manęs ir neturiu progų sužaisti su driblingu (kamuolio varymo – red.), tačiau šiandien atsirado tokių momentų. Jaučiuosi savimi, kai esu su kamuoliu. Tada atsiriša tiek metimai, tiek prasiveržimai.
– Šarūnas Jasikevičius po antradienio rungtynių minėjo, kad komandos puolimas dar gali eiti į priekį. Koks šio „Žalgirio“ puolime?
– Negaliu sakyti, kad beribis (šypsosi – red.), nes tobulėti dar turime daug kur tiek puolime, tiek gynyboje. Manau, kad potencialas yra labai didelis. Svarbiausiai, kad su kiekvienomis rungtynėmis mūsų forma tobulėtų.
– Matėme, kad „Crvena zvezda“ treneris rungtynių metu šėlo šalia šoninės linijos. Ar matei kažkokio pagrindo iš jų pusės pykti ant teisėjų? Ar nebuvo tokio momento, kad šį vakarą teisėjai paleido rungtynes?
– Nežinau. Kaip ir viskas gerai. Būna, kad ir teisėjai suklysta. Kuomet man sušvilpė pražangą prieš Nemanja Nedovičių, kur, mano nuomone, išvis net nebuvo kontakto. Tai yra normalu ir rungtynės buvo geros. Manau, kad teisėjai atliko neblogą darbą.
– Ar žaidėjai po Aleno Smailagičiaus prasiveržimo suprato tai, kodėl buvo tokia ilga pauzė rungtynėse? Ar neišmušė tai iš vėžių?
– Nežinau, ar išmušė. Tiek varžovams, tiek mums galiojo tas pats. Negalima šito sureikšminti. O kas ten buvo... jei neklystu, varžovai rašė protestą. Dėl kitų priežasčių neužtruktų taip ilgai.
– Antrajame kėlinyje išmaudei Luka Mitrovičių. Kiek tenka dirbti ant tokių „suktukų“?
– Jaučiau sugrįžęs į save, į savo tą sferą, kaip sakoma (šypsosi – red.). Galbūt pirmose rungtynėse šiek tiek trūko užtikrintumo veržiantis po krepšiu, bet kažkaip reikėjo persilaužti. Bandai, bandai ir šiandien buvo ta diena, kur neblogai jaučiausi ir stengiausi tai daryti.
– Kaip galėtum paaiškinti, kad per tokį trumpą laiką tapai vienu svarbiausių „Žalgirio“ žaidėjų?
– Galbūt turiu savyje pykčio, dažnai mane laiko už jauną žaidėją, galbūt negaliu padaryti kažko. Čia yra mano vidinė motyvacija – bandau įrodyti, kad esu lygiavertis žaidėjas toks, kokie yra visi. Net nekalbu apie šią komandą, taip buvo visą mano karjerą. Treneris manimi pasitiki, leidžia suklysti.
– Ar Andrea Trinchieri sugrįžimas kažkiek pakeitė komandos nuotaiką?
– Nelabai sureikšminame, bet, normalu. Nenuvertinant ir asistentų, visi dirba bendrą darbą ir gerai sustygavo komandą. Kiekviena komanda, kurioje iškrenta vyriausiasis treneris, ji kažkiek susilpnėja, bet džiaugiamės, kad jis grįžo.
– Kaip vyko pasiruošimas rungtynėms, kai nežinojote, ar A.Trinchieri vadovaus rungtynėms?
Ne, nebuvo. Manau, kad patys susipratome, jog nėra laiko juokauti su nė viena komanda. Ypač Eurolygoje. Visi buvome ypač susikoncentravę ir viską gerai įvykdėme.
