Krito ir ispaniškas, ir lenkiškas, o dabar ir turkiškas priešininkas – antradienį „Wolves“ savo aikštėje sumedžiojo Stambulo „Besiktas“ klubą, kurį įveikė 93:78 (20:26, 27:16, 31:14, 15:22).
Gerą sostinės klubo atkarą atspindi ir ne ką mažiau įspūdinga pergalė vietose čempionate: sekmadienį A.Magro kariauna taip pat susitvarkė su Kauno „Žalgirio“ iššūkiu.
Tarp vis labiau agresyvėjančių vilkų negalima nepastebėti ir spindinčių bei alkanų Mareko Blaževičiaus akių.
Slogiai sezoną pradėjęs 23-ejų aukštaūgis antradienį suspindo ryškiausiomis spalvomis ir sužaidė savo geriausias karjeros rungtynes Europos taurėje.
Vilnietis įmetė 16 taškų (5/6 dvit., 6/7 baud.), atkovojo 10 kamuolių ir surinko 27 naudingumo balus.
„Smagu turėti tokią pergalę, smagu, kad Europos taurėje pavyksta iškovoti trečiąją pergalę iš eilės. Kaip ir treneris minėjo, kad po „Žalgirio“ rungtynių turėjome palaikyti tą pačią energiją.
Aišku, turėjome tų pačių problemų, kaip ir tada – ketvirtajame kėlinyje pirmavome 20 taškų skirtumu ir iššvaistėme persvarą, yra ties kuo dirbti. Taip pat padarėme 18 klaidų, yra kur tobulėti“, – po mačo kalbėjo jis.
Pasibaigus rungtynėms aukštaūgis pasidalino atviru interviu apie nelengvą sezono startą, padarytas išvadas bei ateities iššūkius.
– Komanda vienu metu atsiliko 14 taškų skirtumu, bet surengė įspūdingą atkarpą. Kas tada pasikeitė? – buvo paklausta M.Blaževičiaus.
– Pirmajame kėlinyje praleidome lengvus tritaškius po mūsų nesusikalbėjimo, nevengėme ir keistų klaidų, kai kamuolys atsitrenkdavo į koją arba būdavo prastas perdavimas, aišku, ir kova dėl kamuolių.
Pirmajame kėlinyje jie atkovojo daugiau kamuolių nei per visas likusias rungtynes, tai šie faktoriai ir prisidėjo. Žinoma, energija. Antrajame kėlinyje susiėmėme ir matome rezultatą.
– Kokios sėkmingos „Wolves“ pergalių atkarpos priežastys?
– Kalbamės, keliame tas problemas. Esame suaugę vyrai ir norime, kad būtų gera situacija visiems, norime mėgautis krepšiniu. Nereikia, kad būtų per daug gerai, nereikia užsisvajoti, yra dalykų, kuriuos reiktų tobulinti, turime išlikti alkani.
– Ar galite palyginti psichologinę būseną dabar ir prieš šią sėkmingą atkarpą?
– Komandoje atsidaro daugiau atvirumo. Ypač tarp žaidėjų. Jei kažkas kažką ne taip darome, atvirai pasakome vienas kitam ir tai mums padeda. Išeiname į rungtynes labiau susikoncentravę, tai yra procesas. Sezonas yra ilgas, turime kur tobulėti.
– Tai buvo vienos iš geriausių karjeros rungtynių. Kaip jaučiatės?
– Savo rutinoje nieko per daug nekeičiau. Pirmadienį praleidau su draugu, kuris išlaikė medicinos egzaminą, gal tame yra paslaptis.
Smagu, toks pasirodymas duoda pasitikėjimo, bet reikia toliau dirbti, bus visokiausių rungtynių, tiesiog reikia toliau dirbti ir komandai laimėti.
– Kiek jums, kaip krepšininkui, reikėjo tokių rungtynių?
– Reikėjo. Neturėjau per daug pasitikėjimo, reikėjo, kad tos rungtynės ateitų, kad pajausčiau rungtynių ritmą tiek gynyboje, tiek puolime.
– Atrodo, kad treneris pradeda jus labiau išnaudoti puolime. Ar turėjote pokalbį su juo apie tai?
– Bendravome su treneriu prieš rungtynes su Utena. Buvau nuėjęs pakalbėti, paklausęs, kaip galiu komandai labiau padėti. Turėjome pokalbį ne tik apie krepšinį, bet ir apie gyvenimą, nuo tos akimirkos, atrodo, nukrito akmuo nuo širdies ir viskas yra lengviau.
– Kiek prie dabartinio komandos kovingumo prisidėjo sunkus sezono startas. Galbūt reikėjo pažiūrėti į veidrodį?
– Teisingai pastebėjote. Buvo tas pasižiūrėjimas į veidrodį, ypač po rungtynių su Klaipėda. Pats taip pat žiūrėjau savo rungtynes, tai nebuvo panašu į tą žaidėją, kuris buvo anksčiau. Reikėjo kažką keisti, tikėkimės, kad pavyks tą tobulinti ir eiti į priekį.
– Kas svarbiausia, norint išlikti šiame sėkmės kelyje?
– Dabar laukia artimiausios rungtynės prieš Šiaulius. Šiauliai paskutinėse rungtynėse metė labai rimtą iššūkį „Rytui“, gera komanda puolime, treneris visada gerai paruošia komandą, tiesiog reikės gerbti varžovus.
– Antrajame kėlinyje, kai pelnėte taškus su pražanga, itin išreiškėte savo emocijas. Buvo prisikaupę?
– Nepasakyčiau. Žaidėme gerą atkarpą, norėjosi užvesti komandą, tai taip gavosi.
– Kaip galėtumėte paaiškinti savo sunkų sezono startą?
– Nėra lengva. Praėjusiais metais teko žaisti ketvirtoje pozicijoje, šiemet tenka grįžti į penktą, kitoks vaidmuo. Šiek tiek prireikė laiko, manau, kad to laiko reikės dar daugiau, nes kiekvienose rungtynėse yra vis kitos situacijos. Reikia dirbti.
– Artėja rinktinės langas. Galbūt sulaukėte Rimo Kurtinaičio skambučio?
– Ne, dar neturėjau jokio ryšio kol kas.
