Po pergalės vienas vyriausių Eurolygos žaidėjų pagyrė visus savo komandos žaidėjus bei paminėjo, „Žalgirio“ laiku ketvirtajame kėlinyje surengtą lemiamą spurtą.
„Puiki pergalė komandai, visi prisidėjo prie jos. Supratome, kad turėsime pakilti į lemiamą šturmą, kad laimėtume, o galiausiai tą ir padarėme,“ – sakė B.Dunstonas.
Paklaustas kokie jausmai apėmė iškovojus pergalę tokiu būdu, vidurio puolėjas išskyrė komandos nenorą žaisti pratęsimo, kuomet jau už poros dienų laukia antrosios dvigubos Eurolygos savaitės rungtynės prieš varžovus iš Monako.
„Tai buvo įspūdinga! Tai buvo labai svarbu, nes nenorėjau žaisti papildomų penkių minučių pratęsime, kai mūsų laukia antros Eurolygos rungtynės. Dabar koncentruojamės į jas,“ – kalbėjo 38-erių veteranas.
– Ar paskutinė ataka įvyko taip, kaip buvo planuota? – žurnalistai paklausė B.Dunstono.
– Ją parošėme taip, kad metimą išmestų bet kas, kas tuo metu bus laisvas. Edgaras Ulanovas atliko puikų perdavimą, aš buvau nedengiamas ir pataikiau metimą. Dovis (Giedraitis) ir Sylvainas (Francisco) pastatė puikias užtvaras ir tai leido atsilaisvinti.
– Kiek tikslus buvo E.Ulanovo perdavimas?
– Tai buvo puiku. Jo perdavimas vertas daugiau aplodismentų nei mano metimas.
– Kai išleidote metimą, ar jautėte, kad jis bus tikslus?
– Ne (juokiasi). Maniau, kad jis bus per stiprus, bet jis įkrito. Tai toks metimas, kokius metu gana dažnai, todėl pasitikėjau savimi.
– Ar tai pirmas pergalingas metimas su sirena per jūsų ilgą karjerą?
– Turbūt, manau, kad taip. Jei esu kada nors tai padaręs, aš to nepamenu. Esu tokių metimų įmetęs koledže, bet tai buvo prieš beveik 20 metų (juokiasi).
– Ar iš kart jautėte, kad metimą atlikote laiku?
– Taip, nes sirena nuskambėjo jau kai kamuolys krito į krepšį. Todėl nebuvau sunerimęs dėl peržiūros.
– „Žalgirio“ sezono pradžia ypatinga: įspūdingas sugrįžimas Milane, dviguba savaitė Italijoje, dabar šios rungtynės. Kaip galėtumėte apibūdinti tokį komandos startą?
– Viskas klostosi labai gerai. Mes tampame vis geresni kiekvienose rungtynėse, vis labiau jaučiame vienas kitą. Gynyboje atliekame puikų darbą ir tampame vis komandiškesni.
Treneris nuo pat sezono pradžios žinojo ko nori iš mūsų ir kol kas viskas einasi pagal planą. Dabar svarbiausia nesustoti tobulėti ir toliau dirbti taip, lyg būtume lentelės dugne.
– Tai turbūt vienas paskutinių sezonų jūsų karjeroje. Kiek daug jums reiškia tokie momentai, kaip šis pergalingas metimas?
– Jūs mane jau siunčiate į pensiją (juokiasi)? Man nerūpi ar tokius metimus pataikau aš, jeigu komanda iškovoja pergalę. Man svarbiau būti dalimi laiminčios kultūros, jausti malonumą ir būti su puikia grupe komandos draugų tiek aikštėje, tiek už jos ribų.
