Antradienio popietę oficialiai pranešta, kad L.Kleiza oficialiai užims Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vadovo pareigas.
Anksčiau L.Kleiza 2017-2020 m. darbavosi Vilniaus „Ryto“ administracijoje, kur užėmė sporto direktoriaus pareigas ir buvo vienas iš klubo akcininkų. 2022-2024 m. buvęs krepšininkas buvo LKF viceprezidentas, atsakingas už tarptautinį atstovavimą. Pastarąjį kartą buvęs krepšininkas Lietuvos rinktinėje žaidė 2013 m. Europos čempionate.
Į naują gyvenimo etapą pažvelgęs L.Kleiza atskleidė, kad neplanavo pradėti darbų Lietuvos rinktinėje, bet atskleidė, kad jo požiūri pakeitė tai, kad jo sūnus pradėjo lankyti krepšinį.
„Pasiūlymą turėjau ganėtinai seniai, aišku, buvo rinkimai ir grynai rinktinės vadovo pareigos nebuvo, kad jos mane labai domino, nenorėjau aš taip dalyvauti krepšinyje, bet įsisukus diskusijoms ir su mano sūnaus pradėjimu lankyti krepšinį, man iš arčiau susipažindinant su krepšinio mokyklomis, sunkiai dirbančiais treneriais, jų problemomis...
Atsirado noras prisidėti prie Lietuvos krepšinio krepšinio. Kodėl mano sprendimas taip ilgai užtruko – didžiausia dalis buvo jaunimo programos, ką mes galime ten nuveikti, kuo galime padėti visoms mokykloms. Tikrai neateiname nieko griauti, bet, žinote, krepšinis man suteikė įspūdingą gyvenimą. Mūsų krepšinį reikia saugoti, mylėti. Svarbiausiai turėti autonomiją ir priimti sprendimus.
Vyrų rinktinė yra it vyšnia ant torto – aš esu jungiamoji dalis tarp trenerio, tarp žaidėjų. Didžiausias dėmesys – kaip padėti treneriui, žaidėjams, nes bendras tikslas lieka laimėti. Požiūris niekada nepasikeitė. Lietuvos rinktinėje turi žaisti geriausi žaidėjai, kuriuos turime. Mes esame pergalių bade – nuo to nereikia slėptis. Tai yra tiesa. Ateina žmonės su geriausiomis intencijomis ir jokiais kitais interesais. Tik su tuo, kad bandyti kažką pakeisti. Manau, kad laukia daug sunkaus darbo“, – sakė naujasis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės programos vadovas L.Kleiza.
Spaudos konferencijos metu L.Kleiza taip pat patvirtino, kad Rimo Kurtinaičio asistentais dirbs Tomas Pačėsas ir Mantas Šernius.
39-erių buvęs krepšininkas ir naują gyvenimo etapą pradėjęs kaunietis pažvelgė į viešas diskusijas apie tai, kad T.Pačėsas septynerius metus nedirba krepšinio treneriu.
„Štabo formavimas visiems sukėlė labai daug klausimų, – pradėjo L.Kleiza. – Taip, mes turėjome daug diskusijų kartu. Viena iš Rimo atėjimo sąlygų – Tomas Pačėsas trenerių štabe. Mes tai pilnai palaikome. Neturiu abejonių dėl Tomo, kaip trenerio, kompetencijos. Esu net prieš jį žaidęs prieš jį. Kaip trenerį ir žmogų Tomą gerai pažįstu.
Visi girdėjome daug istorijų, kai Tomas buvo vyriausiasis treneris. Viena iš pagrindinių trenerio (misijų – red.) – kaip motyvuoti žaidėjus, kaip rasti bendrą kalbą. Tomas dėl to turi daug istorijų, nes jis su visais surasdavo skirtingą kalbą, bet jis ateina puikiai žinodamas savo rolę.
Jis nėra pagrindinis treneris, tai nėra Tomo Pačėso šou. Jis ateina padėti Rimui ir prisidėti prie Lietuvos rinktinės pergalių. Štabas buvo pasirinktas mažesnis pirmam langui. Dar buvo pora variantų, kurie neatvyko dėl to, nes turėjo asmeninių priežasčių. Patekus į Europos čempionatą štabas bus didesnis ir platesnis.
Pilnai palaikau pagrindinio trenerio pasirinkimą, einant į tokį spaudimą ir norint turėti žmogų, kuriuo pilnai pasitiki. Pamirškime visas senas istorijas, kad žaidėjai bijo krūvių ir taip toliau. Visi puikiai supranta, kiek reikia žaidėjams duoti pailsėti, visi nori pasiekti tik pergales. Aišku, iš žaidėjų visąlaik norisi išgauti maksimumą, kurio mums nepavyksta išgauti paskutinius devynerius metus.
Manau, kad daug kas priklausys ir nuo pačių žaidėjų, bet tai, jog bus didelis griežtumas – tai nėra visiška tiesa. Visi supranta, kas yra Lietuvos rinktinė ir ką reiškia joje būti. Treneriai tą irgi supranta. Rinktinė nėra klubas ir su ja nedirbi visus metus iš eilės, kurioje atsitinka begalė dalykų. Aš visada sakiau – Lietuvos rinktinė nėra vaikų darželis. Visi turi atvažiuoti ir turi atvažiuoti nusiteikę būti tik su vienu tikslu: kaip laimėti.“
– Ar buvote susitikęs su Rimu Kurtinaičiu?
– Buvome susitikę su Rimu Belgijoje. Jį pažįstu seniai, nuo pat vaikystės. Mes turime puikų santykį. Kas susiję su rinktine – dabar yra langai. Tolimesnę rinktinės strategiją dėlioti yra sunku, tad dabar didžiausias dėmesys yra artėjančiam langui, kad patektume į Europos čempionatą.
Rimas yra nusiteikęs pozityviai. Reikia suprasti ir jį prisiimti tokią atsakomybę ir didelį iššūkį... jam reikia daug pagalbos. Buvo pasigirdę, kad žaidėjai Rimo treniruojamoje rinktinėje gal nežais. Čia nieko panašaus nėra. Kiek teko bendrauti su žaidėjais – visi pozityviai nusiteikę. Kol kas viskas einasi gerai. Kalbos yra kalbos. Prasidės rungtynės, viską pamatysime.
– Ar „Žalgiris“ artėjančiam langui išleis Luką Lekavičių?
– Mano ir „Žalgirio“ santykiai yra pozityvūs. Mes suprantame „Žalgirį“, o jie supranta mus. Manau, kad mes tikrai rasime kompromisą. Žinome jų sunkų Eurolygos tvarkaraštį. Dėl to neprašome iš jų keturių-penkių žaidėjų ir neverkiame, jei jie to neduoda. Negali būti interesų dėl to, kas yra susiję su Lietuvos rinktine. Visų tikslas yra toks, kad Lietuvos rinktinei ir Lietuvos krepšiniui būtų geriau. Lygiai toks pats yra ir „Žalgirio“ tikslas.
Bandome viską derinti. Manau, kad labai realus variantas. Kol kas viskas labai pozityvu. Žinote, kaip viskas vyksta – traumos, ligos, kaip viskas greitai keičiasi, išvažiuoja žaidėjai... bus įdomu, ką Eurolygos komandos duos makedonams duos. Galėsime imti pavyzdį iš jų (šypsosi – red.).
– Ar septynerius metus treneriu nedirbęs Tomas Pačėsas yra vienas geriausių trenerių Lietuvoje?
– Manau, kad yra teisinga pagrindiniam treneriui duoti sprendimą, kur jis gali turėti savo žmogų šalia, kuriuo jis pasitiki ir su juo tikrai pasieks tikslą. Be to, noriu pasistaisyti, jog Lietuvos rinktinėje turi žaisti ne tik geriausi, bet ir tinkamiausi žaidėjai tai komandai.
Visų pirma – tai yra Rimo šou. Rinktinė važiuos tiek, kiek važiuos Rimas. Mes galime prisodinti dešimt asistentų, bet jei jie neturės susidirbimo, nebus pažįstami... tai buvo vienas iš didesnių galvosūkių, nes atrankos langai – ypač specifinis dalykas. Tu atvažiuoji pirmadienį, turi porą treniruočių ir turi žaisti rungtynes. Dėl to buvo pasirinktas optimalus, mažas variantas, su kuriuo treneriai galvoja, kad jiems bus geriau.
Visi supranta, kad kai ateis vasara, reikės didesnio ir platesnio trenerių štabo, o tam Rimas yra tikrai pasiryžęs. Štabas bus tikrai praplėstas.
– Kiek pats prisidėjote prie to, kad Rimo Kurtinaičio paskyrimo?
– Manau, kad Rimas nusipelnė būti Lietuvos rinktinės treneriu. Nėra jokių klausimų. Šitame procese aš nedalyvavau. Tai buvo LKF sprendimas. Manau, kad šiuo laiku Rimas yra tinkamas treneris. Jo laukia begalinis iššūkis.
– Kaip vyksta rinktinės vadovo dienotvarkė?
– Man pačiam ir visiems rinktinės vadovo pareigos yra naujovė. Tai žiūrėjimas, bandymas. Dabar yra bendravimas su treneriais, su kuriais mes turime gerą santykį. Didžiausias dėmesys yra pirmajam langui. Kol kas į ateitį galvoti yra žiauriai sunku.
Kuo aš dar norėčiau prisidėti – viskas, kas yra susiję su mūsų jaunimo krepšiniu. Darbas Lietuvos rinktinėje yra per langus, vasara. Tai nėra darbas, kur turi dirbti nuo ryto iki vakaro. Rezultatas yra greitas ir aiškus. Visa jaunimo programa... ten yra labai daug iššūkių ir man asmeniškai labai įdomu.
– JAV rinktinėje Grantas Hillas užima vadovo pareigas, kuris taip pat užsiima ir žaidėjų pasirinkimu. Ar turėsite įtaką sudarinėjant rinktinės kandidatų sąrašą?
– Turėjome diskusiją. Manau, kad dabar kiekvienas turėsime įtaką, bet pagrindinis ir paskutinis žodis eis vyr. treneriui. Manau, kad kol kas tai yra komandinis darbas. Nepamirškime, kad rinktinė nėra klubas – mes negalime nueiti ir nusipirkti žaidėjų. Nėra didelių netikėtumų, siurprizų, su kuriais žaidėjais tu norėsi, ar galėsi žaisti. Tai daugmaž yra visiems žinoma. Didžiausias klausimas – kaip iš žaidėjų išgauti daugiau nei prieš tai buvę treneriai tai išgavo. Visi stengėsi, visi darė, bet kažko mums visiems trūksta. Viskas prasideda nuo žaidėjų ir jų požiūrio.
– Ar turėjote pokalbį su Matu Buzeliu, kuris anksčiau buvo išreiškęs poziciją, kad jis atstovaus Lietuvai 2025 m. Europos čempionate?
– Su Matu aš kol kas tiesioginio pokalbio neturėjau, bet bendravau su jo tėvais. Kas man labiausiai patiko – pas jį yra teisingiausias požiūris. Nesvarbu tai, kas treniruos rinktinę, Matas žais už Lietuvą. Jeigu mes galvojame, kad mes sau galime leisti pasirinkti: „Jei būtų tas, aš žaisčiau už rinktinę, jei bus tas, nežaisiu“... tai jau yra pralaimėtojo požiūris. Mes sau negalime leisti tuo metu.
Aš net neturiu abejonių, jeigu žaidėjai bus sveiki, jie atstovaus Lietuvai. Ateina kai kurių žaidėjų paskutiniai ir prieš paskutiniai metai, kur jie galės po savimi palikti kažkokią žymę ir suteikti įkvėpimą visam jaunimui.
– Ar nėra plano atjauninti rinktinės, žinant tai, kad jau buvo kalbama apie kartų kaitą?
– Dabar yra atrankos langas, o po to ateina Europos čempionatas, kita vasara kaip ir laisva... aš tikiu, kad rinktinė kažkiek atsijaunins ir dabar, bet tikslas yra pasiekti geriausius rezultatus.
Kai kur jauninti rinktinę yra sudėtingiau. Kartų kaita turi įvykti natūraliai. Tai nėra klubas – tau nėra prižadėta, kad turėsi žaidėją visą sezoną. Jaunoji karta pas mus auga, manau, kad įsilies. Stengsimės kaip daugiau įtraukti juos ir dabar.
Bus suteiktas šansas tiems žaidėjams, kurie „valdė“ rinktinę anksčiau. Koks jų tikslas, ką jie mano... ar jie nori užbaigti karjerą rinktinėje atidavę viską, ar jie turi kitų idėjų. Tikslas – Los Andželo olimpinės žaidynės. Kaip ir kiekvieno viso ciklo.
– Kodėl Lietuvos rinktinės štabe nebus Giedriaus Žibėno?
– Giedrius yra vienas perspektyviausių trenerių visoje Lietuvoje. Ta diskusija yra palikta vasarai. Dabar buvo pasirinktas štabas, su kuriuo Rimas yra pažįstamas ir jaučiasi patogiai. Čia nėra paslapties, kad Giedrius yra vienas iš pasirinkimų.
Bent lange – per mažai laiko trenerių komandai susidirbti. Vasaros metu ir štabai, ir treneriai, ypač tie, kurie vienas kito nepažįsta, jie susidirba.
Visi puikiai supranta, kad sprendimai bus kritikuojami, pralaimėjimo metu – ypač aštriai. Niekas neturi asmeninių sumetimų, visi stengiasi tam, kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau. Tuo pačiu niekas nebijo prisiimti atsakomybės.
