Sylvaino Francisco tempiamas „Žalgiris“ 85:82 (17:24, 14:25, 17:17, 37:16) po įspūdingos kovos patiesė Ettore Messinos auklėtinius. Tai buvo didžiausias žalgiriečių sugrįžimas klubo istorijoje. 2022 m. žalgiriečiai mače prieš Berlyno ALBA turėjo 20 taškų deficitą, bet po to grįžo į rungtynes ir šventė pergalę 88:81
Po mačo televiziniame interviu A.Trinchieri emocingai rinko žodžius.
Italas teigė, kad džiaugėsi savo auklėtinių pastangomis ketvirtajame kėlinyje, o sugrįžimą į mačą lėmė didelė auklėtinių energija.
„Beprotiškos rungtynės, neįtikėtina pabaiga. Mes buvome blogi tris kėlinius. Bandžiau ieškoti penkių žaidėjų, kurie galėtų žaisti solidžiai. Milano ekipa žaidė solidžiai tiek puolime, tiek gynyboje, kur jie išbalansavo mūsų puolimą. Mes nenorėjome ir nepadarėme pernelyg daug, kad tris kėlinius varžytumėmės.
Po to kažkas įvyko – mes susižaidėme, žaidėme su daug energijos, spaudėme varžovus per visą aikštelę, išmušėme varžovų kamuolius ir tikėjome pergale. Aš tiesiog tikėjau savo žaidėjais, o pergalė yra apdovanojimas. Neįtikėtinai svarbi pergalė išvykoje. Dviguba savaitė išvykoje ir dvi pergalės – aš tai pasiimsiu.
Pirmoje mačo dalyje man nepatiko mūsų kūno kalba. Niekam nepatinka žaisti blogai ir dėl blogų priežasčių būti pagrindinėmis „žvaigždėmis“. Mes sugebėjome išgyventi sudėtingą momentą, sugrįžome ir šventėme pergalę nerealiose rungtynėse“, – televiziniame interviu sakė A.Trinchieri.
Ketvirtajame kėlinyje užsikūręs Sylvainas Francisco, kuris ant parketo praleido 22 minutes, sumetė 17 taškų (2/3 dvit., 2/4 trit., 7/8 baud.), išprovokavo 8 varžovų pražangas, išskirstė 6 rezultatyvius perdavimus ir taip pat sukaupė 23 naudingumo balus.
S.Francisco televiziniame interviu taip pat atskleidė, kas lėmė jo universalų žaidimą ir pridūrė, kad dėl turimo skausmo jam net sunku šnekėti.
„Jaučiuosi puikiai, nes mes laimėjome. Aš tą pačią traumą turėjau jau Bolonijoje ir antrą mačo dalį žaidžiau su viena koja. Susižeidžiau tą pačią vietą ir patyriau tą pačią traumą, bet esu laimingas, kad iškovojome pergalę.
Galvoju, kad žaidžiau taip, kaip leido varžovai. Mano komandos draugai buvo laisvi, aš pro Milano žaidėjus veržiausi, sutraukdavau varžovų gynybą, buvau kantrus. Džiaugiuosi, kad įmetėme metimus, žaidėme kietai gynyboje ir šventėme pergalę. Tai yra neįtikėtina. Per savo skausmą net negaliu šnekėti (šypsosi – red.)“, – teigė prancūzas.
Kitą mačą Eurolygoje žalgiriečiai žais spalio 24 dieną, kuomet namuose priims Tel Avivo „Maccabi“ krepšininkus.
„Neįtikėtini sirgaliai, neįtikėtini sirgaliai. Kai mes turėjome daugiau nei 20 taškų deficitą: „Žalia balta“. Tai buvo tarsi ženklas. Negaliu komentuoti dviejų skirtingų rungtynių. Pirmieji trys kėliniai buvo labai blogi.
Puolimas, gynyba, koncentracija. Turiu atsiprašyti, kad negalėjau įtikinti komandos, kad vienos pergalės išvykoje neužteks. Turiu prisiimti atsakomybę, kad neparinkau tinkamų žodžių.
Pirmieji trys kėliniai buvo labai blogi. Pirmoje rungtynių pusėje turėjome labai blogą kūno kalbą. Tai yra mano kaltė, nepažiūrėjome vieni kitiems į akis.
Stengiamės kabintis į rungtynes trečiajame kėlinyje, bet tai buvo viena iš tų dienų, kai metimai tiesiog nekrito. Milanas labai gerai žaidė gynyboje, jie labai agresyvūs. Padariau klaidą, kai priėmiau sprendimą žaisti su vienu kamuolį gerai kontroliuoti galinčiu žaidėju.
Vis dėlto ketvirtajame kėlinyje radau penketą, kuris galėjo žaisti kartu, įžaidėme kamuolį, pradėjome patenkinti. Ketvirtąjį kėlinį laimėjome 37:16, net atsiliekant atsiliekant 23 taškais (treneris suklydo – 27). Aš tai pasiimu“ – pridūrė Kauno ekipos strategas.
– Atsilikote 27 taškų skirtumu. Tai buvo antras geriausias sugrįžimas Eurolygos istorijoje. Kaip tai atrodo jūsų akimis?
– Pirmiausia, noriu suprasti, kas nutiko per pirmuosius tris kėlinius. Noriu, kad žaidėjai žaistų stipriai, noriu įtikinti juos, kad jie gali žaisti dar geriau. Aš nežiūriu į skaičius.
Esu laimingas dėl komandos, dėl sirgalių. Gyvenu problemų sūkuryje, noriu, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų.
– Kodėl ekipa neatrado žaidimo per 30 žaidimo minučių?
– Negalėjome sustabdyti varžovų. Turėjome labai prastą energiją. Tiesiog buvome skysti. Bet dabar galime kalbėti apie dvi pergales Italijoje. Man tai patinka.
– Ar rungtynių metu jautėte, kad viskas jau išslydo iš jūsų rankų?
– Taip, bet aš nepasidaviau. Aš visiškai nebekontroliavau veiksmo. Žaidėjai net nežiūrėjo vienas į kitą. Suprantu, kad nė vienas nenori būti matomas dėl blogų priežasčių.
Mes kalbame apie sugrįžimą iš 27 taškų skirtumo. Išvykoje.
– Tai stebuklas?
– Ne, tai ne stebuklas. Tai tiesiog didis sugrįžimas.
– Ar esate patyręs kažką panašaus savo karjeroje?
– Ne. Vieną kartą buvau sugrįžęs iš 25 taškų deficito, bet tai turbūt buvo prieš 5 tūkst. metų. Tai buvo kažkokios rungtynės su jaunimu.
– Sylvainas Francisco kalbėjo, kad po traumos jis buvo pasiruošęs mesti baudos metimą, bet jūs jį pakeitėte Luku Lekavičiumi. Ką su juo kalbėjote tokioje situacijoje?
– Aš pasitikiu Luku. S.Francisco atidavė viską, jis paaukojo savo kūną. Jis buvo nuostabus, bet man yra mokama dėl sunkių sprendimų priėmimo. Žinojau, kad S.Francisco galėtų mesti metimą net su sulūžusia ranka, bet aš turėjau kitokį planą.
– Tyrone'as Walace'as vėl nebuvo įtrauktas į komandos sudėtį. Kokios to priežastys?
– Asmeninės priežastys.
– Ką Milano žmonės jums sakė po šių rungtynių?
– Kai kurie peikė, kai kurie sakė „bravo“. Žinote, turiu draugų, pažįstu daugelį žmonių, tai yra mano miestas ir mano komanda, kurią palaikau.
