Visgi sugrįžę į Lietuvą uteniškiai sugebėjo pergalingai startuoti „Betsafe-LKL“ pirmenybėse. Jie išvykoje 78:74 po atkaklios kovos palaužė Kėdainių „Nevėžį-Optibet“.
Ketvirtajame kėlinyje likus kelioms minutėms komandas skyrė tik taškas (66:65), tačiau tuomet dviem tritaškiais paeiliui savo komandą truktelėjo Gediminas Orelikas. Nors kėdainiečiai dar sugebėjo priartėti iki 2 taškų, pergalę įtvirtino Karolio Lukošiūno baudų metimai.
Vienu skambiausių vasaros perėjimų tapęs G. Orelikas kartu su Dominicu Greenu buvo rezultatyviausi savo klube – abu pelnė po 16 taškų. Apie didžiulę 34-erių veterano svarbą indikuoja ir tai, jog būtent jis ant parketo praleido daugiausiai laiko – 30 minučių. Nepaisant to, jog dar neseniai gydėsi traumą, puolėjas dideliu krūviu nesiskundžia.
„Dabar viskas tiesiog praėjo, sugijo. Sveikatos tikrai yra, dėl to nėra abejonių, galėčiau ir dar daugiau žaisti (juokiasi). 30 minučių yra optimalu“, – portalui LKL.lt sakė G. Orelikas.
Pirmąją pergalę kišenėje turintys „Uniclub Bet – Juventus“ krepšininkai laiko atsipalaiduoti neturi. Atnaujintame Utenos daugiafunkciame sporto centre jie prisistatys namų publikai priimdami Lietuvos čempionus – Vilniaus „Rytą“.
Negana to, į tradiciškai vilniečiams nesvetingą Uteną sostinės ekipos atstovai atvyksta po to, kai patys titulo gynimo sezoną pradėjo netikėtu pralaimėjimu namuose Klaipėdos „Neptūnui“. G. Orelikas neabejoja, jog „Rytas“ žūtbūt norės atsitiesti šeštadienio susitikime.
„Jie atvažiuos su vienu tikslu – išspardyti mums užpakalius. Manau, mes tą irgi suprantame, žinome, kad jie pralošė ir atvažiuos su tam tikru pykčiu. Treneris Žibėnas juos bus gerai paruošęs. Bet kamuolys apvalus, darysime viską, kad pasiektume pergalę“, – tvirtino uteniškių lyderis.
Prieš Utenos ir Vilniaus klubų susidūrimą portalas LKL.lt pakalbino G.Oreliką.
– Atsidarėte pergalingai „Betsafe-LKL“ sezoną Kėdainiuose. Nebuvo lengva, reikėjo jūsų 16-os taškų ir kertinių metimų. Kaip pirmosios rungtynės praėjo jūsų akimis?
– Manau, kad geriau nei prieš tai buvusios rungtynės. Buvo daugiau geresnių dalykų, bet dar nemokame to išlaikyti. Būna, kad žaidžiame labai gerai, labai gerai dalinamės kamuoliu, bet ateina tokie momentai, kai pasimetame kažkur, nežinome, ką daryti, norime po vieną išspręsti viską. Bet čia, manau, laiko klausimas. Visa komanda nauja, ateis geresnio susižaidimo laikas. Matosi, kad vienas kito jutimas jau yra daug didesnis. Sunkiau buvo, kad ir aš negalėjau pasiruošimo metu žaisti daug rungtynių, reikėjo kitaip žaisti. Treneris tą irgi jau minėjo. Bet nieko, viskas po truputėlį. Svarbu, kad yra pergalė. Žaidėme iki pat paskutinių minučių, patys kalti, kad neišlaikome tos persvaros, kurią turime ir nepridedame savo žaidime dar truputėlį.
– Jums teko rungtyniauti net 30 minučių, kai dar neseniai buvote traumuotas ir neturėjote pilnaverčio pasiruošimo sezonui. Kaip sekasi iškart atlaikyti tokį krūvį?
– Gerai viskas. Vasarą buvo daug sportuota. Trauma buvo, bet kiekvieną dieną po dukart sportavome viršutinei kūno daliai. Paskui atėjo laikas, kai ir bėgioti galėjau, daug treniruočių. Dabar viskas tiesiog praėjo, sugijo. Sveikatos tikrai yra, dėl to nėra abejonių, galėčiau ir dar daugiau žaisti (juokiasi). 30 minučių yra optimalu.
– Sugrįžtant prie nesėkmės Čempionų lygos atrankoje, kurioje jums kliuvo nepalankūs burtai, ar jau pavyko šį pralaimėjimą morališkai suvirškinti ir dar rugsėjį nusiteikti, kad lieka tik vietinis frontas?
– Manau, kad pavyko. Lieka „Betsafe-LKL“, prasidės taurės grupių etapas, koncentruosimės į čia ir bandysime kuo aukštesnę vietą užimti. Gal tuomet kitais metais pavyks ir Utenai kažkuriame turnyre sudalyvauti.
– Jūsų komanda per mėnesį jau išgyveno labai nemažai. Šalia pralaimėjimų ikisezoniniuose mačuose, buvo ir žaidėjų traumų, Joe Chealey pakeitė Ianas Milleris. Kaip komandai sekasi psichologine prasme pereiti šį nelengvą pradžios ruožą?
– Esame suaugę vyrai, visi supranta tą situaciją, koks sudėtingas pasiruošimas buvo. Bet viskas gerai, kalbamės, dirbame, kiekvieną dieną bus vis geriau.
– Prieš sezoną daug kas kalbėjo, jog „Uniclub Bet – Juventus“ demonstruos gerą puolimą, tačiau klaustukų yra dėl gynybos. Ar turi ši komanda potencialo demonstruoti solidžią, bent vidutinę gynybą?
– Pamatysime paskui, dabar tik kelios rungtynės, prasidėjo sezonas. Dirbame, akcentuojame, stengsis visi, kurie yra komandoje, žaisti ne tik puolime, bet ir gynyboje. Krepšinis nesusideda tik iš puolimo. Manau, viskas bus gerai. Yra treneriai, kurie dėlioja tas sistemas ir mums belieka jas įgyvendinti. Jei žaisime pagal planą, kaip turi būti, tada viskas bus gerai.
– Treneris Buzas kol kas susilaukia skeptiškų vertinimų, kadangi neturi daug tokios patirties. Kokį įspūdį jums palieka šis treneris? Galbūt matydamas procesą iš vidaus esate ramus, jog trenerio idėjos veiks, tiesiog tam reikia laiko?
– Viskas su treneriu gerai. Tos kalbos būtų tokios pat, jei ateitų jaunas žaidėjas ir „Žalgirio“ ar „Ryto“ dublerių ir irgi kalbėtumėte, kad nėra patirties, gal negali žaisti. Svarbiausia yra komandai pasitikėti treneriu, daryti tai, ką jis nori. Paskui žiūrėsime – jei rezultatas bus, jis bus, o jei ne – žiūrėsime, toliau galės kalbėti. Kol kas viskas yra tikrai gerai. Treneris su protingomis mintimis ir protingas, kaip treneris. Daug mato, daug dirba, su asistentais ir naktimis daro skautingą, stengiasi žaidėjus kuo geriau paruošti rungtynėms.
– Kokios yra šio trenerio pagrindinės savybės, kur yra jo akcentai žaidime, kuriuos jis nori išgauti?
– Kaip ir visi treneriai – nori išgauti rezultatą. O jį reikia išgauti per žaidėjus. Bendravimas su žaidėjais, treniruočių akcentai, kaip ir pas visus trenerius. Skirtingi treneriai turi skirtingus braižus, taip pat ir mūsų treneris. Turi savo braižą, reikalauja iš žaidėjų ko jis nori, o žaidėjams belieka tai įgyvendinti.
– Komandoje be jūsų yra ir kitų ryškių snaiperių, kaip kad Karolis Lukošiūnas. Jam kol kas nesukrenta tolimi metimai, bet akivaizdu, jog jis rodo norą ir deda pastangas. Per savo karjerą taip pat esatę turėjęs panašių atkarpų, kuomet nesukrenta metimai. Kas labiausiai padeda tokiomis atkarpomis nepradėti abejoti savo metimu?
– Pasiruošimas, sezono pradžia... Vieniems sunkiau, kitiems lengviau. Karolis tikrai dirba, jis protingas vyras ir supranta, kad yra metikas. Ir mes, ir treneriai liepiame jam mesti, nes metimas yra jo pagrindinis arkliukas. Kad visi kalba – tegul kalba. Jis tikrai su tuo metimu sugrįš. Visi žino, kur jis žaidė ir kad ten buvo paimtas dėl savo metimo. Manau, kad čia tik laiko klausimas. Žmogus stengiasi, nori, dirba ir papildomai, tad viskas ateis su laiku.
– Šeštadienį pirmąsyk žaisite atnaujintoje Utenos arenoje ir savų sirgalių akivaizdoje priimsite „Rytą“. Iš azartinės pusės, tikriausiai smagu dar sezono pradžioje turėti tokį gerą iššūkį?
– Visą laiką smagu žaisti prieš „Rytą“, „Žalgirį“, prieš „Vilkus“. Praėjo vasara, atėjo sezonas, jau lauki rungtynių. Pirmos namų rungtynės ir iškart su „Rytu“, žiūrovams bus smagios ir geros rungtynės. Manau, daug jų ateis pažiūrėti į atnaujintą Utenos sporto centrą. Manau ir tikiuosi, kad laukia geros rungtynės.
– Galbūt jau pajautėte, kad maloniau rungtyniauti atnaujintoje salėje?
– Estetinis vaizdas, aišku, geresnis. Matėme salę tik porą kartų, bet darydamas treniruotę nežiūri į tą grožį aplinkui, žiūri į tai, ką tau reikia padaryti ir išmokti, klausai trenerio.
– „Rytas“ savo sezono atidarymo rungtynes namuose pralaimėjo „Neptūnui“. Kiek tai iškart daro šią komandą pavojingesnę, turint omenyje, jog pradėti titulo gynybą su 0–2 balansu turbūt skambėtų pavojaus varpai?
– Gal nebūtų pavojaus varpai, bet žinome „Rytą“, žinome trenerių štabą. Jie atvažiuos su vienu tikslu – išspardyti mums užpakalius. Manau, mes tą irgi suprantame, žinome, kad jie pralaimėjo ir atvažiuos su tam tikru pykčiu. Treneris Žibėnas juos bus gerai paruošęs. Bet kamuolys apvalus, darysime viską, kad pasiektume pergalę.
