M.Balčiūno konkurentas rinkimuose Robertas Javtokas po pralaimėjimo nedaugžodžiavo, bet paminėjo, kad jo nuomone Lietuvos krepšinio bendruomenė nenori pokyčių.
„Nežinau, turbūt žmonės nori to paties, kas buvo iki šiol ir nenori pokyčių. Viskas normalu, bendruomenė taip išsirinko ir galiu palinkėti tik sėkmės“, – sakė buvęs vyrų rinktinės kapitonas.
Paklaustas dėl galimo krepšinio bendruomenės skilimo, po rinkimų, kuriuose balsai pasiskirstė gana tolygiai (84 prieš 63), R.Javtokas atsakė, kad apie tai šiuo metu negalvoja bei išskyrė savo komandos pajėgumą.
„Dabar tai jau nebe mano reikalas. Turėjome daug idėjų, minčių. Buvau sutelkęs stiprią komandą, kuri norėjo prisidėti, bet matome, kad bendruomenei jos nereikia“, – kalbėjo antrą kartą rinkimuose dalyvavęs ir antrąkart pralaimėjęs R.Javtokas.
Tiesa, prieš trejus metus LKF vadovo rinkimuose varžėsi Vydas Gedvilas, R.Javtokas ir Ramūnas Butautas.
– Ar įsivaizduojate, kad būtų įmanoma dirbti kartu su šia valdžia Lietuvos krepšinio labui? – žurnalistai paklausė R.Javtoko.
– Ne. Manau, kad tiek aš, tiek jų komanda turime skirtingus požiūrius. Vis dėlto, tikrai linkiu jiems sėkmės ir tikiu, kad federacija rytoj niekur neišnyks ir atliks savo pareigas. Manau, kad šis balsavimas ir visos peripetijos, kurios šiandien įvyko, sujudins visus ir jie susivoks patys.
– Galbūt turite planų, kaip kitais būdais nenutolti nuo krepšinio?
– Kol kas nenoriu šia tema nieko kalbėti. Dabar važiuosiu namo.
– Matant rezultatus, ar visi, kurie buvo pažadėję, atidavė savo balsą jums?
– Ne, pagal skaičiavimus turėjome turėti daugumą. Aš manau, kad pats balsavimas šiandien parodo, kad daug kas bijo išreikšti savo balsą ir užsitraukti federacijos nepalankumą.
Visos lygos, išskyrus LKL, išreiškė savo palaikymą Mindaugui, kai apie tai net nebuvo diskutuojama. Šiandien turime tokią federaciją, bet kaip ir sakiau, tikiuosi, kad jie susikaups ir pradės dirbti geriau.
– Kaip įvertintumėte savo darbą ruošiantis šiems rinkimams?
– Pradėjome kiek per vėlai. Daugiau buvau apimtas pykčio, buvau motyvuotas kitų žmonių. Žinau, kad nusprendžiau eiti per vėlai. Tokiems rinkimams reikia ruoštis metus, ar pusę. Mes visą tai darėme per mėnesį ir manau, kad pasiekėme neblogą rezultatą.
– Ar manote, kad prezidentu tapus Mindaugui Balčiūnui Lietuvos krepšinis yra gerose rankose?
– Manau, kad jau daug kur kalbėjau, jog viską galimą padaryti kiek geriau. Tą ir norėjau sakyti ne nuo sofos, o ateiti ir realiai savo žodžiais ir darbais parodyti. Šiandien bendruomenė pasirinko Mindaugą, reiškiasi, jie juo pasitiki labiau.
– M.Balčiūno komunikacijoje ne kartą nuskambėjo tokios frazės, kaip „užsakyti straipsniai“. Kaip vertinate tokius jo žodžius?
– Kaip ir pačios federacijos darbą. Iš tiesų neturiu apie tai komentarų. Užsakyti straipsniai, mano darbas vadyboje, išmetimas iš „Žalgirio“... Daug ką galima įžvelgti iš jų pozicijos, bet gyvename toliau.
– Matant BasketNews ir Sienos atliktą tyrimą, ar matote kažkokią grėsmę Lietuvos krepšiniui, prie jo vairo stojus M.Balčiūnui?
– Tai yra viešųjų ir asmeninių interesų painiojimas. Vien ta situacija su IBU... Apsilankiau ne pas vieną narį ir mačiau visą išsiskyrimą su LSU, kaip atsirado visa jų programa. Tai yra žmogiškosios etiketo sąvybės. Ar tai kažkokie nusikaltimai? Jeigu niekas to netiria, vadinasi ne. Ne man tai reikia spręsti.
– Pats eilę metų atidavėte vyrų rinktinei, buvote jos kapitonas. Ar manote, kad rinkimų rezultatai gali turėti įtakos žaidėjų atsisakymams atvykti atstovauti rinktinei?
– Nenoriu spekuliuoti, bet nenorėčiau, kad taip įvyktų. Tai nėra situacija, kai mano draugai nežais rinktinėje, nes manęs neišrinko. Tai yra krepšinis, jis turi vienyti, o ne skaldyti. Kai visos lygos man sako, kad jos klesti, o pravažiavus pro mažesnes savivaldybes pamatai kiek yra problemų, atrodo keista sakyti, kad viskas yra gerai ir visur žydi gėlės.
– Ar bandytumėte trečią kartą siekti prezidento posto ir ką darytumėte kitaip nei pirmuosius du?
– Nieko nedaryčiau kitaip. Aš įsivaizduoju, kad norint pasikeitimų visi turi galutinai nusivilti, arba visuomenė turi pasikeisti. Aš manau, kad mūsų metodika veikianti tuose pačiuose rinkimuose ar krepšinio mokyklose yra įsisenėjusi ir daug kas nenori keistis, dirbti ir pasirenka sau komfortišką variantą.
– Ar būtumėte palaikęs viešo balsavimo įdėją?
– Žinoma. Nenoriu spekuliuoti koks būtų rezultatas, bet manau, kad jeigu mokykla, ar klubas bijo išreikšti savo nuomonę, apie kokią federaciją galime kalbėti. Aš įsivaizduoju, kad nesulaukus balso, tikslas turi būti per ketverius metus įrodyti, kad žmogus suklydo. Dabar matome, kad požiūris yra kitoks.
– Ką ketinate veikti dabar?
– Dabar olimpinio komiteto rinkimai, o paskui seimo, važiuosime toliau (juokiasi). Žinoma juokauju. Dabar norisi grįžti namo pas šeimą, galbūt į mišką pravėdinti galvą. Šis mėnuo buvo tikrai sunkus, daug dirbome, atidavėme jėgų, tad dabar reikia atiduoti duoklę šeimai.
