Spaudos konferencijoje „Wolves“ sporto direktorius Donatas Zavackas atskleidė, kad klubas ir A.Magro sudarė dvejų metų sutartį, o pats klubas tiki 41-erių italo perspektyvomis ir galimybėmis pasiekti aukštus rezultatus.
Pats A.Magro pastaruosius trejus metus iki persikėlimo į Vilnių darbavosi Brešos „Germani“, su kuria 2023 m. tapo Italijos taurės čempionu. Negana to, 2021–2022 m. A.Magro buvo pripažintas geriausiu Italijos pirmenybių treneriu.
Visgi italo Vilniuje laukia sudėtinga misija.
Tiesa, per pastaruosius dvejus metus tokių pasiekimų „Vilkams“ vietinėse pirmenybėse iškovoti nepavyko, o ir pernai Europos taurėje Vilniaus klubas liko be atkrintamųjų.
Ką apie tokius ambicingus, bet kartu teisingus tikslus galvoja „Wolves“ vairininkas A.Magro?
„Wolves“ – ambicingas klubas, kuris tikisi kovoti ir laimėti. Akivaizdu – tam aš čia ir esu. Mes su Donatu subūrėme gerą komandą, vasaros metu dirbome itin rimtai, o dabar dirbame aikštelėje: kasdien stengiamės tobulėti, bendraujame su trenerių štabu. Dabar galime turėti problemų su krūvių valdymu, bet sudėtis yra suburta, praėjusią savaitę pradėjome darbus, turėsime dar porą savaičių pasiruošimui.
Akivaizdu, kad sezonas nėra sprintas, tai – ilga distancija. Turėsime daug rungtynių, turėsime pakilimų ir nuosmukių, bet turime suprasti, kad turime būti stabilūs, suprasdami savo tikslus ir rimtai žiūrėdami į savo darbą. Kol kas man patinka tai, ką matau aikštelėje“, – svarstė italas.
Negana to, D.Zavackas spaudos konferencijoje teigė, kad A.Magro pasamdytas ir dėl to, jog įneštų savo kultūrą į „Wolves“ ekipą.
Kokia yra ta magiškoji italo kultūra, kurią jis sieks įgyvendinti Lietuvos sostinėje?
„Žinote, aš bandau padaryti taip, kad visi būtų tame pačiame puslapyje. Man labai rūpi žmonės. Būtent dėl to pasirašėme pirmiau gerus žmonės, o ne kažkokius ypatingus žaidėjus. Dienos pabaigoje – tai kelionė, kurioje norime būti kartu, norime mėgautis ja, norime kelionės metu būti reiklūs.
Žinote, galiausiai mūsų darbe mus vertina pagal tai rezultatus. Pergalės ir pralaimėjimai – dalis verslo, bet mes turime rūpintis tuo, ką mes galime daryti kelionės metu: turime būti pasiruošę laimėti ir suklijuoti visus į vieną kumštį – nuo žaidėjų iki trenerių štabo“, – tvirtino A.Magro.
„Wolves“ specialistas pirmajame savo interviu Lietuvoje teigė, kad tikisi susirašyti su Andrea Trinchieri dėl vakarienės.
A.Magro atskleidė, kad šiuo metu dėl „susėdimo“ susitarti su A.Trinchieri nepavyko, tačiau gyrė „Žalgirio“ vyriausiąjį trenerį ir palygino save su Lietuvos vicečempionų specialistu.
„Andrea – yra labai geras treneris. Jis dirbo aukščiausiu lygiu net ir tada, kai darbavosi Kantu ekipoje ir po to ta patį darė Europoje. Kiekvienas žmogus turi savo stilių. Andrea ypač akcentuoja detales ir gera supranta žmones, motyvuoja juos.
Aš tam tikrus dalykus iš jo pasiimu, akivaizdu, kad nėra jis pernelyg už mane vyresnis, bet aš jį labai gerbiu, stebiu jo stilių ir mokausi iš jo tam, jog galėčiau paaugti.
Dienos pabaigoje – turi išlikti savimi, tikėti tuo, ką darai, turi būti alkanas ir jeigu pasiimi tam tikrus dalykus iš trenerio, kurį tu gerbi, tu negali grynai kopijuoti jo idėjų“, – dėstė A.Magro.
Portalas lrytas.lt pateikia išsamų interviu su „Wolves“ treneriu A.Magro, kuris kalbėjo apie „Wolves“ sudėtį, spaudimą Lietuvoje, savo trenerio idealą ir santykį su „Wolves“ prezidentu Rimantu Kaukėnu.
– Ar darbas „Wolves“ – didžiausias iššūkis Jūsų karjeroje?, – žurnalistai paklausė A.Magro.
– Tai – žingsnis į priekį mano karjeroje. Aš prieš dvejus metus su Brešos klubu darbavausi Europos taurėje ir bendrai turėjau trejus gerus metus Italijos klube.
Kaip ir sakiau – esu labai laimingas, kad sulaukiau šito iššūkio klube, kuris subūrė gerą komandą, turi ambicingus tikslus. Tai bus kelionė, kurioje visi augs.
Į „Wolves“ atnešiu savo meilę krepšiniui, atsidavimą, savo žinias, augsiu ir darysiu viską, kad laimėtume kartu. Esu laimingas būdamas čia.
– Dirbti treneriu Lietuvoje – nėra lengvas darbas. Spaudimas ir ryškiausios šviesos – trenerių pusėje. Kaip jūs tvarkotės su spaudimu ir koks yra jūsų santykis su tuo?
– Aš manau, kad spaudimas yra privilegija. Turi tvarkytis su spaudimu. Jeigu esi vidutinio lygio žmogus – tu bandai vengti spaudimo, jeigu esi ryžtingas žmogus – tu bandai duoti sau daugiau spaudimo. Nesirūpinkite, aš būsiu tas žmogus, kuris dės spaudimą ant pačio savęs. Jokių problemų dėl to nėra.
Aišku, jeigu valdai ambicingą komandą, tada būna daugiau spaudimo, bet su tuo problemų nėra.
– Donatas Zavackas minėjo, kad su jumis pasirašė sutartį dėl to, jog įdiegtumėte savo kultūrą ir širdį į komandą. Ar galėtumėte plačiau papasakoti, kokia ta kultūrą?
– Žinote, aš bandau padaryti taip, kad visi būtų tame pačiame puslapyje. Man labai rūpi žmonės. Būtent dėl to pasirašėme pirmiau gerus žmonės, o ne kažkokius ypatingus žaidėjus. Dienos pabaigoje – tai kelionė, kurioje norime būti kartu, norime mėgautis ja, norime kelionės metu būti reiklūs.
Žinote, galiausiai mūsų darbe mus vertina pagal tai rezultatus. Pergalės ir pralaimėjimai – dalis verslo, bet mes turime rūpintis tuo, ką mes galime daryti kelionės metu: turime būti pasiruošę laimėti ir suklijuoti visus į vieną kumštį – nuo žaidėjų iki trenerių štabo.
Svarbiausias dalykas klube yra pati organizacija. Tai, kas komandą supa aplinkui aikštelę. Akivaizdu, kad „Wolves“ neturi penkiasdešimties metų istorijos, bet klubas savo būdais, teisingais būdais, nori kurti savo kultūrą ir istoriją.
Mes rūpinsimės ne tik taktikos dalykais, bet rūpinsimės detalėmis, kur parodysime, kad klubas nėra tik ambicingas. Norime parodyti, kad tai klubas, aplink kurį galima rasti daug gerų ir aukšto lygio dalykų šalia aikštelės.
– „Wolves“ – vienas nemėgstamiausių klubų Lietuvoje. Vienas būdų užčiaupti kritikus – laimėti. Ar turite pakankamai talento laimėti ir pasiekti klubo tikslus?
– Mes bandysime. Meilė ir nekentimas... aš esu iš Italijos ir ten yra sakoma: „Daugiau nekentimo – daugiau šlovės“, bet aš nenoriu to akcentuoti. Manęs neapykanta klubui nedomina. Mes esame susikaupę į save, dirbame kiekvieną dieną ir norime bandyti laimėti.
Jeigu mes laimėsime ir žmonės, kurie bus aplinkui, mūsų nekęs... tai jų, o ne mūsų problema. Mes turime būti susikaupę savo darbui ir tikslams.
– Treneri, jūs minėjote, kad jums patinka komanda, kurią surinkote su Donatu Zavacku. Jūsų sudėtyje 22-ejų Lietuvos talentas Marekas Blaževičius. Ką per trumpą pasiruošimą pamatėte jame ir ko tikitės iš Mareko šiame sezone?
– Jis – labai talentingas žaidėjas. Aišku, jis turėjo sudėtingą kelionę po kitus klubus, bet mes nusprendėme jam duoti šansą. Marekas yra juodadarbis, yra jaunas ir turi daug talento. Negana to, jis turi aukštesnio lygio patirties.
Mes esame labai laimingi, kad turime jį pas save. Taip pat esu laimingas, kad turiu galimybę jį treniruoti ir duoti šansą tobulėti. Aš esu įsitikinęs, kad jis bus svarbi mūsų dėlionės dalis.
Tikiuosi, kad jis artėjantį sezoną žais kietai, žais komandai ir prisidės prie artėjančio sezono pergalių.
– Komandoje – ypatinga gynėjų linija, bet krepšinio analitikai ir ekspertai sako, kad „Wolves“ priekinė linija – silpna. Ką manote apie komandos priekinę liniją?
– Viskas priklauso nuo to, kaip valdai komandos sudėtį. Manau, kad vienas iš trenerio darbų – išnaudoti geriausias žaidėjų savybes. Mes tą bandysime padaryti ir kartu sieksime paslėpti jų prastas puses.
Kaip ir sakiau – esu laimingas dėl mūsų surinktos komandos ir mūsų aukštaūgių. Mes turėsime žaisti kiek kitaip, bet dar pamatysime, ar mūsų sprendimai pasiteisins. Aš prisiimsiu atsakomybę ir spaudimą suvaldyti visą komandą.
Problemų tikrai bus. Bet... net ir tada, kai komandos laimi, yra momentų, kuomet būna sudėtingų atkarpų. Aš esu įsitikinęs, kad mes taip pat turėsime sudėtingų akimirkų, bet aš tikiu, jog mes viską išspręsime.
– Anthony Cowanas ir Andrew Andrewsas – ypatingas gynėjų tandemas. Kaip manote, ar šis duetas turi potencialo būti pavojingiausiu Europos taurėje ir „Betsafe-LKL“?
– Manau, kad jų potencialas – labai didelis. Akivaizdu, kad mes dar turime pasižiūrėti, kaip jie funkcionuoja kartu, nes jie kartu žaidžia tik kelias dienas, bet tai du žaidėjai, kurie jau įrodė tai, ką jie gali aikštelėje.
Jų atsidavimas ir požiūris darbui kartu... tai yra dalykas, kuris mane daro laimingu.
– Arnoldo Kulbokos ilgą laiką nematėme žaidžiančio Lietuvoje. Pernai jis buvo Slobožanskės „Prometey“ ekipos narys, tačiau sezono pradžioje patyrė sunkią traumą, dėl kurios nežaidė ištisus metus. Koks yra jo gijimo procesas ir ar po to, kai Arnoldas grįš į aikštelę, jam bus projektuojama lyderio vieta?
– Tikrai taip (apie projektuojamą ryškų vaidmenį A.Kulbokai sakė A.Magro – red.). Jis labai svarbus žaidėjas mums. Mes nusprendėme jam suteikti šansą gerai atsistatyti ir pernelyg jo sugrįžimo neskubinti. Mes subūrėme komandą, kuri uždengs jo spragą tol, kol jis nežais.
Mes laukiame jo sugrįžimo. Jis su treneriais už aikštelės ribų daro viską, kad grįžtų ant parketo. Jis po truputį įsijungia prie komandos treniruočių, bet tik tam, kad būtų šalia komandos.
Truputį palaukime jo. Tikimės, kad jis grįš šimtu procentų sveikas ir pasiruošęs žaisti aukštu lygiu, bet pakartosiu – mes neskubiname jo sugrįžimo.
Kai Arnoldas grįš į aikštelę, mes žinome, kad tai žaidėjas, kuris jau yra parodęs savo lygį ir tai bus puikus papildymas mums.
– Klubo interviu minėjote, kad treniravote Rimantą Kaukėną ir buvote jo bosas anksčiau, o dabar jis yra jūsų vadovas. Koks yra jūsų santykis su Rimantu ir kiek jo buvimas čia prisidėjo prie to, kad jūs atvyktumėte į Vilnių?
– Visų pirma – jis buvo bosas ir tada, kai jis buvo žaidėjas (juokiasi – red.) ir nebuvo lengva jo treniruoti. Aš, žinoma, juokauju.
Kaip ir sakiau anksčiau – yra dvi pusės: profesionalumo, kur visi turi savo roles, ir asmeninė dalis. Reikia sugebėti atkirti šiuos dalykus.
Aš esu čia dėl to, nes aš anksčiau treniravau tokius žaidėjus praeityje. Nepamirškime, kad aš esu Vilniuje su tikslu atnešti savo kultūrą, žinias ir taip toliau, bet kartu esu čia ir tam, kad išmokčiau ir pasiimčiau kažką.
– Taip pat minėjote, kad norėtumėte pavakarieniauti su Andrea Trinchieri. Ar jau spėjote jam parašyti ir turėti vakarienę su juo?
– Aš jam parašiau, bet kaip ir sakiau tame interviu – aš vis dar nesu toks talentingas virtuvėje, koks yra Andrea. Mes tikrai pavakarieniausime arba mieste, arba jis mums padarys vakarienę (šypsosi – red.). Mes gerbiame vienas kitą ir jis (Andrea) jau yra įrodęs, kad jis yra geras treneris.
– Sienoje treniravote ir Kšištofą Lavrinovičių bei R.Kaukėną. Girdėjome, kad jie – rūbinės sielos. Ar turite kokią istoriją, kuri būtų susijusi su jais?
– Aš turiu daug istorijų, bet turiu daug jų atskleisti negaliu (juokiasi – red.). Jeigu atvirai, mes leidome tiek daug laiko kartu... dabar net negalėčiau išskirti vieno istorijos. Susitikti su visais buvusiais auklėtiniais... tai yra jautrus momentas, kuris liečia ir mano sielą. Mano prisiminimai apie juos yra patys geriausi.
– Pirmajame interviu klubui minėjote, kad esminė jūsų filosofijos dalis – dalijimasis kamuoliu, rūbine ir taip toliau. Bet kiekvienoje komandoje yra žaidėjų ego, kurį reikia suvaldyti. Kaip jūs tikitės tai suvaldyti ir suburti komandą į vieną kumštį?
– Turime suprasti, kad jeigu norime atlikti savo darbą, turime žaisti kartu. Žaidžiame aikštelėje penkiese, o kamuolys aikštelėje – vienas. Komandos, kuriose anksčiau aš dirbau, ir tos, kurios norėjo pasiekti savo tikslų, jose visi dalindavosi kamuoliu. Nebuvo svarbu, kiek metimu žaidėjai išsimes.
Krepšininkai turės žaisti kietai, būti pasiruošus žaisti, būti agresyvūs gynyboje, nors žinome, kad ne viskas iš karto mums pavyks. Turėsime padėti vienas kitam ir spręsti problemas. Strategija yra ta, kad žaidėjai jaustųsi įtraukti, nepaisant to, kokia yra jų rolė.
Aš tikiu, kad jeigu žaidėjai supras, jog komanda ir organizacija dirba tam, kad jie tobulėtų, tada bus lengviau suburti visus į vieną kumštį. Toks darbas nėra lengvas. Kai ateina rungtynės, visi ateis į savo natūralų instinktą ir bus šiek tiek savanaudžiai, bet tai yra mano darbas pastūmėti žaidėjus, kad jie dirbtų kartu.
– Su kokiu treneriu pats save palygintumėte ir kodėl? Ar turite savo trenerio idealą?
– Mano idealas – treneris K (Mike‘as Krzyzewski). Jis didelį įspūdį padarė jau tada, kai man buvo 16 metų. Aš skaičiau jo knygas... aš jo nepažįstu, bet galiu jį vadinti savo mentoriumi. Esu paėmęs dalykų iš jo praeities, bet kartu sujungiau ir su savo idėjomis. Nėra tik taip, kad aš jį kopijavau.
Jeigu kalbame apie futbolą, esu labiau panašus į Carlo Ancelotti. Aišku, man patinka ir Željko Obradovičius, bet aš nesu jo stiliaus.
Mes turime būti kieti, bet pagrindinis dalykas, kuris būtų mūsų komandoje, yra tai, kad visi suprastų, ką mes darome, o ne tik darytų tai, kas jiems yra liepiama. Norėčiau, kad visi žaidėjai jaustų atsakomybę.
– Jūs esate ketvirtas „Wolves“ treneris per dvejus metus. Kiek saugiai jūs jaučiatės būdamas šioje pozicijoje?
– Aš migracijos tarnyboje pasirašiau taip, kad gyvensiu Lietuvoje penkerius metus (juokiasi – red.). Jeigu rimtai, mano tikslas yra būti susikaupus kasdien. Mes esame vertinami pagal rezultatus, bet tai – normalu. Tai yra toks verslas. Jeigu pralaimėsime, aš negalėsiu reaguoti taip it tai būtų pasaulio pabaiga ir mane atleis. Turiu išlikti profesionalus ir daryti geriausiai, ką galiu ir išspausti viską iš pačios organizacijos.
