Kiti du trijulių nacionalinės komandos nariai, kapitonas Aurelijus Pukelis su Šarūnu Vingeliu, grįžo šiek tiek anksčiau. Duetas šalies sostinėje nusileido antradienį, nes, pasak jų, buvo išsiilgę šeimos bei norėjo praleisti kuo daugiau laiko su ja.
O laiko tikrai nėra daug, nes jau po poros savaičių ketveriukė vyks į senojo žemyno pirmenybes. Tai akcentavo ir tik iš lėktuvo išlipęs vyr. treneris D.Novickas. 45-erių mėgėjų krepšinio legenda taip pat išskyrė Lietuvos ilgesį.
„Nuostabus jausmas, – savijautą grįžus į tėvynę su bronzos medaliu atskleidė strategas. – Tačiau jau norėjome namo. Kaip tik vakar pažiūrėjome Mykolo Aleknos sidabrą – šiandien ryte atsikėlę pasakėme sau, kad padarėme viską, ką galėjome, pažiūrėjome, pabuvome, pailsėjome. Bet jau norėjome pas šeimas, pas sūnų. Norisi pailsėti, nes už dviejų savaičių vyks Europos čempionatas ir nebebus laiko poilsiauti.“
Panašiai kalbėjo ir abu su D.Novicku keliavę naujieji Lietuvos herojai.
„Labai gera būti Lietuvoje, šalia artimųjų, – pradėjo 37-erių G.Matulis. – Norisi pailsėti, norisi šaltibarščių, kugelio (juokiasi).“
„Smagu labai. Parvežėme medalį, gauname daug dėmesio. Noriu padėkoti artimiesiems ir visiems, kurie palaikė bei pergyveno už mus. Tikrai labai smagu“, – kolegai antrino iš Raseinių kilęs E.Džiaugys.
Trejetas meilės mieste dar porai dienų pasiliko paminėti istorinį pasiekimą. Tai, pasak D.Novicko, jie darė ne iki išnaktų, bet iki kitos dienos... pietų meto.
„Miestas, miestas, miestas iki 12 valandos dienos, – vakarėlių trukmę atskleidė strategas. – Radome, kur kažkas mieste dirba iki tiek. Visi šventė, visa komanda. Ačiū Dievui, kad nesumaišėme disko metikams olimpinių startų – jie buvo mūsų kaimynai. Išėjome į miestą ramiai.“
„Linksmai“, – paklaustas, kaip atšventė bronzos medalį, kukliai atsakė rokiškietis G.Matulis.
„Atšventėme prideramai“, – pridūrė 27-erių E.Džiaugys.
Šios rinktinės skambiausias pergales sunku įsivaizduoti be D.Novicko firminio šokio, tačiau šįkart, pasak 45-erių kauniečio, judesiukai buvo ne viešai akiai.
„Buvo baisesnis, bet ne spaudai“, – apie šokį po laimėtos bronzos kalbėjo treneris.
Ne paslaptis, jog nacionalinės ekipos žaidėjai yra kilę iš mažesnių miestelių, o E.Džiaugys pats yra kilęs iš Raseinių. Dabar jis yra tikriausiai bene garsiausias miesto žmogus.
„Nežinau, ne man spręsti, ar aš – garsiausias. Jei taip sakote, tada labai smagu. Nesikratysiu to tikrai“, – sakė bronzą į Lietuvą parvežęs raseiniškis E.Džiaugys.
Trijulių rinktinės treneriui pakalbėjus apie šventimą, iš žurnalistų pasipylė klausimai apie 3x3 krepšinio lygio kėlimą Lietuvoje. Triumfo emocijomis dar gyventi norintis D.Novickas į tokias kalbas nosies nekišo.
„Ne, gi buvo šventimo dienos, niekas negalvojo. Žinote... Grįšime namo, susisėsime ir viską ramiai apsvartysime. Dabar švenčiame“, – patikino komandos vadas.
Tačiau D.Novickas išreiškė norą, kad Lietuvos 3x3 rinktinės žaidėjai į 5 prieš 5 krepšinį nebegrįžtų. Jis taip pat atskleidė didžiausią priežastį galingo žygio medalio link
„Mes jau seniai taip galvojame, – apie idėją prakalbo trijulių krepšinio mūsų šalyje veidas. – Reikia žiūrėtis rėmėjų ar (sukurti) kažkokią lygą. Aišku, kad būtų gerai. Vienas iš pagrindinių faktorių, kodėl mes laimėjome bronzą, nes nuo vasario 1 dienos atsisakėme 5 prieš 5 krepšinio ir treniravomės tik 3x3.“
Po pasiteiravimo, ką pakeis būtent šis bronzos medalis, strategas toliau norėjo tik džiaugtis laimėjimu.
„Paklauskite už metų, o ne dabar. Iš kur aš žinau, ką jis pakeis? Nežinau, kątik išlipau iš lėktuvo. Paklauskite už metų. Mūsų gyvenimus keis, kitų – ne“, – atsakė D.Novickas.
Po nusileidimo Vilniaus oro uoste Lietuvos herojai skubėjo pas prie Baltojo tilto laukiančius sirgalius, kurie norėjo pagerbti olimpiečius. Nors tokio mūsiškių krepšininkų pasitikimo nebuvo jau labai ilgai, ketveriukės treneris neatskleidė, ar tikėjosi tokio sugrįžimo.
„Ne mes organizuojame, viską daro valdžia, – pradėjo 45-erių D.Novickas. – Nenorime nei tikėtis, nei nesitikėti – sėdime ir važiuojame. Jau nebeturime savo balso, gal norėtumėme važiuoti namo. Tačiau jei publika reikalauja, o žiūrovai bei Lietuva nori, tai mes visada galime pabūti ir pasidžiaugti pergale kartu.“
D.Novickas neatskleidė ir ką pasakė savo auklėtiniams po iškovotos bronzos. Taip pat patikino, kad vis dar nesupranta, kokį žygdarbį jie padarė.
„Žinokite, nelabai dabar atsiminsiu, – apie žodžius krepšininkams po iškovoto medalio sakė kaunietis. – Turbūt sakiau, kad dar netikime, ką padarėme. Kai autobuse, po dopingo kontrolių, važiavome visi, spaudos konferencijoje sedėjome, klausėmes muzikos ir sakėme, kad nesuprantame, ką padarėme. Visi klausiame savęs, kada suprasime, nes iki dabar dar nesupratome. Kuo toliau, tuo labiau, matau, kad kažką suprantame, nes labai daug mikrofonų čia.“
