Po nenuvykusios olimpinės atrankos į 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes, savo darbą prie Lietuvos krepšinio rinktinės vairo baigė trejus metus jai vadovavęs 47-erių Kazys Maksvytis.
Iškart po to pradėta kalbėti, kas galėtų užimti karštą rinktinės kėdę. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas prasitarė, kad kandidatas numeris vienas yra Stambulo „Fenerbahce“ ekipai vadovaujantis Šarūnas Jasikevičius.
„Pirmas dalykas – galbūt kalbėsime su Šarūnu Jasikevičiumi, kuris dabar yra kandidatas numeris vienas. Su juo dar nekalbėjau – nežinau, ar jis sutiktų. Jeigu jis sutiktų, būtų labai gerai.
O toliau yra dar daugiau kandidatų – gali būti Giedrius Žibėnas, gali būti Rimas Kurtinaitis. Sunku dabar ekspromtu visus išvardyti. Yra tų žmonių ir trenerių daugiau“, – aikino V.Gevilas.
Tačiau labai abejojama, kad turkų klubas išleistų Šarą treniruoti rinktinę, nes FIBA langai į Europos čempionatą sutampa su Eurolygos turnyro mačais ir šiuo atveju lietuvis turėtų palikti ekipą asistentams.
„Nesupratau ir nesuprasiu, kaip galima skirti trenerį rinktinei, kuris treniruoja Eurolygos klubą. Jis bandytų vadovauti komandai, kuri atrankoje kovoja rudenį ir vasarį ir Eurolygoje. Tada automatiškai vadovauja kitas treneris, nes pagrindinis negali, – aiškino laidai „Krepšinio pasaulyje“ R.Kurtinaitis. – Čia tas pats, kai aš žinau, kad ortopedas Rimtautas Gudas geras specialistas, laukiu metus operacijos, o po to ateina laikas, o į operacinę įžengia kitas specialistas. Tai kam LKF turi skirti tą chirurgą, kuris negalės iškart daryti operacijos? To nesuprantu“.
64-erių R.Kurtinaitis aiškino, kad jis negali įsivaizduoti situacijos, kad jis vadovautų klubui, jo ekipa Eurolygoje kovotų kas tris dienas, o jis dar mąstytų ir apie krepšininkus, kuriuos turi pakviesti į rinktinę.
„Taip išeina, kad tu dalį darbų turėsi atiduoti savo asistentams. Bet aš esu toks žmogus, kuris turiu pats atlikti visus darbus – tada žinau, kas daroma, tada suprasiu, kas ir kaip“, – tikino R.Kurtinaitis.
„Teko skaityti Šaro žodžius, kuriuos kartojau jau dešimt metų. Jei aš neturėčiau darbo klube, neturėčiau apskritai darbo ir man pasakytų, kad „eik treniruoti rinktinę“, tada aš galvočiau. Bet dabar aš turiu klubą“, – konstatavo treneris.
„Krepšinio pasaulio“ vedėjui Vidui Mačiuliui paklausus, ar dėl prestižo ir rinktinės R.Kurtinaitis neatsisakytų Azerbaidžano ekipos, strategas atsakė: „Sunkus klausimas. Taip, valstybės prestižas. Pasikalbame su draugais, tai visi sako, kad vadovauti rinktinei yra garbė. Bet aš sakau – tai atsakomybė.
Aš jau pusantrų metų nedirbau Lietuvoje, o man iš Azerbaidžano paskambino aukšti valdžios žmonės, jie skyrė pinigų, sukūrėme klubą. Laimėjome čempionatą, rengiamės kovoti tarptautinėje arenoje, o aš tik šast ir sakau, kad man pasiūlė treniruoti rinktinę. Taip nesidaro.
Nesu keistas, esu garbingas žmogus. Manimi patikėjo – patikėjo kita valstybė nešti jos vėliavą. Buvau ilgai laisvas ir galintis kažką daryti, bet dabar užimtas“, – pasakojo R.Kurtinaitis.
