JAV rinktinė (1/0) savo pirmajame olimpinio krepšinio turnyro C grupės mače 110:84 susitvarkė su Serbijos krepšininkais (0/1), o prie solidžios amerikiečių pergalės prisidėjo po blauzdos traumos ir visą kontrolinių rungtynių maratoną praleidęs Kevinas Durantas.
35-erių KD per beveik 17 minučių aikštelėje sumetė 23 taškus (3/4 dvit., 5/5 trit., 2/2 baud.), atkovojo 2 kamuolius ir mačą baigė su 23 naudingumo balais.
Tiesa, puolėjas 21 iš 23 taškų pelnė pirmoje rungtynių dalyje, kur neprametė nė vieno metimo – K.Durantas įmetė 3/3 dvitaškius ir pridėjo 5/5 tritaškius.
„Per kontrolines rungtynes aš viską stebėjau iš šono, tad būti šalia aikštelės ir žinoti, kad gausiu žaidimo laiko... labai laukiau to. Mano plaučiai vis dar pratinasi prie bėgiojimo aikštelėje. Aš nežaidžiau oficialių rungtynių nuo NBA atkrintamųjų, tad aš vis dar pratinuosi“, – kalbėjo KD.
„Žmogau... kai paleidau iš rankų, jaučiau, kad įkris. Tikrai norėjau pabaigti rungtynes su idealiu pataikymu, – apie vienintelį pramestą metimą šiose rungtynėse pasakojo K.Durantas. – Aš taikiausi ir jaučiau, kad pataikysiu, bet metimas buvo kiek per silpnas. Mano komandos draugai mane atrado šiame mače, todėl sugebėjau sumesti tiek daug metimų.“
Tai – ketvirtosios K.Duranto olimpinės žaidynės, kur jis sieks aukso medalio. Puolėjas auksą iškovojo 2012 m. Londone, 2016 m. Rio (Brazilija) ir 2021 m. Tokijuje.
Negana to, krepšininkas vėl suvienijo jėgas su L.Jamesu, su kuriuo kartu sieks JAV atvesti į aukščiausias vietas.
„Esu labai dėkingas, kad jis grįžo, – sakė K.Durantas. – Mums jo trūko paskutinėse dvejose olimpinėse žaidynėse. Jis varžovų komandoms įpučia papildomo išgąsčio, kas daro didelę įtaką tokiame turnyre. Jis puikiai bėga į greitą puolimą, atlieka gerus sprendimus tiek puolime, tiek gynyboje. Tiesiog nerealu, kad jis yra su mumis. Aš dėl to labai džiaugiuosi.“
– Jūs turite daug FIBA krepšinio patirties. Kaip ji jums padėjo šiose rungtynėse prieš serbus?
– Aš žaidžiu krepšinį visą savo gyvenimą. Į viską žiūriu labai paprastai – dienos pabaigoje tai tik krepšinis. Aš bandžiau sekti rungtynių planą, būti pagalbiniu žmogumi gynyboje, o puolime, kai kamuolys priliesdavo mano rankas, bandžiau būti agresyvus.
– Ar nebuvo keista žengti į aikštelę nuo atsarginių žaidėjų suolelio?
– Man tai porą kartų yra tekę padaryti NBA. Berods triskart? Tokios patirties man užtenka. Reikėjo būti pasiruošusiam, psichologiškai susikaupusiam rungtynėms ir mūsų rungtynių planui. Taip pat reikėjo žinoti ir tai, kad tada, kai aš išeisiu į aikštelę, man nereikia daryti visko ir nedaryti rungtynių apie mane. Bamas (Adebayo) nemetė į krepšį ir atidavė man puikų perdavimą, kas leido man anksti užsikurti.
– Ar „šeštojo“ žaidėjo rolė JAV rinktinėje – visam laikui?
– Aš treneriui pasakiau – ko jam iš manęs reikės, tą padarysiu. Aš esu pasirengęs padaryti viską ir prisitaikyti prie visų situacijų. Visada yra smagu, kai reikia pratintis prie naujų rolių ir įvairiausių žaidimo planų.
– Kada sužinojote, kad būsite pasiruošęs žaisti prieš Serbijos rinktinę?
– Dieną prieš, kai mes treniruotėje sparingavomės. Po to jaučiausi puikiai, nejaučiau jokio skausmo ir kitą dieną galėjau pakilti iš lovos. Tada aš žinojau, kad būsiu pasiruošęs žaisti.
– Ar nebuvo baimės, kad teks praleisti olimpines žaidynes?
– Buvo. Tikrai. Kai tu atlieki reabilitaciją, ypač tada, kai nori, kad ji pasibaigtų kuo greičiau, žinodamas, kad mes turime trumpą laiką pasiruošimui... buvo dienų, kai jaučiausi labai gerai, bet buvo ir tokių dienų, kai dėjau žingsnį atgal.
Truputį jaudinausi, bet džiaugiuosi, kad treneriai mane nuramino, leido suprasti, kas man dabar yra, tad esu labai laimingas, jog galiu žaisti be skausmo ir būti čia.
– Ar tai buvo geriausios JAV rinktinės rungtynės šią vasarą?
– Manau, kad visos treniruotės ir draugiškos rungtynės leido mums šį vakarą būti tokiems, kokie mes buvome. Treneriai mus neblogai spaudė ir leido žinoti kiekvienos dienos svarbą, tad mes į vieną kumštį susibūrėme labai greitai.
Krepšinio grožis yra tas, kad mes prieš serbus žaidėme daug improvizacijų puolime, o gynyboje tiesiog vienas su kitu kalbėjome. Tokie dalykai lėmė, kad mus buvo labai sunku sustabdyti. Po tokių rungtynių mes toliau augame ir žiūrėsime, kur mus tai nuves.
– Kaip vertinate atmosferą Lilyje?
– Nerealiai, žmogau! 27 tūkstančiai žmonių... aš žiūrėjau į tribūnas ir mačiau žmones su įvairiausiais NBA marškinėliais. Aš tiesiog myliu tai, kad krepšinis vienija žmones visame pasaulyje.
– Tikriausiai sirgaliai ir yra tas didžiausias skirtumas nuo olimpinių žaidynių Tokijuje?
– Tikrai taip. Tokijo žaidynės skamba it jos būtų buvusios labai seniai. Toks jausmas, kad tas pasaulis, kuriame gyvenome tąkart, buvo prieš 20 metų, tad matyti tiek žmonių arenoje... buvo tiesiog neįtikėtina.
