Dukart bronzą ir sykį sidabro medalį su reprezentacine šalies komanda iškovojęs L.Kleiza labiausiai yra nusivylęs dėl, pačio teigimu, tiesos neatspindinčia istorija.
„Kiek man teko girdėti ir kalbėti kas ten buvo – didžiausias pyktis, kad istorija neatitinka realybės, – kalbėjo 39-erių buvęs krepšininkas. – Žaidėjams turbūt yra didžiausias pyktis, kad ta situacija išėjo (red. – į viešumą) ir yra pririšami, kaip girtuoklių rinktinė. Tai – nesąmonė ir neteisybė. Gali daug ką sakyti, bet nieko panašaus nebuvo į tai, kaip istorijos yra nupasakojamos.“
Tačiau tai nėra vienintelė problema L.Kleizos akimis. Būtent tas dalykas, jog iš rinktinės persirengimo kambario kažkokiu būdu išėjo tokia informacija, nemenkai pykdo du kartus geriausiu Lietuvos metų krepšininku pripažintą vyrą.
Toliau problemas gvildenęs L.Kleiza kalbėjo apie rūbinės fenomeną ir pasitikėjimą vienas kitu, ko panašu, šios vasaros rinktinėje, trūko. Rinktinės rūbinę jis prilygino stikliniam namui, tuo pačiu kreipėsi ir į atsakymų ieškančią visuomenę.
„Kai einame žaisti, mes... Šiais laikais negali sakyti, kad eini į karą, nes tai kitas dalykas. Mus visada rišo pasitikėjimas vienas kitu, – patikino buvęs rinktinės krepšininkas. – Rūbinė – išskirtinis dalykas, kurioje viskas užsidaro, ypač. Lietuvos rinktinėje. Klubai yra kitas niuansas, nes ten daug vietinių žaidėjų, susipina daug visko, intrigos, dideli pinigai, visko tenais vyksta.
Rinktinės rūbinė kaip raktas – užsidaro ir niekas neturi iš jos išeiti, kas bebūtų. Po to, kai išeina istorijos neatitinkančios realybės, tai žinai... Man vienas treneris yra pasakęs, kad mes gyvename stikliniame name, negalime vienas į kitą mėtyti akmenų, nes viskas duš. Taip ir yra. Tas, kas išėjo, kaip ir dėl kokių priežasčių išėjo – niekada neturėjo pasiekti viešumos. Suprantu, visi teisuoliai, bet jūs niekas nežinote, kaip turėjo būti Lietuvos rinktinėje“.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dažna būna giriama dėl geros nuotaikos stovyklose bei turnyruose, bet pasak L.Kleizos, šįkart viskas buvo kitaip.
„Daug dalykų susideda, bet visada, kas ir bebūtų, broliškumas ir „bro-code“ (liet. brolio kodas) visada buvo, negali to pažeisti. Niekada nepasakoju rinktinės istorijų ne apie save, nekišu kitų žaidėjų. Mes kalbame apie gera vaibą komandoje, bet kai rūbinė yra sudaužoma, pažeidžiama ir kai (red. – atsiranda) tokia įtampa... Mūsų laikais to nebuvo“, – dešimtmečių skirtumus paryškino tris medalius su rinktine laimėjęs puolėjas.
