Krepšinio bendruomenėje verdant didžiulėms diskusijoms dėl tokių klausimų, kaip užsieniečio trenerio samdymas, ar net žaidėjo natūralizavimas, visai šalia patyliukais naują istoriją kuria to paties, tačiau kitokio sporto atstovai.
Tai – Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinė, kuri vedama trenerio Dainiaus Novicko įnešė naują vilties vėjo gūsį į antrosios mūsų šalies religijos padangę ir pateko į vos antrą kartą olimpinėse žaidynėse rengiamą šio sporto turnyrą. Tai labai svarbu visam Lietuvos sportui, nes treti šiuo metu FIBA reitinge besirikiuojantys vyrai turi didelius šansus kovoti dėl aukščiausios prabos medalių, kadangi šiame turnyre dalyvaus vos 8 komandos.
Po gegužę Debreceno mieste, Vengrijoje vykusio olimpinio atrankos turnyro, kuriame ir buvo iškovotas šis ilgai lauktas kelialapis, komandos treneris D.Novickas buvo užpultas emocijų, tačiau apie tai portalo lrytas.lt paklaustas strategas teigė, kad reikėjo greitai nurimti ir tęsti pradėtus darbus ruošiantis didžiausiam įššūkiui visame sporte – olimpinėms žaidynėms.
„Jau praėjo nemažai laiko. Po Debreceno atrodė vau, kažką jau padarėme, bet reikėjo greitai grįžti į realybę. Į olimpiadą važiuosime su tikslu laimėti medalius, tad grįžę nusiraminome ir toliau kibome į darbus. Ruošiamės olimpiadai ir žinome kokią atsakomybę nešame prieš visą Lietuvą“, – sakė 3x3 krepšinio legenda.
Pats D.Novickas ne kartą yra sakęs, kad Lietuvoje 3x3 krepšinis prasidėjo nuo eilinio žaidimo gatvėse ir kiemuose. Paklausus apie ilgą nueitą kelią nuo to, iki olimpinių žaidynių, pats daugybę šios sporto šakos turnyrų sužaidęs treneris paminėjo, kad pradėjus diegti šios sporto šakos pagrindus, Lietuvoje tuo tikinčių daug nebuvo, tačiau sunkiu darbu buvo pasiektos aukštumos.
„Kai pradėjome puoselėti tą gatvės krepšinį, tikrai niekas netikėjo, kad pasieksime tokį lygį. Tačiau tikėjau aš, paskui suradau bendraminčių. Vėliau prisidėjo ir asociacija bei Lietuvos 3x3 krepšinio federacija.
Įdėjome labai darbo, įveikėme problemas, nekreipėme dėmesio į įvairius heiterius bei savo atsidavimu ir ryžtu pasiekėmė tai, kur esame dabar. Pakeliui buvo suklupimų, skaudžių pralaimėjimų, bet galiausiai esame netoli olimpo. Iki viršūnės liko nedaug ir atiduosime viską, kad ją pasiektume“, – kalbėjo D.Novickas.
Primename, kad Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinė kovas Paryžiuje pradės liepos 30 d.
Visos 8 rinktinės sužais tarpusavyje po vieną kartą per 3,5 dienos. Rugpjūčio 4 d. turnyre numatyti įkrintamųjų mačai tarp 3–6 vietas pirmajame etape užėmusių komandų.
Dvi geriausios ekipos žengs tiesiai į pusfinalį, o septintojoje ir aštuntojoje vietoje likusieji bus eliminuoti. Lemiami mačai vyks rugpjūčio 5-ąją.
Turnyre be Lietuvos dalyvaus Serbija, JAV, Kinija, Latvija, Nyderlandai, Prancūzija ir Lenkija.
– Kuo apskritai išskirtinis sportas yra 3x3 ir kuo jis gali pritraukti eilinį žiūrovą? – lrytas.lt paklausė D.Novicko.
– Visų pirma – tai sportas, kuriame eiliniai krepšininkai, mylintys šį sportą ir turintys daug noro ir energijos, gali pasiekti olimpiadą, nors, žinoma, nėra taip, kad bet koks žaidėjas iš gatvės gali pasiekti aukštumas. Šis sportas yra greitas, dinamiškas, šiuolaikiškas, kaip dabartinė jaunoji karta.
Rungtynės trunkančios trumpai, 10 minučių, nereikia sėdėti ir stebėti 2 valandas, kaip 5 prieš 5 krepšinį. Šiame sporte įdedama daug širdies, labai daug jėgų. Vis daugėja aukšto lygio profesionalų einančių į šį sportą, ypač nuo tada, kai jis įtrauktas į olimpines žaidynes. Tai yra tiesiog greitas ir dinamiškas sportas, kurį pamačius gyvai, daugelis iškart pamilsta jį.
– Kokius pagrindinius niuansus išskirtumėte taisyklių skirtumuose tarp 3 prieš 3 ir 5 prieš 5, žmogui, kuris galbūt pirmą kartą įsijungė šį sportą?
– Visų pirma vietoj 2 ir 3 taškų vertės metimų yra 1 ir 2. Nėra skaičiuojamos asmeninės pražangos, o tik komandinės, kurių surinkus 6 automatiškai metami 2 baudų metimai, o 10 – 2 baudų metimai ir kamuolys paliekamas komandai, prieš kurią prasižengta. Šiame sporte 2 baudos metimai yra labai didelis laimėjimas. Taip pat šiuo metu pačiam žmogui nebereikia išsivaryti kamuolio už dvitaškio linijos, pačiam kamuoliui užtenka kirsti ją.
– Kaip veikia atakos laikas 3x3 krepšinyje?
– Yra tik 12 sekundžių, todėl reikia daug greičiau priimti sprendimus. Reikia kuo greičiau perduoti kamuolį, apsisukus ir gavus progą, atakuoti krepšį. Reikia viską greitai ir dinamiškai apgalvoti. Tai padeda ir vėliau žaidžiant 5x5,. Neatsikovojus kamuolio, reikia kuo greičiau sugaudyti savo žmogų ir gintis, nes labai greitai galima praleisti taškus.
– Dažnai girdime apie FIBA 3x3 reitingą. Gal galite paaiškinti kokia sistema veikia šio reitingo skaičiavimas?
– Daugiausiai surenkama iš tų profesionalių klubų, kaip pavyzdžiui mūsų Marijampolė, Raudondvaris, ar Plungė. Kuo daugiau žaidžiama aukšto rango turnyrų, tuo daugiau kiekvienas žaidėjas atneša taškų tiek į savo asmeninę sąskaitą, tiek į visos Lietuvos. Pasaulio, Europos čempionatai, medaliai, neša daug taškų. Vis dėlto daugiausiai tų taškų atneša profesionalūs klubai, kurie žaidžia po Lietuvos vėliava.
Tai panaši sistema į lauko tenisą. Pavyzdžiui, patekus į „Masters“ lygio turnyrą ir jį laimėjus, komanda gauna apie 150000 taškų. Užėmus žemesnes taškų, žinoma, gaunama mažiau. Nežaidus 3x3 metus laiko tavo taškai yra anuliuojami, todėl būtina, tiek moterų, tiek vyrų komandoms žaisti kuo daugiau turnyrų.
Taip pat taškus neša ir visi mažesni turnyrai, vykstantys Lietuvoje, įskaitant ir jaunimo grupes. Ten daug asmeninių taškų nėra gaunama, bet kiekvienas toks turnyras mažame miestelyje prisideda prie Lietuvos reitingo. Todėl prie šių olimpinių žaidynių prisidėjo kiekvienas žmogus, žaidęs 3x3 per pastaruosius ketverius metus, nesvarbu kokiame turnyre.
– Kuo skiriasi ir kuo yra panašus komandos pasiruošimas turnyrams tarp 3 prieš 3 ir 5 prieš 5 krepšinio disciplinų?
– Kadangi niekada nebuvau prie 5 prieš 5 rinktinės sunku palyginti. Mes labiausiai koncentruojamės į greitį ir savo taktiką. Daug metame metimų, nemažai jų ir per rankas, nes mūsų krepšinyje laisvi metimai yra labai reti. Dažnai darome greičio pratimus, kurie reikalauja aštraus mastymo nusprendžiant ar mesti metimą, ar veržtis, ar atlikti perdavimą. Pas mus žaidime reikia statyti kiek kitokias užtvaras, prie ko sunku prisitaikyti tiems kas ateina iš 5 prieš 5 krepšinio.
Tų skirtumų nemažai. Ta pati psichologija: mūsų nėra daug, turnyre žaidžia 4 žaidėjai. Važiuojant į turnyrą su 5 prieš 5 komanda yra vien 12 žaidėjų, todėl gali su kažkuo nebendrauti. Čia turime 4 žmones, kurie gyvena tame pačiame kambaryje, todėl negali būti kažkokių pykčių, labai svarbus bendravimas. Todėl per tuos trejus metus visi patampa lyg šeima, turime gerą atmosferą.
– Kiek Lietuvos trijulių rinktinė turi personalo darbuotojų ir kiek tai skiriasi nuo tokių šalių, kaip JAV, ar Kinija?
– Dabar ruošiantis olimpiniam ciklui turėjome 4 žmones: mane, fizinio pasirengimo trenerį, daktarą ir komandos vadovą. Palyginus su kitomis šalimis tai nėra daug. Pavyzdžiui Prancūzijos rinktinė turi 12 personalo narių, o JAV turi 8. Klubiniai turnyrai vyksta kiekvieną mėnesį, aš pats treniruoju 9 rinktines, tad visi pavargstame, bet pailsime, atsikvėpiame ir važiuojame toliau.
– Trijulių olimpiniame turnyre dalyvaujant tik 8 rinktinėms ir visoms turint realų šansą laimėti, ar galima sakyti, kad 3x3 yra vienas iš sunkiausiai nuspėjamų sportų olimpinėse žaidynėse?
– Manau, kad tikrai taip. Žais tik 8 komandos, iš kurių 3 pateko pagal reitingą, kuriame likomi pirmi už brūkšnio. Viena iš atrankų vyko tarp šalių, kurių 5 prieš 5 rinktinės nebuvo dvejose praėjusiose olimpiadose, ją laimėjo latviai. Todėl buvo likusios tik 4 vietos likusioms šalis, vieną iš jų užsitikrinome mes. Manau, kad papuolė stipriausios rinktinės.
Gal kažkam tai nepatinka, pavyzdžiui belgams, ar austrams, kurie irgi buvo verti būti čia. Bet manau, kad papuolė 8 komandos, kurių rungtynes nulems tik koncentracija ir kova. Jeigu pralaiminėji 13:20, tai nereiškia, kad jau pralaimėjai. Yra daug pavyzdžiui, mes patys esame pralaimėję tokias rungtynes.
Visas aštuonetas kovos dėl medalių, tuo labiau pati sistema yra tokia, kad atvira visiems. Tai bus labai įdomus turnyras. Septynios dienos, kai mūsų sporte įprasta turnyrą žaisti 1–2 dienas, rungtynių laikai irgi išmėtyti nelabai patogiai, todėl bus labai įdomu, kaip komandos susitvarkys. Mano nuomone favoritai bus Serbija, JAV, Latvija, Nyderlandai ir mes.
– Rinktinei olimpiadoje atstovaus Aurelijus Pukelis, Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis ir Šarūnas Vingelis. Gal galite atskleisti, kaip vyko žaidėjų pasirinkimo procesas ir kiek skaudu buvo atsisveikinti su į rinktinę nepatekusiais žaidėjais?
– Esmė tame, kad mes vis dar nesame su niekuo atsisveikinę, nes dar yra savaitė laiko iki laikotarpio kada galėsime keisti žaidėjus traumų atvejų. Dar šią savaitę žaidėme draugiškas rungtynes su Lenkijos rinktine, kuri svečiuojasi pas mus. O dėl pasirinkimo...
Sportavome jau nuo vasario mėnesio, jau turiu storą odą, ne kartą teko atsisakyti žaidėjų, paskelbti tuos ketvertus. Tie patys žaidėjai prie to jau yra pripratę. Nuo pat pradžių sakiau, kad galutinį ketvertą pasakysiu likus kelioms dienoms iki olimpiados. Šiuo metu fiziškai, emociškai šis ketvertas atrodo geriausiai, be to jie patys ir iškovojo šį kelialapį.
– Kuo išskirtinis yra Lietuvos rinktinės žaidimas, palyginus su kitomis komandomis?
– Mes neturime išreikšto lyderio, tai turbūt pagrindinis skirtumas. Mūsų žaidėjai viską daro vidutiniškai gerai, nėra kažkokio išskirtinio bruožo. Kiekvienas žaidėjas turi nedaryti ko nereikia. Mūsų komanda tokia, kad priešininkai niekada nežino ką darysime tą dieną.
– Gal galite atskleisti kokie tikslai iškelti rinktinei, ar tai yra tik auksas?
– Olimpiadoje visos pirmos 8 vietos yra prizinės, todėl minimumą jau pasiekėme. Po pergalės Debrecene sakiau, kad nevažiuosime čia tik pasižvalgyti po Paryžių, tuo labiau, kad čia jau esame tapę Europos vicečempionais. Mano asmeninis tikslas yra medaliai.
– Laimėjus Europos žaidynes su moterų rinktine matėme jau legendiniu tapusį šokį, laimėjus Debrecene – nuskustą galvą. Ko galima tikėtis komandai iškovojus olimpinį auksą?
– Pamatysite (juokiasi). Su komanda jau yra susitarta, viskas apgalvota ir manau, kad pamatysite kažką naujo.
