Mūsiškiai žygį link olimpinės atrankos pradės naktį iš antradienio į trečiadienį, kuomet nuo 3:30 val. Lietuvos laiku kovos prieš Meksikos vyrų krepšinio rinktinę.
Pastarąjį kartą Lietuvos rinktinė prieš meksikiečius žaidė praėjusių metų pasaulio čempionate Filipinuose, kur 96:66 nepasigailėjo Meksikos krepšininkų.
Aukštus standartus sau ir komandai keliantis R.Jokubaitis teigė, kad pirmajame turnyro mače gali pasitaikyti papildomų emocijų.
„Tokios ir mintys – turime laimėti visas rungtynes, kad patektume į olimpines žaidynes. Meksikos rinktinę kaip ir žinome, nes žaidėme praėjusiais metais prieš juos žaidėme grupės etape Filipinuose, tad turime medžiagos iš praėjusių metų. Jų sudėtis, kiek žiūrėjome, nelabai pasikeitusi, o mūsų – šiek tiek kitokia.
Bet... pirmos rungtynės, būna kažkoks jauduliukas, pripratimas prie salės, lankų, matysime. Laukiu rungtynių ir turime iškovoti pergalę“, – sakė R.Jokubaitis.
23-eji. Tokio amžiaus R.Jokubaitis sulaukė, kai jis tapo pagrindiniu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės įžaidėju, kuris ves komandą į išsvajotas olimpines žaidynes.
Tačiau atakų organizatorius įkvėpė oro, pagalvojo, atskleidė savo emocijas ir tikėjimą savimi bei komanda.
„Kol kas dar nelabai suvokiu. Olimpinės žaidynes, kaip ir kiekvienam sportininkui, svajonė yra nuo mažų dienų. Dabar nenoriu prikalbėti, bet labai tikiuosi, kad šiemet būsime olimpinėse žaidynėse“, – aiškino lietuvis.
Gynėjas taip pat dar negalėjo patikslinti, kokia yra pačio ir „Barcelona“ klubo situacija dėl artėjančio klubinio sezono.
„Kol kas dar ne, – apie pasistūmėjimą dėl ateities Katalonijoje kalbėjo R.Jokubaitis. – Dabar su treneriu paskelbė pasirašymą, turime kalbėtis su juo, bet... matysime, dabar dar nieko negaliu pasakyti.“
– Po treniruotės ilgiausiai metėte. Ar tai jaudulys pasirodyti kuo geriau nuo pradžių?
– Ne, čia mano rutina. Vis tiek – tai nauja salė, nauji lankai, tad truputį reikia prasimėtyti. Dabar nelabai turime kažkur skubėti.
– Kaip sekasi pačiam atrasti chemiją su Domantu Saboniu?
Gerai. Su juo niekada nebuvo sunku atrasti chemiją. Šiemet, kai jis vienas (be Jono Valančiūno – red.), ant jo pečių dabar bus žymiai daugiau nei Europos čempionate 2022 metais. Su juo labai lengva žaisti ir nemanau, kad kažkam sunku su juo žaisti. Jis sukuria mums, mes sukuriame jam. Manau, kad jis bus pagrindinė mūsų jėga šitame turnyre.
– Ar nėra keista, kai D.Sabonis atsikovoja kamuolį ir bėga į priekį, o pats turite bėgti be jo?
– Reikia truputį laiko priprasti, buvo per pasiruošimą ir treniruotes, kad reikia su tuo susigyventi, jog kamuolį išsivaro vidurio puolėjas, bet... kai šitą išdirbsime labai gerai, dabar esame beveik tą ritmą pagavę, kitoms komandoms tai bus galvos skausmas. Turėti įžaidžiantį vidurio puolėją – vienas privalumas.
– Draugiškose rungtynėse matėme, kai D.Sabonis atlikinėdavo perdavimą iš rankų į rankas tiek Mariui Grigoniui, tiek pačiam. Ar galite papasakoti, koks yra žaidimas, kai D.Sabonis turi kamuolį perimetre?
– Tai yra mūsų greitas, laisvas krepšinis. Duodame Domui atsivaryti kamuolį ir tada jau jis sprendžia, į kurią pusę suktis, atiduodame kūrybą į jo rankas. Tai buvo prisitaikymas treneriui, kad duoti jam kurti, nes matėme, jog jis NBA tą daro labai gerai. Manau, kad puolime turėsime daugiau opcijų.
– Ar manote, kad dabar rinktinė bus visiškai kitokia pagal savo žaidimo stilių? Ar jis tai yra kažkiek perspausta?
– Net nežinau. Manau, kad žaidimas vis tiek skirsis, nes turime įžaidžiantį centrą, kurio neturėjome. Nemanau, kad bus labai daug žaidimo nugara į krepšį, bet reikia pamatyti pirmas rungtynes, nes komandos prie mūsų taip pat taikysis ir irgi reikės kažką pakeisti. Patys matome ir jaučiame, kad žaidimas dabar yra greitesnis ir šiek tiek kitoks.
– Ar nesijaučia, kad skamba apgaulingai, jog grupėje tenka žaisti su Meksikos ir Dramblio Kaulo Kranto rinktinėmis?
– Manau, kad čia visiems (reikia pažiūrėti rimtai – red.). Tai – egzotiškos šalys, bet žinome, kaip yra šiuolaikiniame krepšinyje. Visi moka žaisti krepšinį, reikia neužmigti, nežiūrėti, kas yra ant popieriaus ir žaisti savo žaidimą. Čia atvažiavome iškovoti pergales. Nesvarbu, prieš ką žaidžiame – Meksika, Dramblio Kaulo Krantą ar kitas komandas.
– Kaip reagavote į žinią, kad Jonas Valančiūnas artėjančius trejus metus žais Vašingtone?
– Nesitikėjau, kad jis keliaus žaisti į Vašingtoną. Buvo labai daug paplitę gandų, kad jis žais „Los Angeles Lakers“ klube, o man visai „Lakers“ patinka, tad jį įsivaizdavau ten (šypsosi – red.). Manau, kad jis žiūrėjo geriausią situaciją sau ir šeimai.
Vašingtonas yra tikrai gera vieta, nes Tomašas Satoransky yra žaidęs ten ir pasakojo vien gerus dalykus apie komandą. Galvoju, kad Jonui ten bus gerai, gaus daug minučių ir bus komandą į priekį vedantis centras.
– Kokia yra jūsų situacija su „Barcelona“ klubu? Matėme, kad treneris pasisakė, jog turite kontraktą, bet ar yra kažkokių pasistūmėjimų į priekį?
– Kol kas dar ne. Dabar su treneriu paskelbė pasirašymą, turime kalbėtis su juo, bet... matysime, dabar dar nieko negaliu pasakyti.
