Margiris „dideli kiaušai“ Normantas. Šią pravardę jam ne kartą klijavo ne vienas „Ryto“ krepšininkas, o Kapitono charakteris pasirodė ir LKL finalų metu.
Grynas vilnietis M.Normantas LKL finalo serijos metu rinko po 12,7 taško (65 proc. dvit., 25 proc. trit., 81 proc. baud.), atlikdavo po 3,5 rezultatyvaus perdavimo, sugriebdavo po 2,5 atšokusio kamuolio ir fiksuodavo 13 naudingumo balų vidurkį.
Toks krepšininko pasirodymas leido „Rytui“ trečiąkart įveikti Kauno „Žalgirį“ ir pagriebti antrą LKL titulą su „Rytu“ savo karjeros metu. Prieš tai Margiris su „Rytu“ LKL trofėjų kėlė 2021–2022 m. sezone.
„Labai faina, labai džiugu. Antrąkart laimėjome su šita komanda, su šitais treneriais. Nerealiai džiugu už „Rytą“, kad laimėjome būtent prieš Kauną, nes pirmas titulas nebuvo toks saldus. Aišku, tai buvo pirmas titulas, kas irgi yra nerealu.
Nerealiai. Buvo fainas finalas... labai mėgavausi šiuo momentu, nes... tikrai... nėra aišku, kada, kaip ir prieš ką vėl žaisi finale. Tikrai mėgavausi gyvenimu.
Labai džiugu už vyrus, Vilnių, sirgalius, nes jie to yra tikrai verti. Jie yra nerealūs. Didžiausios pagyros fanams ir šitai „Ryto“ bendruomenei, kuri išliko kartu nepaisant šūdinos sezono pradžios ir amerikietiškų kalnelių... galiausiai išlikome kartu ir didžiuojuosi visais vyrais“, – atviravo M.Normantas.
Šįmet „Rytas“ išgyveno ne vieną juodą periodą – vilniečiai nepateko į FIBA Čempionų lygos atkrintamąsias, pralaimėjo KMT pusfinalyje prieš Panevėžio „Lietkabelį“...
Atrodo, kad buvo galima nuleisti rankas ir sakyti velniop.
Bet... tai nėra Margirio Normanto ir „Ryto“ stilius. Viską pakeitė lemtingas lūžis pavasarį.
„Prieš „Peristeri“ mums nesisekė kaip komandai. Tai buvo neįvykdytas tikslas, bet po to per tą šūdą, mėšlą praėjome visi kartu. Nežinau, kaip tai viskas įvyko, bet tiek mes, tiek treneriai pavasarį kažkaip susivienijome. Mes tiesiog žinojome, kad sezoną reikia užbaigti geriau, nei mes pradėjome, nei jis tęsiasi ir taip toliau. Prieš tai buvo labai daug agonijos...“, – atsiduso M.Normantas.
Praėjusią vasarą M.Normantas pratęsė sutartį su Vilniaus „Rytu“, kurioje šie metai buvo garantuoti, o kiti – ne.
Vis dėlto esminis klausimas išlieka... Ar M.Normantą ir toliau išvysime su „Ryto“ marškinėliais, o kartu kokia vasara laukia krepšininko?
„Aš turiu kontrakte „pliusą“ iš savo pusės, bet čia dar spręsime. Aš dabar kokią savaitėlę, pusantros pailsėsiu, o tada sėsime ir spręsime.
Pradžiai – truputį pailsėsiu, reikės susitvarkyti kūną, kineziterapija, kiti sportai, tinklinis, reikės pravalyti galvą ir tuo pačiu patobulinti kūną, nes kitais sportais užsiimant tobulėja visas kūnas“, – apie ateitį neišsiplėtė gynėjas.
– Anksčiau esi minėjęs, kad teko kęsti įvairius skausmus, bet ką iš tikrųjų reikėjo praeiti iki šio titulo?
– Sakykime taip, kad mane visą sezoną kamavo Achilo uždegimas. Vėl čia bus taip, kad verkiu, bet tai nėra verkimas. Pirmąkart susidūriau su tokiu rimtesniu uždegimu. Bandėme visaip, dabar lyg ir geriau.
Po serijos su „Wolves“ jaučiausi tikrai tragiškai. Ypač po penktųjų serijos rungtynių. Per negaliu, per susikaupimą, per tai, kad esu kapitonas... dariau tą, ką moku geriausiai. O kaip gavosi... kas gavosi, kas ne... labai džiugu vyrus ir džiugu, kad tas antras žiedas yra toks saldus, nes laimėjome prieš Kauną.
– Tai tau buvo antrieji metai būnant kapitonu. Kur patobulėjai per šį sezoną, lyginant su praėjusiais metais?
– Manau, kad patobulėjau psichologiškai, galbūt kažkiek subrendau, paaugau tiek kaip žaidėjas, tiek kaip asmenybė. Labai džiaugiuosi čia (Vilniuje). Didžiausias laimėjimas nėra trofėjus... taip, tai yra viena iš svajonių, ypač laimėti prieš „Žalgirį“.
Man didžiausias laimėjimas gyvenime yra tas, kad aš turiu šeimą, esame sveiki, kad aš galiu daryti tai, ką aš mėgstu, tai, ką aš myliu.... aš tai galiu daryti laisvai, be jokio suvaržymo. Po to jau visos mini svajonės, kurios yra saldžios. Kol kas to nesuprantu, bet, turbūt, reikia laiko.
– Pirmosiose dvejose rungtynėse M.Fosteris žaidė prastai, bet trečiasis ir ketvirtasis mačai jam buvo įspūdingi. Ką galėtum pasakyti apie jį?
– Pirmose rungtynėse jis ne tiek daug prisidėjo prie mūsų pergalės, bet mes, kaip komanda, nepasimetėme ir pirmąjį mačą ištraukėme visi, kaip komanda. Tai yra nerealu, tas dalykas ir buvo kertinis... laimėti pirmas rungtynes Kaune, atsiliekant 10 taškų, likus kiek mažiau nei 3 minutėms... labai džiaugiuosi už jį (Marcusą)... jis į mūsų komandą šįmet atėjo laiku, galbūt ne... bus, kas sakys, kad ne... bet...
– Giedrius Žibėnas taip pat iškovojo savo antrąjį titulą „Ryte“. Kaip galėtum apžvelgti trejų metų darbą su juo?
– Pas jį – nerealiai laisvas žaidimo stilius, jis propaguoja mums priimtiną ir vis populiarėjantį stilių. Labai džiugu, kad ir jis paaugo. Mes kartu žengėme didelį žingsnį į priekį. Mūsų ryšys... buvo ir kibirkštėlių, ir dar kažką, jos nebuvo kažkokios vau... mes kartu augame ir labai džiugu už jį kaip už žmogų. Kad jis laimėjo prieš Kauno „Žalgirį“... Čia yra nerealu.
– Buvote minėjęs, kad vasaros metu reikės operacijos...
– Nemanau, kad reikės operacijos. Čia buvo tik pasvarstymai, kad „galbūt“ reikės intervencijos. Žurnalistas buvo užklausęs, ar reikės intervencijos, buvau atsakęs, kad nemanau, bet taip gavosi iš kalbos. Aš nemanau, kad man reikės operacijos.
– Kas šį sezoną labiausiai dėjo žingsnį į priekį?
– Man asmeniškai – visa komanda. Nerealiai susivienijome, nežinau kokiu būdu... R. J. Cole‘as, Justinas Gorhamas sezono gale tapo solidesnis, Marcusas Fosteris davė komandai daugiau, tas pats Radzo (Gytis Radzevičius), Martynas Echodas... visi, kaip komanda, kaip asmenybės, pasistūmėjome į priekį.
– Kaip vertinate sezoną bendrai?
– Iki tol (iškovoto titulo) buvo sezonas prastas, o dabar – vyšnaitė ant torčiuko. Sezonas – atsiperkantis. Pradžiai buvo mėšliukas, o dabar – nerealu. Krepšinis yra dinamiškas. Labai smagu dėl to, nes viskas keičiasi. Šįmet gavome labai daug pamokų... pradžiai buvo sunku, bet titulas atpirko viską.
– Kas švęs šį titulą ir labiausiai „nusiraus“?
– Gal ir aš būsiu vienas iš tų nusirovėlių, mėgstu, tikrai (šypsosi – red.).
