Martyno Echodo ir Marcuso Fosterio vedamas „Rytas“ 92:86 (23:28, 25:17, 27:19, 17:22) įveikė Vilniaus „Wolves-Twinsbet“ ir galiausiai užsitikrino vietą finale, kur žais šeštus metus iš eilės.
Pusfinalio seriją prieš „Wolves“ krepšininkus „Rytas“ laimėjo (3–2).
Didysis finalas prasidės birželio 5 d., kuomet „Rytas“ svečiuosis Kaune. Primename, kad „Betsafe-LKL“ finale taip pat bus kaunamasi serijoje iki 3 pergalių.
„Manau, kad visiems neutraliems sirgaliams tai buvo įspūdinga serija. Turime atiduoti pagarbą varžovams – jie žaidė per traumas, per negaliu. Prie serijos rezultato 1–2 grąžino seriją į lemiamą mačą. Turiu pagirti kolegą Nedą. Jis – vienas perspektyviausių Lietuvos trenerių. Didžiausios sėkmės jam. Manau, kad ne kartą ir ne du susitiksime aikštelėje.
Sveikinimai visiems žaidėjams. Jiems šiandien buvo nemažai spaudimo, nes ne paslaptis, kad favoritai buvome mes. Tą spaudimą atlaikėme. Jiems buvo atsibodusi klišė, kad mes svarbesnių rungtynių negalime žaisti. Šiandien matėte tikrąjį „Rytą“.
Kontroliavome rungtynes, neatidavėme metimų iš statinių padėčių, „Wolves“ pataikė vos 4 tritaškius, kontroliavome lentą, ypač antroje rungtynių pusėje, kai sprendėsi nugalėtojas. Žaidėjai šiandien padarė neįtikėtiną darbą... kaip jie šiandien atėjo ryte (į treniruotę – red.)... jų susikaupimas buvo didžiulis ir tai buvo padrąsinimas man, kaip treneriui, kad gynyboje viskas bus gerai. O įmesime, ar ne... to negali kontroliuoti.
Sveikinimai trenerių štabui – tai mums ketvirtas iš eilės finalas („Rytas“, kaip klubas, pateko į šeštą paeiliui – red.). Šitas pusfinalis buvo pats sunkiausias, reikia tai pripažinti.
Sveikinimai mūsų sirgaliams, kurie pagaliau gausiai susirinko į areną. Jie šiandien tikrai švęs. Manau, kad ir toliau Vilniuje drąsiai su pasididžiavimu vilkės juodą-baltą-raudoną spalvas. Tiek po šio pusfinalio, tiek važiuodami į finalo rungtynes Kaune“, – ilgai ir plačiai rungtynes nušveitė G.Žibėnas.
Gediminas Žiemelis socialiniame tinkle „Facebook“ parašė tai, kad „Rytą“ kitąmet treniruos kitas treneris.
„Wolves“ savininkas pasufleravo, kad tas kitas treneris – Kazys Maksvytis.
Kaip į tai reagavo G.Žibėnas ir ar tai jį išmušė iš vėžių?
„Jeigu atvirai, prieš rungtynes su Dariumi Gudeliu (vienu iš „Ryto“ akcininkų – red.) pasijuokėme, nes jis man šią žinią parodė iš savo telefono. Aš ten pernelyg nesupratau, kas ten parašyta, gandai... pasijuokėme ir toliau ėjome ruoštis rungtynėms“, – sakė G.Žibėnas.
– Ar pasiteisino mintis trečiojo kėlinio pradžioje į aikštelę mesti Margirį Normantą ir žaisti be tikro įžaidėjo?, – žurnalistai paklausė G.Žibėno.
– Rotaciją sprendėme pagal pirmąsias 4 rungtynes – kas pasiteisino, kas nepasiteisino, kas suveikė, o kas ne. Matėme tendencijas, matėme, kad ir su Margiriu pirmoje pozicijoje atrodome neblogai. Margiris visko, ko nepadarė puolime, jis padarė gynyboje.
Rūbinėje visiems žaidėjams pasakėme, kad mums kiekvieno iš jų reikės finale, nes šiandien pagaliau tritaškį pataikė ir Lukas (Uleckas), Arnas (Velička) laikė mus rungtynėse tada, kai buvo sunku ir pataikė du tritaškius. Martynas (Echodas)... Tokio susikaupusio aš jo dar nesu matęs, koks jis šiandien buvo ryte ir per rungtynes. Matėte, kaip jis atrodė.
Apie žaidėjus galėčiau šnekėti ilgai, pergalė yra jų. Mes, treneriai, kažkiek prisidėjome, padėjome, svarbiausiai buvo nepanikuoti, išlikti solidiems iš emocinės pusės ir eiti į kitą ataką. Nesvarbu, kas prieš tai atsitiko. Buvome kartu. Pasikartosiu – pamatėte tikrąjį „Rytą“.
– Nepaminėjote Marcuso Fosterio. Jis sužaidė solidžiausią serijos mačą. Kaip pavyko jį atgaivinti?
– Marcusas (juokiasi – red.). Turiu kalbėti kolegos Tado (Jackūno, fizinio rengimo trenerio – red.) žodžiais: „Šiandien Marcusas įmes 30 taškų“. Tadas labai gerai jaučia mūsų žaidėjus, labai gerai su jais bendrauja, juos visąlaik mato ir jaučia. Jis sakė, kad Marcusas be 30 taškų neišeis (šypsosi – red.).
Marcusas tokių rungtynių laukia. Labai džiaugiuosi už jį. Ketvirtose rungtynėse buvo ir mano klaidų – neišnaudojome jo tiek, kiek reikia. Labai blaškėmės, buvome nekantrūs puolime, nenueidavo kamuolys ten, kur reikia. Šiandien nuėjo ten, kur reikia, taikinius suradome ir dėl to pamatėme, koks yra tikrasis Marcusas.
– Kaip ir minėjote, tai – jums ketvirtasis LKL finalas. Taip pat sakėte, kad tai – sunkiausias pusfinalis iš visų žaistų. Ar galėtumėte apibūdinti kelią iki šio momento, kuomet esate finale? Pakalbėkite apie psichologinę naštą, jeigu tokia buvo.
– Nėra ką slėpti – buvo labai didelė našta. Manau, kad tą jautė ir žaidėjai, ir komanda, ir ofisas, ir trenerių štabas. Džiugu nusimesti naštą nuo pečių ir mėgautis finalu. Tai yra tai, ko mes norėjome gale sezono.
Kelias reguliariajame sezone buvo solidus, nes nešvaistėme taškų, anksti užsitikrinome antrąją vietą. Taip, nepavyko pakovoti dėl pirmos vietos, bet atkrintamosiose buvo sunku, net nešnekant apie šią seriją. Visiems sirgaliams, ypač neutraliems, buvo labai daug emocijos, buvo gyvos, natūralios ir nesuvaidintos emocijos.
– Eidamas link rūbinės jūs rėkėte. Ką norėjote išrėkti?
– Turbūt, kad išrėkiau tas dvi savaites (kuomet buvo žaidžiama serija prieš „Wolves“ – red.), kurias norisi kuo greičiau pamiršti ir mėgautis finalu. Realiai, tas dvi savaites neturėjome nė vienos laisvos dienos. Tai tikrai nėra lengva, nuovargis velkasi, bet – dabar finalas ir negalime būti emociškai tušti. Viskas prasideda nuo nulio ir rytoj, ačiū Dievui, laisva diena.
– Sakėte, kad mėgausitės finalu, ar tai reiškia, kad darbas jau kažkiek yra padarytas?
– Į finalą važiuosime su pasitikėjimu, žaidėjai ir treneriai eisime kautis, fanai važiuos tik dėl vieno tikslo – išvysti pergalę. Čia niekas nesikeičia. Tikrai neduosiu jokių antraščių, bet galiu pasakyti tai – kiekvienas žaidėjas atiduos visą save. Tai, ką darė visą sezoną.
– Per kur bus mušamas „Žalgiris“, kuomet iš rotacijos iškrito Keenanas Evansas ir kiek dėl Keenano netekties keisis serija?
– Tiesą sakant, aš net pamiršau tai, kaip jie tiksliai žaidžia, per ką muša, atakuoja, nes, atrodo, dvi savaites plane egzistuoja tik dvi komandos – „Rytas“ ir „Vilkai“.
Buvome įsitraukę į tą seriją. Ši šachmatų partija buvo labai sunki, darbas su žaidėjais, suradimas teisingų žodžių, kartais jie buvo neteisingi... Taip, žiūrėjome tą pusfinalį, bet, atrodo, kad jis vyko labai, labai seniai.
Rytoj reikia atsigauti emociškai ir kibti į darbus, žiūrėti, kur yra jų pranašumai, kur išryškinti minusus, jeigu jų tokių yra.
Manau, kad nieko. Ką keitė J.Tayloro netektis? Visi žaidėjai žaidžia dėl titulų, jie tokių rungtynių laukia. „Žalgiris“ turi gilią sudėtį ir tikrai turės į ką pakeisti Keenaną. Juolab – jie turėjo 9 dienas be rungtynių tam prisitaikyti ir pasiruošti.
– Ko ši serija išmokė jus?
– Žinote, gal tos ketvirtos rungtynės buvo labai apgaulingos, kai mes pamatėme, kad varžovai traumuoti, kažko nėra. Tai nėra pirmos rungtynės mums. Bandome rasti kitokių prieigų prie žaidėjų, kažkur užšokti, pažadinti, pabudinti juos.
Stengėmės priminti, kad pirmąsias sezono rungtynes pralaimėjome be Rasheedo Sulaimono, be Artūro Žagaro, be Jeffery Tayloro. Tas nepadėjo ir gavome dvi papildomas dienas po ketvirtų rungtynių, kur tikrai galėjome uždaryti seriją, bet to nebuvome verti.
– Laimėjote seriją prieš principinį varžovą. Ką ši pergalė reiškia jums?
– Nuo pat pradžių žinojome, kad tai – priešprieša. Tu reprezentuoji juodą-baltą-raudoną spalvas ir tu stengiesi eiti su ta srove. Kad ir kas benutiktų. „Wolves“ nėra miesto įsibrovėliai, tai – dar vienas stiprus konkurentas, kuris tikrai gerai kovėsi pusfinalyje. Manau, kad tai lygą tik stiprina, puošia ir gerina mus, trenerius, žaidėjus, kitus trenerius.
