Po kelių metų Arizonos universitete ir trumpo etapo Filadelfijos „76ers“ į tėvynę sugrįžęs puolėjas savo varžovams tapo neišsprendžiamu rebusu.
Per 23-ejas rungtynes Ą. Tubelis ant parketo vidutiniškai praleisdavo 28 minutes. Per šį laiką jis pelnydavo 17,5 taško (64,2 proc. dvit., 33,3 proc. trit., 64,2 proc. baud.), atkovodavo 7 kamuolius, atlikdavo 1,6 rezultatyvaus perdavimo ir 1,1 bloko bei rinkdavo 20,5 naudingumo balo.
Jis fiksavo didžiausią efektyvumo vidurkį nuo 2017–2018 m., kuomet su „Šiaulių“ marškinėliais dominavo ir 21,2 naud. bal. rinko Laurynas Birutis. Tuo pačiu Ą. Tubelis MVP statulėlę po kurio laiko sugrąžino į lietuvio rankas – paskutinis tokios garbės nusipelnęs jo tautietis buvo Martinas Gebenas 2018–2019 m. sezone.
– Koks jausmas tapti MVP? Tikriausiai apie šį apdovanojimą galėjai nujausti jau kurį laiką?
– Aišku, niekada nebūčiau pagalvojęs, kad šitoje lygoje tapsiu MVP. Atsimenu, kad mažas žiūrėdavau, vos krepšinį suprasdavau, negalvojau, kad taip vieną dieną atsitiks. Niekada nebuvau tas žaidėjas, kuris visų pirma savęs žiūri, savo statistikos. Bet po trenerio pasikeitimo visa komanda pasikeitė ir nebuvo svarbu, kiek taškų įmetu ar atkovoju kamuolių. Vis tiek kiekvienas žaidėjas pažiūri tą statistiką. Žinojau, kad būsiu tarp kandidatų, tikėjau savimi ir vienas iš tokių mažesnių tikslų man asmeniškai buvo gauti šitą apdovanojimą ir su komanda tęsti gerą pasirodymą. Tą dar bandysime padaryti.
– Po kelių metų etapo Amerikoje pavyko neužmiršti, kas yra europietiškas ar lietuviškas krepšinis. Ar pats tikėjaisi taip sklandžiai ir greitai tapti didelės reikšmės žaidėju?
– Pirmos dvejos-trejos rungtynės buvo tokios, kad nelabai kas žinojo mano žaidimo stiliaus, mano stipriųjų pusių. Galvojau bus sunkiau po kelių rungtynių, bet statistiškai nebuvo labai didelio skirtumo. Buvo rungtynių, kur visiškai uždarytas būdavau, bet kad taip gerai asmeniškai nusiseks – nesitikėjau. Manau, niekas nesitikėjo, kiek matau.
– Apskritai turėjai įspūdingus metus: vasara su rinktine, trumpas laikotarpis Filadelfijoje, o dabar dar ir MVP apdovanojimas bei „Betsafe-LKL“ atkrintamosios. Kiek augimo savyje pastebėjai šiuo laikotarpiu?
– Daug augimo buvo. Daug skirtingos ir naudingos patirties. Rinktinėje su geriausiais Lietuvos žaidėjais daug pamokų gavau ir patobulinau per trumpą laiką daug ką, žaidimo supratimą. Filadelfijoje, aišku, ir greičiai, ir fiziškumas – to pasiėmiau ir stengiausi čia atvykęs į „Neptūną“ perteikti viską šioje lygoje.
– „Neptūnas“ turi veteranų trijulę (Žygimantas Janavičius, Mindaugas Girdžiūnas ir Deividas Gailius). Kaip galėtum apibūdinti jų mentorystę ir prisidėjimą prie tavo tobulėjimo?
– Kai sužinojau, kad žaisiu „Neptūne“, labai iškart apsidžiaugiau, nes tikrai labai geri veteranai. Ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų tai yra labai geri žmonės. Esu žaidęs „Ryte“ su Mindaugu Girdžiūnu, puikiai atsimenu, labai gerą įspūdį paliko ir daug gerų pamokų davė jau tada, kai man buvo septyniolika metų. O atėjus čia išvis labai vertinu jų požiūrį, pamokas. Su jais smagu užmiršus krepšinį leisti laiką ir už aikštelės ribų. Gera patirtis, man tikrai pasisekė.
– Kaip klausimų keliantis aspektas tavo žaidime visada buvo tritaškiai. Šiemet matome 33 proc. taiklumą išmetant beveik po keturis metimus, kas jau nėra prastas pataikymas. Ar jautiesi atsikratęs šios problemos?
– Taip, atsimenu Amerikoje visi rizikavo ir pačiam buvo nejauku. Visiškai laisvas nežinodavau – mesti ar nemesti. Tikrai įdėjau nemažai darbo ir tą tęsiu kiekvieną dieną. Žmonės sako, kad nesu metikas... Tai ir nesu metikas, bet tikrai galiu išsimesti tritaškį. Stengsiuosi dar labiau tobulėti ir gerinti jį. Norėčiau ne iš keturių vieną pataikyti, o gal iš keturių du – toks būtų tikslas.
– Tikriausiai pakilęs pataikymas leidžia geriau įsitvirtinti būtent ketvirtoje pozicijoje?
– Visada tiek ketvirtu, tiek penktu žaidžiau. Treneriai mato, kad jei su pražangomis blogai mūsų „centrams“, tada mane stumia į penktą poziciją, automatiškai pagreitiname žaidimą, mažiau derinių, visi judame ir bėgame. Tai irgi naudinga, bet iš esmės darau tai, ką treneris pasako. Man tinka abu variantai.
– Ką dar patobulinti norėtųsi labiausiai? Galbūt baudų metimus, kuriuos realizavai 64 proc. taiklumu?
– Baudos, taip. Kartais nesuprantu, kas vyksta, gal koncentracijos trūkumas, gal per daug atsipalaiduoju prie baudų metimo linijos. Tikrai žinau, kad galiu gerai mesti baudas. Gal šį sezoną tiesiog šiek tiek nepasisekė.
– Kalbant apie atsipalaidavimą, Iš šono žmonėms kartais atrodo, kad aikštelėje ne visada stengiesi 100 proc. Ar tai tik būdo savybės, ar tame iš tikro yra kažkiek tiesos?
– Nėra taip. Aišku, aš žinau, kaip atrodau iš šono, gal tikrai atrodau kaip atsipalaidavęs. Kažkas sakė, kad „jis juda kaip veteranas, randa savo laiką, kur gali pailsėti ir kur gali sužaisti“. Gal yra tiesos tame, bet jei ir atrodo taip iš šono, patikėkite manimi, viduje viskas yra užsidegę.
– Vilniaus „Rytas“ tikriausiai džiaugiasi dėl tavo sezono, tačiau tuo pačiu atrodo, kad išlaikyti tave komandoje bus nelengva. Ar jau kyla minčių, jog jau dabar neprapultum aukščiausiame lygyje – Eurolygoje?
– Nežinau, tikrai nenoriu prisišnekėti. Šiuo metu yra sutartis su Vilniaus „Rytu“, ties tuo galime ir užbaigti atsakymą, nes tikrai nenoriu žiūrėti dabar į kitus metus. Būsiu po sezono Vilniuje, žiūrėsime, kaip bus toliau. Klubas, agentas – jie dirbs savo darbą, o dabar esu susikoncentravęs į atkrintamąsias, bus galima pasidžiaugti, kad tapau MVP, gal šiek tiek nukryps mintys. Bet kiekvieną dieną sportuojame, ruošiamės.
– Šiemet susidūrei su trenerių kaita. Kaip manai, ar šis sukrėtimas tau pačiam išėjo į naudą?
– Mėginau apsiprasti lygoje, buvo tų klaidų, negaliu pasakyti, kad buvo blogas treneris, ne taip žaidėme ir panašiai. Žaidėme gerai, bet pritrūko kažkiek sėkmės, gal visa komanda nesijautė taip, kaip turėjo jaustis. Po naujo trenerio atėjimo visi gal susiėmė, suprato, kad galime, kad esame gera komanda, turime veteranų, turime talentingų jaunų žaidėjų. Manau, tos aštuonios pergalės iš eilės tą ir parodo – kad mes galime žaisti su visais ir tikrai galime nustebinti.
– Georgios Vovoras mėgsta akcentuoti tavo padaromus deflectionus (liet. kamuolio pamušimus ginantis). Ar būtent prie šio specialisto dėjai žingsnį į priekį gynyboje, ar tiesiog skiriasi, kiek šis strategas tai akcentuoja?
– Kiek žinau, mūsų treneris irgi buvo Amerikoje, vasarą sėmėsi patirties. Koledže, NBA jie tikrai akcentuoja tuos deflectionus. Tuos effort plays (epizodai, kuomet žaidėjai parodo dideles pastangas – aut.), kiek tu pastangų įdedi gynyboje ir panašiai. Buvo tas mano galvoje, kad tie deflectionai yra labai gerai. Tokia gynyba išmuša iš vėžių komandas, kurios puola. Stengiausi, prieš kiekvienas rungtynes akcentuojama, kad kuo agresyviau ginsimės, tuo geriau ir pulsime. Aišku, būna klaidų, persistengiame, prašokame, bet svarbu, kad stengiamės ir nenuleidžiame rankų.
– „Neptūnas“ turėjo kontrastingą reguliariojo sezono pabaigą po 8 pergalių serijos sekė 4 pralaimėjimų atkarpa. Kaip paaiškinti tokius svyravimus?
– Po „Žalgirio“ rungtynių, nenoriu už komandą kalbėti, bet aš gal kažkiek atsipalaidavau, galvojau „oi, nugalėjome „Žalgirį“, bet tuo pačiu žinojome ir treneris akcentavo, kad Kėdainiai yra labai jauna ir talentinga komanda. Jei duosime jiems pajusti žaidimą, bus tikrai sunku ir jie tą parodė. Nuleistomis galvomis išėjome iš aikštelės, tas pats atsitiko ir prieš Pasvalį. Negalime nuvertinti varžovų. Dabar jau nėra laiko nuvertinti, nes atėjo atkrintamosios. „Vilkai“ – viena geriausių komandų. Dėjome mažą žingsnį atgal. Su jais gerai žaidėme 35 minutes ir tada tiesiog gal pritrūko jėgų, gal koncentracijos gynyboje, gal šiek tiek sėkmės ir jie grįžo, paskutiniu metimu laimėjo rungtynes. Prieš „Šiaulius“ pradėjome neblogai, paskui gal pajutome, kad galime laimėti, gal pritrūko koncentracijos, gal kokybės, susikalbėjimo. Leidome jiems pajusti savo greitą žaidimą, tritaškius ir už tai mus nubaudė.
