Šiuo metu aiškios yra dvi serijos: trečiąją vietą reguliariajame sezone užėmę Vilniaus „Wolves Twinsbet“ susitiks su dar neseniai tik po Rasheedo Sulaimono lemiamo metimo nugalėtu Klaipėdos „Neptūnu“, o ketvirtąją vietą užėmusi Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ susitiks su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“.
Likusiose dvejose serijose, atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas užėmusios Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ komandos susitiks su Jonavos „CBet“, kurie šiuo metu turnyrinėje lentelėje užima septintąją vietą, arba Mažeikių „M Basket-Delamode“, kurie šiuo metu yra aštunti, bet vis dar gali išstumti jonaviečius, jeigu šiandien nugalės Kėdainių klubą.
Norėdami aptarti besibaigiantį reguliarųjį sezoną bei laukiančias atkrintamąsias, pakalbinome buvusį Lietuvos rinktinės krepšininką, šiuo metu dirbantį Betsafe-LKL komentatoriumi Šarūną Vasiliauską, kurio buvo paklausta ir apie gandus apie galimą jo grįžimą į krepšinio aikštelę kitame sezone.
– Šarūnai, reguliarusis LKL sezonas eina į pabaigą, liko tik keletas rungtynių. Kokie momentai ar rungtynės šiame sezone tau buvo įsimintiniausi?
– Iš tikrųjų sunku kažką išskirti, man iš viso tos rungtynės „Žalgiris“ prieš „Rytą“ yra pagrindinis mūsų derbis, kuris yra aktualiausias Lietuvoje. Bet man šiemet buvo įdomu pačiam iš arti matyti Lietuvos krepšinį, kurio buvau kažkiek pasiilgęs, ilgai nežaidžiau Lietuvoje.
Man patiko atsiradę mini derbiai tarp „Juventus“ ir „Lietkabelio“, buvo rungtynių pačiame sezono gale, kur pavyzdžiui pats nesuprantu kaip „Neptūnas“ laimi 8 pergales iš eilės, po kurios seka 3–4 pralaimėjimų serija rungtynėse, kuriose iš anksto mačiau „Neptūno“ pergales. Todėl tikrai negaliu išskirti kažkokių vienų rungtynių, bet man patiko konkurencija lygoje, nes jeigu manęs prieš sezoną būtų klausę, tai turbūt pirmąsias trejas komandas būčiau išdėstęs taip kaip dabar, bet nuo ketvirtos iki aštuntos būtų nemažai rokiruočių.
– Šiame sezone matėme nemažai iššovusių žaidėjų, kaip pavyzdžiui Martynas Arlauskas, ar Ąžuolas Tubelis, kurio buvome ilgai nematę Lietuvoje. Tačiau matėme ir tokių nuvylusių pirkinių, kaip Keithas Hornsby, ar Stefanas Birčevičius. Kokie žaidėjai asmeniškai tave labiausiai nustebino iš gerosios pusės ar nuvylė?
– Galbūt įdomiausia ir buvo pamatyti Ąžuolą Tubelį, visgi už Atlanto išsiunčiame nemažai savo talentų, kurių po to laukiame ir stebime kokie jie grįžta. Lygiai taip pat kaip buvo smagu stebėti Ąžuolą, taip smagu buvo stebėti ir Deividą Sirvydį, kuris pas mus buvo labai aptarinėjamas, galbūt jautėsi ir šioks toks mini „heitas“ (neapykanta), kurio jis nenusipelnė.
Kiekvienas krepšininkas, manau, svajoja ir nori užsikabinti gavęs tą šansą NBA. Vaikis tą ir darė, kabinosi kiek galėjo, pamatė, kad kažko trūksta, kažkas netinka, grįžo į Europą ir tikrai smagu matyti jį būnantį rezultatyviausiu Europos taurės žaidėju.
Taigi toks žaidėjas kaip jis buvo tikrai įdomus. Taip pat man labai įdomu buvo stebėti Igną Sargiūną, man jo aistra, meilė ir šaltakraujiškumas, kažkiek primena Arvydą Macijauską, nepaisant to, kad jis žinoma nėra tokio lygio metikas. Jis yra „naglas“ nepaiso autoritetų, o tokie žaidėjai man labai patinka.
O iš neigiamos pusės, vėlgi komandos renkasi žaidėjus ir tų nusivylimų rasti galima daug, bet tai nereiškia, kad tas žaidėjas yra blogas. Tas pats Nazas Mitrou-Longas yra mano pažįstamas ir aš labai tikėjausi ir norėjau, kad jis čia gerai žaistų, kad pajaustų Kauno atmosferą, bet matėme, kad jo rezultatai neatitiko komandos lūkesčių.
– Atkrintamosiose dvi serijos vis dar nėra aiškios: Mažeikių komandai liko rungtynės su „Nevėžiu“, po kurių paaiškės, ar jie reguliariajame sezone liks septinti ir atkrintamosiose susitiks su Vilniaus „Rytu“, ar liks aštunti ir susitiks su Kauno „Žalgiriu“. Atsižvelgiant į šias serijas, ar Mažeikių „M Basket-Delamode“ ir Jonavos „CBet“ turėtų realių šansų atskirose rungtynėse pasipriešinti „Žalgiriui“ bei „Rytui“?
– Šansų turi visi, bet yra ir realybė. Matėme kaip „M Basket“ žaidė Kaune, koks buvo „Žalgirio“ nusiteikimas ir kaip sunku buvo Mažeikiams. Taip jie neturėjo lyderių ir prarado dar vieną žaidėją, bet atėjus atkrintamosios nėra labai svarbu kas traumuotas, o kas ne, tu privalai žiūrėti į save, bandyti laimėti rungtynes. Žinant „Žalgirį“, žinant, kad Giedriui Žibėnui taip pat labai reikia pergalių, mano manymu, nepaisant kas su kuo žaistų, tos serijos pasibaigs „sausai“.
– Kitoje serijoje Vilniaus „Wolves Twinsbet“ į atkrintamąsias ateina su gera serija, paskutinėse rungtynėse buvo nugalėtas „Žalgiris“. „Neptūnas“ yra priešingoje situacijoje, klaipėdiečiai turi prastą seriją, pralaimėtos pastarosios keturios rungtynės. Ar „Neptūnas“ gali pateikti staigmeną ir galbūt net laimėti šią seriją?
– Serijos tikrai įspūdingos, „vilkai“ atrodo tikrai solidžiai, pagaliau grįžta žaidėjai po traumų komanda atranda geresnį tarpusavio ryšį. Vis dėlto, aš nenoriu, kad tai suveiktų, kaip kažkokia „meškos paslauga“, nes „Neptūnui“ nėra jokios įtampos.
Jie dabar ir taip yra blogoje serijoje, atvirkščiai, nei „vilkai“. Šioje serijoje nenorėčiau spėti kas laimės ar pralaimės, bet „Neptūno“ sudėtyje yra labai daug patyrusių žaidėjų, kurie jau daug kartų žaidė atkrintamosiose, taip pat jie turi labai gero jaunimo, kurį kaip minėjau man įdomu stebėti, tuos pačius Ą.Tubelį ir I.Sargiūną. Tas mišinys patirties ir jaunimo man skamba labai gerai, bet „Wolves“ dabar yra ant bangos ir jeigu „vilkai“ būtų iš pastarųjų penkių rungtynių bent dvi ar tris pralaimėję, ši serija man keltų labai didelių dvejonių.
Aš labai norėčiau, kad bent kažkurios serijos nesibaigtų „sausai“, todėl jeigu reiktų spėti, manau, kad nors ir „vilkai“ šią seriją laimės, bet ją laimės 2–1.
– Nepabėgant nuo šios serijos, abiejų komandų puolimo lyderiais galima išskirti Rasheedą Sulaimoną ir Ąžuolą Tubelį. Tai yra skirtingų tipų žaidėjai, vienas gynėjas, kitas aukštaūgis, bet ar galima laukti šių žaidėjų dominavimo šioje serijoje.
– Atkrintamosios yra visai kitas žvėris. Tau nebereikia koncentruotis į kelias rungtynes su skirtingomis komandomis. Sezono metu dažniausiai ruošiesi rungtynėms, žinodamas, kad jau už kelių dienų turi būti pasiruošęs kitai komandai. Atkrintamosiose koncentruojamasi į vieną komandą, į tos komandos lyderį.
Aš manau, kad „vilkai“ tikrai turės surasti būdą, kaip Ąžuolą neutralizuoti. Manau, kad komanda žaidusi Europos taurėje turi turėti tų ginklų, jeigu jie nori išeiti į pusfinalį, ar net finalą. Manau, kad laukia nelengvas darbas, žinant, koks Ąžuolas yra nenuspėjamas, jis gali pats bėgti į greitą puolimą, atsikovoti kamuolius, jis nėra toks žaidėjas, kaip tavo minėtas R.Sulaimonas, kuris gali pats pasiimti kamuolį, kurtis sau ir per pirmą pusę įmesti 30 taškų.
Pats mačiau ir komentavau kelias rungtynes, kuriose jis sužaidžia 22–23 minutes, per kurias įmeta 27–28 taškus, jis yra tokio tipo žaidėjas. O Ąžuolas vis tiek yra labiau priklausomas nuo kitų, bet žinant kokį patyrusį įžaidėją turi šalia savęs, visišką šios lygos vilką Žygimantą Janavičių, manau, kad Žygis jam padės jam atkrintamosiose nedingti.
– Pereikime prie sąlyginai įdomiausios serijos, kurioje susitiks ketvirtą ir penktą vietas reguliariajame sezone užėmusios komandos, Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelis“. Panevėžiečiai į atkrintamąsias ateina gana prastos formos ir neseniai jie atsisveikino su Pauliumi Valinsku. Iš savo karjeros, ar yra buvę tokių pavyzdžių tavo komandose, kai su žaidėju atsisveikinama prieš atkrintamąsias ir kaip komandą įtakoja atsisveikinimai su žaidėjais tokiu sezono metu?
– Kaip ir minėjai, „Lietkabelio“ serija prasta, žaidėjų veidai nutįsę. Atrodo gerėjant orui kaip tik turi būti pakilęs ūpas, žinant, kad atkrintamosios jau šalia reikia susikoncentruoti į jas ir rodyti pačią geriausią savo formą. „Lietkabelyje“ tikrai matome kažkokį neužtikrintumą, per kelis metus komandoje būnant Nenadui Čanakui pirmą kartą aš matau, kad yra kažkokios vidinės problemos ir aš galiu tik spėlioti dėl ko Paulius išvyksta. Ar jis gavo pasiūlymą iš kitos komandos, ar jis netiko treneriui, ar jis piktas ant trenerio.
Čia yra visiškos spėlionės, bet jeigu klubas taip nusprendė, žinant, kad jie yra blogoje fazėje, manau, kad jie tame matė kažkokią bėdą, galbūt vidinės problemos rūbinėje, galbūt nebuvo ryšio tarp jo ir trenerio. Manau, kad čia yra grynai jų sprendimas ir kiekvienas klubas bando priimti sprendimus naudingus sau.
Gaila Pauliaus, gaila, kad sezonas jau eina į pabaigą ir jau sunku rasti kitą klubą, bet žinant, kad šį sezoną jam nebuvo lengva ir buvo traumų, tai manau, kad tokiam charakteriui ir kovotojui, kaip Paulius viskas bus gerai ir mano nuomone, tai buvo abejoms pusėms reikalingas sprendimas.
– Vienas pagrindinių šios serijos aspektų, be abejonių, yra gynėjų kova. Utenos komanda šį sezoną turi labai aukšto lygio gynėjus, T. J. Starksą bei Scoochie Smithą. Ar turi „7bet-Lietkabelis“ ginklų, norėdami kovoti su šių gynėjų individualiu talentu?
– Aš manau, kad turi. Jie turi tikrai neblogų gynėjų, „Lietkabelis“ visą laiką būdavo ta komanda, kuri moka laimėti rungtynes per savo gynybą. Scoochie Smithas yra vienas tų Utenos komandos žaidėjų, kuris galbūt praėjusiose keliose rungtynėse žaidė kažkiek prasčiau, bet visą sezoną žaidė stabiliai, užtikrintai, vedė savo komandą į priekį. Tas jam sekėsi puikiai ir retai kada pamatysi žmogų, kuris abejose pusėse atiduoda visą save.
Išvykus Brae Ivey, komandoje matėsi šioks toks sutrikimas, žaidėjai nelabai atrado savo pozicijas. Pasirašius Joshua Newkirką, jis neatrado tos optimalios formos. Dabar T. J. Starksas užpildo būtent tą spragą, S.Smithas gali žaisti su Mariumi Valinsku, M.Valinskas su T. J., Scoochie gali žaisti ir su Evaldu Šauliu. Manau, kad T. J. Starksas užpildė gynėjų grandį ir ko kiekviena komanda nori labiausiai, yra turėti žmogų, kuris paskutinę minutę gali pasiimti žaidimą ant savęs, susikurti progas ir laimėti rungtynes.
Puikiai matėme, kad T. J. tą daryti gali, paskutinėse dvejose rungtynėse visiškai prisiėmė atsakomybę ant savo pečių ir jas laimėjo. Manau, kad jis puikus „combo“ gynėjas Utenos komandai, jau patyręs, žaidęs Turkijoje ir Graikijoje.
Manau, kad bus nelengva, bet „Lietkabelis“ turi neblogus gynėjus, tas pats Dovis Bičkauskis yra vienas geriausiai besiginančių įžaidėjų. Manau, kad žinant N.Čanaką bus visai įdomi dvikova.
– Šioje serijoje matysime dviejų serbų trenerių, Nenado Čanako ir Oliverio Kostičiaus dvikovą. Abu treneriai turi nemažai įdomių taktinių sprendimų. Kas šioje serijoje gali tapti „X faktoriais“, kas gali iššauti iš žaidėjų, apie kuriuos galbūt kalbame mažiau?
– „Lietkabelyje“ pagaliau pasveiko traumuoti žaidėjai, matėme paskutinėse rungtynėse jie turėjo visiškai pilną sudėtį, kas atkrintamosiose treneriui yra labai svarbu. „Juventus“ komandoje Ivanas Vranešas irgi manau, kad bus gaivinamas svarbiausioms kovoms.
Tų kozirių yra visokių, bet žinant kokie charakteriai yra šioje serijoje, tas pats Žygimantas Skučas, kuris visada norės laimėti seriją, tuo labiau prieš savo buvusią komandą. Nemanau, kad bus vienas žaidėjas, kuris visiškai nulems šią seriją, bet manau, kad iš tokių žaidėjų, kurie gali savo komandas gali truktelti į viršų, galbūt net ir išskirčiau Ž.Skučą.
– Šiame sezone puikiai pavyko debiutuoti komentatoriaus kėdėje, po to kai vasarą paskelbei apie karjeros pabaigą. Vis dėlto visiškai nuo žaidimo neatitolai, žaidei RKL, kur atstovavai Kauno Rajono „Omega-Tauras“ ekipai. Žaidei įspūdingai, buvai vienas naudingiausių RKL žaidėjų ir visą sezoną netilo gandai apie galimą sugrįžimą kitame LKL sezone žaidėjo amplua. Kiek tuose ganduose yra tiesos ir kas turėtų nutikti, kad grįžtum į LKL aikštę?
– Ačiū už komplimentus. Būnant tame komentatoriaus amplua visada norisi iš jo paimti viską, lygiai taip pat, kaip būdamas žaidėju norėjau išspausti iš savęs viską, kas įmanoma. Tikrai čia jaučiuosi kaip visiškas naujokas ir pirmos rungtynės išvis buvo įspūdingai blogos komentavimo atžvilgiu.
Tikrai smagu girdėti, kad kažkam patinka klausyti apie krepšinį ir kas vyksta aikštelėje, smagu, kad kažkam tai įdomu. O dėl krepšinio, taip sportavau nemažai, pernai turėjau problemų su sveikata, turėjau problemų ir šeimyniniame gyvenime. 12–13 metų iš eilės būnant užsienyje galva visiškai sprogsta ir tu tiesiog nori grįžti į Lietuvą, nusimesti tam tikras problemas, blogus sprendimus, susitvarkyti galvą, pabūti su šeima, draugais ir artimaisiais. Dėl to ir pabandžiau pažaisti RKL, pasižiūrėti ar neuždirbant pinigų vis dar turiu motyvaciją laimėti, norėti stengtis, bandyti, žaisti toje pačioje Kauno mėgėjų lygoje.
Aš supratau, kad visiškai dar nepavargau nuo pačio krepšinio, nors tikrai galvojau, kad man yra nebeįdomu, nebeturiu azarto laimėti, vėlgi pirma rimta trauma karjeroje kažkiek paveikė mano psichologiją. O dėl tų gandų, jų turbūt liks iki pat rugsėjo, nes pats tiksliai nežinau. Aišku, kaip ir sakiau sportuoju, ruošiuosi ir labai norėčiau grįžti į krepšinį. Neprižadu, kad tai bus LKL ir manau, kad jeigu grįšiu, tai galbūt netgi vėl grįšiu kažkur į užsienį. Jeigu tie gandai tokie sklando, aš tikrai norėčiau grįžti, bet noriu būti pilnai susitvarkęs sveikatą, psichologiją ir kitus dalykus.
