Įvairiuose šalies klubuose žaidęs krepšininkas pastaruoju metu išgyvena tikrą karjeros proveržį, per kurį ne tik užsirekomendavo Europos taurės turnyre, tačiau ir nuolat yra Lietuvos rinktines trenerių akiratyje, dėl ko ne tik buvo kviečiamas į atrankos langus, bet ir Europos čempionate.
„Buvo dveji beprotiški metai, kai nežinojau, ar žaisiu LKL ar eisi į žemesnes lygas, bet gavosi prasimušti iki rinktinės dvyliktuko. Buvo labai nerealus jausmas. Labai džiaugiausi apskritai patekęs į šešioliktuką, į atranką vasarą.
Man buvo kosmosas, kad turiu galimybę būti per keturis žaidėjus iki dvyliktuko, – apie patekimą į rinktinę „Wolves podcast“ tinklalaidėje atviravo K. Žemaitis. – Žinojau, kad vykstu į čempionatą kaip dvyliktas žaidėjas, bet man tai buvo nesvarbu.
Norėjosi pamatyti visą virtuvę iš arti, visus geriausius sportininkus. Suprantu, kad toje rinktinėje žaidimo nekeičiau. Pats būvimas buvo labai smagus. Labai džiaugiuosi ta patirtimi. Tokie dalykai tik dar labiau įpučia pasitikėjimo ir tikėjimo, kad tai, ką darai, darai teisingai ir toliau būk tame kelyje.“
Paklaustas, ar yra kokia nors lyga, kurioje jis norėtų save išmėginti, K. Žemaitis išdavė, kad dar vaikystėje svajojo apie pajėgiausią Europoje turnyrą – Eurolygą. Tačiau vėliau, augant, tokių svajonių atsisakyta, liko tik noras maksimaliai stengtis, nežiūrint į tai, kur teks žaisti.
„Būdamas 12–13 metų žiūrėdavau Eurolygą ir sakydavau, kad turėčiau čia kažkada žaisti. Matydavau LKL, matydavau dar tas senas sales ir galvojau, kad čia nyku, nelabai įdomu, lengva žaisti. Kai paaugi, tu supranti, kad tame pačiame LKL prasimušti ir įsitvirtinti yra daug reikalų. Į Eurolygą patekti – išvis kosmosas.
Šiai dienai nenoriu kažkokiu skambių frazių, kad noriu žaisti Eurolygoje ar dar kažkur. Noriu būti geriausia įmanoma savęs versija.
Tebūnie žaisiu tik LKL, galbūt prasimušiu į neblogą užsienio komandą, kuri žais Europos taurėje ar Čempionų lygoje.
Noriu įdėti tiek pastangų, kad gale karjeros galėčiau sakyti, kad nors nežaidžiau Eurolygoje, nežaidžiau NBA, bet žinau, kad padariau viską, ką galiu, ir tiesiog taip susidėliojo, kad pasiekiau viską, kas įmanoma geriausio“, – pagrindinį savo karjeros tikslą atskleidė K. Žemaitis.
Akylesni krepšinio fanai pastebėjo nemažą tatuiruotę ant dešinės krepšininko rankos, atsiradusią praėjusių metų vasarą.
Bet tik maža dalis jų žino, kad ten atvaizduotas Son Gokas, populiaraus pasaulyje animacinio serialo „Drakonų kova“ (Dragon Ball) veikėjas. Manga, pagal kurią sukurtas šis serialas, yra antra pagal perkamumą šio japoniškų komiksų žanro istorijoje.
„Labai seniai norėjau kažkokios tatuiruotės. Labai mėčiausi, labai šokinėjo mintys. Ją nusprendžiau pasidaryti, kai žaidžiau Alytaus „Dzūkijoje“ ir susirgau COVID. Dešimt dienų reikėjo izoliuotis 29 kvadratų vieno kambario bute – begalė laisvo laiko.
Netyčia telefone pamačiau žiauriai gražiai atliktą darbą ta tematika. Tuo metu baisiai užsivedžiau.
Galvojau, reikia čia ir dabar susirasti meistrus, išsirinkti, parašyti, susitarti ir pasidaryti. Buvau užsirašęs tų metų gegužę, bet dėl visokių priežasčių viskas nusikėlė trims metams į priekį“, – šypsojosi krepšininkas.
Jo teigimu, ši tatuiruotė jam nėra tik vaikystės nostalgija, bet taip pat turi ir gilesnę reikšmę.
„Man tai yra vaikystės filmukas, aš su juo užaugau. Tuo metu, gal kitiems ir juokingai skambės, jis mane labai motyvuodavo, kaip jie ten sunkiai treniruojasi, kaip jie ten sunkiai dirba, kad pasiekti savo tikslų, kad tapti geresniais, stipresniais ir nugalėti dar stipresnius priešininkus.
Visa tai sudėliojau ir pririšau, kad ši tatuiruotė man – ne tik graži, bet turi ir brangią reikšmę“, – sakė K. Žemaitis, atskleidęs, kad dėl šio filmuko vaikystėje teko praleisti ir pamokų.
Artimesnė pažintis su K. Žemaičiu apie jo karjerą nuo moksleivių lygos iki rinktinės, mintis tapti treneriu, dvi komandas sostinėje, žaidimą studentų lygoje, mėgstamiausią žaidėją, palaikomą futbolo komandą, filmus ir serialus bei kitus pomėgius – tinklaidėje „Wolves Podcast“.
