51-erių specialistas vyriausiojo trenerio pareigas perėmė iš laikinai komandai vadovavusios Sandros Linkevičienės, kuri ir toliau darbuojasi sostinės ekipos trenerių kolektyve.
Kiniją palikęs ir į gimtinę grįžęs specialistas šioje šalyje yra praleidęs ir 2018–2022 m. sezonus.
Patyręs strategas turi sukaupęs patirties tiek moterų, tiek vyrų krepšinyje, yra dirbęs įvairiose jaunimo rinktinėse bei daugelį metų patirties sėmęsis vaikų krepšinyje.
2009 m. specialistas dirigavo Lietuvos U16 vaikinų rinktinei, su kuria iškovojo Europos čempionato sidabro medalius, o 2018 m. Europos U20 merginų čempionato B divizione pasidabino turnyro bronza.
Ženevičius yra buvęs Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ vyr. trenerių asistentu, o praėjusį sezoną darbavosi Vilniaus „Ryto“ dublerių trenerių štabe.
„Iš tikrųjų ne, kadangi teko grįžti į Lietuvą dėl šeimyninių aplinkybių ir vėliau gavosi taip, jog dar būnant Šanchajuje, gavau skambutį ir atsirado galimybė dirbti „Kibirkštyje“, – paklaustas, ar sostinės klubo pasiūlymas sujaukė planus Kinijoje, atsakė strategas. – Gerai sukrito visos kortos, kad grįžus iškart ir atsiradau komandoje.“
„SMART WAY Moterų Lietuvos krepšinio lygoje“ vilnietės su 10 pergalių ir 5 nesėkmėmis žengia trečioje pozicijoje, o „BioSil-Baltijos“ pirmenybėse per 20 mačų laimėjo 14 kartų ir rikiuojasi penktoje vietoje.
Specialisto debiutas prie „Kibirkšties“ vairo buvo pažymėtas sunkia pergale Kaune – 57:54, tačiau Saulės mieste vilnietės suklupo – 57:72.
Pokalbyje su moterulyga.lt Ženevičius papasakojo apie ne galutinį sostinės komandos paveikslą, užgautas ekipos ambicijas ir laukiančią „SMART WAY Karalienės taurę“.
– Kokius esminius skirtumus tarp vyrų ir moterų krepšinio įžvelgiate bei kaip jums pavyksta atrasti balansą tarp maksimumo siekimo ir griežtumo ribos?
– Krepšinis yra krepšinis – žaidimas tas pats, skiriasi galbūt bendravimas tarp vyrų ir moterų. Komandos valdymas yra tas pats, nors galbūt su merginomis bendravimas artimesnis – su jomis reikia daugiau pokalbių, paaiškinimų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei viskas sekasi gerai, tai su merginomis yra dirbti žymiai lengviau nei su vyrais. Kada jos patiki, kartu eina ta pačia linkme, tada darbas vyksta sklandžiai.
– Kokį komandos vaizdą pamatėte atėjęs ir ką pakeitėte per šias kelias savaites?
– Per kelias savaites tikrai minimaliai, nes dabar nėra tas laikas, kai reikia kažką keisti ir tam reikia laiko. Mėginu įvesti smulkias korekcijas, stebime reakciją, bet kardinaliai viską keisti yra per mažai laiko. Stengiuosi labiau prisitaikyti aš, o ne bandyti žaisti naujomis sistemomis. Ką aš matau – komanda buvo suformuota neblogai, žaidė neblogai pagal tai, ką turi. Buvo traumuotų žaidėjų, yra kas po jų grįžta, todėl žaidimas ne visa sudėtimi išbalansavo komandą ir neduoda pamatyti maksimalaus komandos pajėgumo.
– Kalbant apie šias traumuotas krepšininkes, vasario mėnesio pradžioje komandą papildė Daugilė Ūsė. Kaip ji atrodo treniruotėse ir kada planuojamas jos sugrįžimas ant parketo?
– Dabar ji sportuoja pakankamai intensyviai, su komanda ji turėjo vieną treniruotę pasibandymui, žiūrime, kaip ji jaučiasi ir reaguoja į krūvius bei daugiau dirba su fizinio parengimo treneriu. Pagrindinis tikslas yra atstatyti jos fizinę būklę ir tada kalbėsime apie krepšinį. Manau, viskas vyksta pakankamai gera linkme, jaučiasi neblogai, prie komandos bandysime ją prijungti kuo įmanoma greičiau, bet su tuo neskubame. Nenorime forsuoti to dalyko ir viskas priklausys nuo jos pačios – Daugilė nori grįžti, mes taip pat, bet turime išlikti protingi ir neperspausti.
– Turite ilgametę treniravimo patirtį, su „Kibirkšties“ žaidėjomis Dalia Donskichyte, Agne Černeckyte ir Daugile Ūse esate dirbęs ir anksčiau. Ar per daug metų pasikeitė pats priėjimas prie jaunosios kartos žaidėjų?
– Pats priėjimas, žinoma, keičiasi, kaip ir treniravimo specifika, kuri darosi kitokia, taip pat kitoks darbo ir poilsio dėliojimas. Individualus darbas ir fizinis pasirengimas dabar eina link to, jog siektume išgauti maksimumą. Bendravimas tarp žaidėjų ir trenerių keičiasi į gerąją pusę – daugiau pokalbių, diskusijų, savo nuomonės išsakymų, viskas labai pagerina bendrą rezultatą.
– Kartu su jumis prie trenerių štabo prisijungė asistentas Lukas Danilevičius. Kaip jam pavyko įsilieti į kolektyvą ir kokios jo, kaip trenerio, užduotys?
– Lukas tikrai pagelbės mums daugiau, kai viską susiderins, kadangi turi daug kitų darbų ir užimtą grafiką. Manau, jis mums tikrai padės su žaidėjų individualiu darbu ir treniruočių metu. Kai gali, Lukas maksimaliai prisijungia, ne viską spėja, bet kuo kolektyvas didesnis, tuo lengviau dirbti pasiskirsčius darbus.
– Vilnietės nebuvo pralaimėjusios „Šiauliams-Vilmers“ nuo 2010 metų, tačiau sekmadienį iš Saulės miesto grįžote su nesėkme. Jūsų akimis, ar šios rungtynės yra nedidelis raudonas signalas komandai ir ar nebuvo užgauta komandos ambicija?
– Be abejo, ambicija yra užgauta, bet aš to labai nesureikšminu, nes situacija nėra lengva, yra pasikeitimų trenerių štabe, todėl reikia kantrybės, toliau dirbti ir tikėti savimi. Bus ir gerų, ir blogų rungtynių, tad nereikia stipriai džiaugtis laimint ir per daug liūdėti pralaimėjus. Šiaulietės gerai žaidė, o mes buvome pametę savo balansą, kas yra natūralu – stebuklų nebūna, reikia laiko.
– Kovo 9 dieną artėja „SMART WAY Karalienės taurė“, kuri šiemet vyks sostinėje. Trejus pastaruosius metus paeiliui „Kibirkščiai“ pavyko laimėti šį trofėjų, tad kiek papildomo spaudimo jaučiate ginant šį titulą namų arenoje?
– Žiūriu kaip į laukiantį įdomų iššūkį, lengva nebus, apginti titulą visada yra sunkiau nei jį laimėti. Ruošiamės maksimaliai, jei nebus traumų, galėsime tikrai rimtai susikauti. Finalas yra finalas – kažkam sekasi, kažkam ne, iš vienerių rungtynių taip yra, jog daug ką lems ir sėkmė. Žaidžiant namuose kartais krenta metimai, o kartais ne. Žinoma, namie yra šiek tiek lengviau, kadangi tu čia sportuoji kasdien, bet nededu didelio procento, jog čia turime didžiulį pranašumą. Manau, siekiant pergalės šiame turnyre yra kitų svarbesnių dalykų nei namų salė.
